Teisės teorija teisės taikymas
5 (100%) 1 vote

Teisės teorija teisės taikymas

11213141

Teisės normos taikymo akto priėmimo etape konkretiems faktams yra pritaikomos bendros teisės normos. Priėmus teisingą teisės taikymo aktą, pasiekiami šie tikslai: visų pirma, yra įtvirtinamas teisingumas ir tuo pačiu išreiškiama valstybės valia, taip pat apsaugomos piliečių teisės, tuo pačiu skatinant gerbti įstatymus, bei ugdomas pasitikėjimas teisėtvarkos apsaugos institucijomis.

5. Teisės taikymo akte apibrėžto konkretaus valstybinio valdingo paliepimo įvykdymas.

Šioje pagalbinėje stadijoje valstybės prievarta garantuojamas priimto sprendimo įgyvendinimas tikrovėje. Tai atlieka kompetentingos, valdinius įgaliojimus turinčios institucijos, kurios privalo kontroliuoti ir užtikrinti taikymo akto įvykdymą. Jos įgalina konkretų asmenį (kuris savanoriškai nevykdo jam skirto teisės normos taikymo akto) vykdyti paliepimą, kuris jam yra pritaikytas bei privalomas. Ši papildoma teisės taikymo stadija ir būna tik tais atvejais, kai nėra žmogaus geranoriško požiūrio į įstatymus, savanoriško teisės aktų vykdymo.

5. TEISĖS NORMŲ TAIKYMO AKTAI

Teisės normų taikymo aktas – tai kompetetingų valstybės organų, pareigūnų, ar valstybės įgaliotų nevalstybinių institucijų priimtas, sprendžiant konkrečią teisinę bylą, teisinis aktas – dokumentas. Jame įtvirtintas individualus konkretus valstybinis valdingas paliepimas. Teisės taikymo aktuose vienaip ar kitaip atsispindi teisės normų taikymo ypatybės. A.Vaišvila išskiria tokius požymius, būdingus šiems aktams:

1. Teisės taikymo aktas – daugumoje atvejų, oficialaus kompetetingo valdžios organo sprendimas – dokumentas, kurio paskirtis pagelbėti asmeniui įgyvendinti savo teises arba apribojantis asmens teises, jam atsisakius įvykdyti tam tikras pareigas.

2. Teisės taikymo akte išreiškiamas privalomas valstybinis paliepimas, kuris remiantis bendrosiomis teisės normomis nustato konkretaus santykio dalyviams individualias teises ir pareigas, ir yra garantuojamas valstybės prievarta.

3. Teisės taikymo akto forma yra griežtai įstatymų reglamentuota, o naudojama kalba turi atitikti teisines formuluotes.

4. Teisės taikymo aktas skirtas derinti konkrečių asmenų teises ir pareigas, atsižvelgiant į jų elgesį konkrečių teisės normų atžvilgiu. Šis aktas įteisina kai kurias paties individo įgytas teises, taip apibrėždamas jo teisinį statusą visuomenėje. Tačiau asmeniui atsisakius įvykdyti kai kurias pareigas, teisės taikymo aktas pašalina, susiaurina jo teises.

5. Konkrečiu atveju parenkamas ir taikomas įstatymas suteikia savo įstatymišką galią ir konkrečiam teisės taikymo aktui (pats savaime aktas tokios galios neturi).

Teisės taikymo aktas yra skirtas konkretiems subjektams, ir, dažniausiai, yra vienkartinis. Kaip išskirtinį teisės taikymo akto bruožą galima pažymėti tai, kad jis yra įforminamas ir turi tam tikrus privalomus rekvizitus:

a) Įžanga. Nurodomas subjektas, priėmęs teisės taikymo aktą, akto pavadinimas, vieta, laikas, kam yra skiriamas.

b) Konstatuojamoji (aprašomoji ) dalis – dalis, kurioje išdėstomos teisinės bylos faktinės aplinkybės.

c) Motyvuojamoji dalis – šioje dalyje pateikiamas priimto sprendimo faktinis ir juridinis pagrindas, remiantis kokiais įrodymais ir kokiomis teisės normomis priimamas sprendimas.

d) Rezoliucinė dalis – čia nurodomas priimto sprendimo turinys.

e) Baigiamoji dalis – teisės taikymo akto patvirtinimas jį priėmusio pareigūno parašu, taip pat teisės aktas, prieš siunčiant vykdyti, yra patvirtinamas tos institucijos antspaudu.

Teisės taikymo aktus priima beveik visos valstybinės institucijos įvairiose gyvenimo srityse, šiuos aktus priima net privačių įmonių, firmų vadovai. Teisės taikymo aktai būna patys įvairiausi: įsakymai apie studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas, socialinės rūpybos sprendimai apie pencijų skyrimą, teismo nuosprendžiai ir kt. Taigi, teisės taikymo aktai gali būti skirstomi pagal įvairiausius pagrindus:

– pagal formą – nuosprendžiai, sprendimai, nutartys, įsakymai ir t.t.

– pagal veikimo laiką – vienkartiniai ir ilgalaikiai;

– pagal teisines pasekmes – baudžiamieji, draudžiamieji, leidžiamieji;

– pagal priėmusią instanciją – atstovaujamosios valdžios, valstybės vadovo, vyriausybės, teismo ir t.t.

– pagal išorinio išreiškimo formą – aktai dokumentai ir aktai veiksmai;

– pagal teisinę galią – pagrindiniai ir pagalbiniai (pagrindiniai – galutinę valią išreiškiantys (pvz.,nuosprendis), o pagalbiniai – arba parengia pagrindinio akto išleidimą, arba reglamentuoja pagrindinio akto vykdymą.

Galimi ir kiti klasifikavimo variantai.

IŠVADOS

Teisės taikymas iš tiesų yra svarbi teisės realizavimo proceso dalis. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galime padaryti išvadą, kad teisės taikymas – tai tokia teisės normų įgyvendinimo forma, kai teisės normose nustatytus reikalavimus ir galimybes įgyvendina kompetentingos valstybinės valdžios
institucijos, valdinga veikla priimdamos konkretiems atvejams individualius teisinius paliepimus, skirtus įgyvendinti konkrečias teises ir pareigas, remiantis valstybės prievarta ar skatinimu.

Taikant teisę kompetetingi valstybiniai valdžios organai kartais susiduria su problemomis – teisės spragomis. Žvelgiant į teisės aktų taikymą ne šabloniškai, formaliai, o kūrybiškai, galimas efektyviausias teisės pritaikymas įvairiais gyvenimo atvejais, tuo pačiu užpildant įstatymų leidybos spragas. Šios spragos neišvengiamos, tačiau mums gelbsti operatyvaus jų likvidavimo būdai – įstatymo arba teisės analogijos taikymas.

Teisės taikymas turi atitikti pagrindinius – įstatymiškumo, tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Kaip pastebi P.A.Čiočys – ,,taikymo teisėtumas ir pagrįstumas užtikrina šio proceso teisingumą, leidžia išvengti nukrypimų nuo teisės normų reikalavimų“ .

Visų teisės taikymo stadijų rezultatas – labai konkretaus, individualaus teisės akto išleidimas, kuris savo konkretumu labai skiriasi nuo bendras nuostatas apibrėžiančio norminio teisės akto.

Taigi, teisės taikymas ypatinga teisės realizavimo forma, atliekama kompetentingų valdžios institucijų. Vienu atveju – tai valstybės teikiama pagalba, padedanti asmeniui pasinaudoti pozityviosios teisės jam suteikta teise. Kitu atveju – tai neigiamų sankcijų taikymas asmeniui, kuris naudodamasis savo teisėmis, atsisakė vykdyti pareigas, tuo pažeisdamas kitų asmenų teises.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2000

2. Čiočys P.A. Teisės pagrindai.Vilnius, 2002

3. Vansevičius S., Cirtautas A., Maksimaitis M. ir kt.Valstybės ir teisės teorija.Vilnius, 1989

4. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija.Vilnius, 2000

5. Kelsen H. Grynoji teisės teorija. Vilnius, 2002



Teisės normos taikymo akto priėmimo etape konkretiems faktams yra pritaikomos bendros teisės normos. Priėmus teisingą teisės taikymo aktą, pasiekiami šie tikslai: visų pirma, yra įtvirtinamas teisingumas ir tuo pačiu išreiškiama valstybės valia, taip pat apsaugomos piliečių teisės, tuo pačiu skatinant gerbti įstatymus, bei ugdomas pasitikėjimas teisėtvarkos apsaugos institucijomis.

5. Teisės taikymo akte apibrėžto konkretaus valstybinio valdingo paliepimo įvykdymas.

Šioje pagalbinėje stadijoje valstybės prievarta garantuojamas priimto sprendimo įgyvendinimas tikrovėje. Tai atlieka kompetentingos, valdinius įgaliojimus turinčios institucijos, kurios privalo kontroliuoti ir užtikrinti taikymo akto įvykdymą. Jos įgalina konkretų asmenį (kuris savanoriškai nevykdo jam skirto teisės normos taikymo akto) vykdyti paliepimą, kuris jam yra pritaikytas bei privalomas. Ši papildoma teisės taikymo stadija ir būna tik tais atvejais, kai nėra žmogaus geranoriško požiūrio į įstatymus, savanoriško teisės aktų vykdymo.

5. TEISĖS NORMŲ TAIKYMO AKTAI

Teisės normų taikymo aktas – tai kompetetingų valstybės organų, pareigūnų, ar valstybės įgaliotų nevalstybinių institucijų priimtas, sprendžiant konkrečią teisinę bylą, teisinis aktas – dokumentas. Jame įtvirtintas individualus konkretus valstybinis valdingas paliepimas. Teisės taikymo aktuose vienaip ar kitaip atsispindi teisės normų taikymo ypatybės. A.Vaišvila išskiria tokius požymius, būdingus šiems aktams:

1. Teisės taikymo aktas – daugumoje atvejų, oficialaus kompetetingo valdžios organo sprendimas – dokumentas, kurio paskirtis pagelbėti asmeniui įgyvendinti savo teises arba apribojantis asmens teises, jam atsisakius įvykdyti tam tikras pareigas.

2. Teisės taikymo akte išreiškiamas privalomas valstybinis paliepimas, kuris remiantis bendrosiomis teisės normomis nustato konkretaus santykio dalyviams individualias teises ir pareigas, ir yra garantuojamas valstybės prievarta.

3. Teisės taikymo akto forma yra griežtai įstatymų reglamentuota, o naudojama kalba turi atitikti teisines formuluotes.

4. Teisės taikymo aktas skirtas derinti konkrečių asmenų teises ir pareigas, atsižvelgiant į jų elgesį konkrečių teisės normų atžvilgiu. Šis aktas įteisina kai kurias paties individo įgytas teises, taip apibrėždamas jo teisinį statusą visuomenėje. Tačiau asmeniui atsisakius įvykdyti kai kurias pareigas, teisės taikymo aktas pašalina, susiaurina jo teises.

5. Konkrečiu atveju parenkamas ir taikomas įstatymas suteikia savo įstatymišką galią ir konkrečiam teisės taikymo aktui (pats savaime aktas tokios galios neturi).

Teisės taikymo aktas yra skirtas konkretiems subjektams, ir, dažniausiai, yra vienkartinis. Kaip išskirtinį teisės taikymo akto bruožą galima pažymėti tai, kad jis yra įforminamas ir turi tam tikrus privalomus rekvizitus:

a) Įžanga. Nurodomas subjektas, priėmęs teisės taikymo aktą, akto pavadinimas, vieta, laikas, kam yra skiriamas.

b) Konstatuojamoji (aprašomoji ) dalis – dalis, kurioje išdėstomos teisinės bylos faktinės
Motyvuojamoji dalis – šioje dalyje pateikiamas priimto sprendimo faktinis ir juridinis pagrindas, remiantis kokiais įrodymais ir kokiomis teisės normomis priimamas sprendimas.

d) Rezoliucinė dalis – čia nurodomas priimto sprendimo turinys.

e) Baigiamoji dalis – teisės taikymo akto patvirtinimas jį priėmusio pareigūno parašu, taip pat teisės aktas, prieš siunčiant vykdyti, yra patvirtinamas tos institucijos antspaudu.

Teisės taikymo aktus priima beveik visos valstybinės institucijos įvairiose gyvenimo srityse, šiuos aktus priima net privačių įmonių, firmų vadovai. Teisės taikymo aktai būna patys įvairiausi: įsakymai apie studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas, socialinės rūpybos sprendimai apie pencijų skyrimą, teismo nuosprendžiai ir kt. Taigi, teisės taikymo aktai gali būti skirstomi pagal įvairiausius pagrindus:

– pagal formą – nuosprendžiai, sprendimai, nutartys, įsakymai ir t.t.

– pagal veikimo laiką – vienkartiniai ir ilgalaikiai;

– pagal teisines pasekmes – baudžiamieji, draudžiamieji, leidžiamieji;

– pagal priėmusią instanciją – atstovaujamosios valdžios, valstybės vadovo, vyriausybės, teismo ir t.t.

– pagal išorinio išreiškimo formą – aktai dokumentai ir aktai veiksmai;

– pagal teisinę galią – pagrindiniai ir pagalbiniai (pagrindiniai – galutinę valią išreiškiantys (pvz.,nuosprendis), o pagalbiniai – arba parengia pagrindinio akto išleidimą, arba reglamentuoja pagrindinio akto vykdymą.

Galimi ir kiti klasifikavimo variantai.

IŠVADOS

Teisės taikymas iš tiesų yra svarbi teisės realizavimo proceso dalis. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, galime padaryti išvadą, kad teisės taikymas – tai tokia teisės normų įgyvendinimo forma, kai teisės normose nustatytus reikalavimus ir galimybes įgyvendina kompetentingos valstybinės valdžios institucijos, valdinga veikla priimdamos konkretiems atvejams individualius teisinius paliepimus, skirtus įgyvendinti konkrečias teises ir pareigas, remiantis valstybės prievarta ar skatinimu.

Taikant teisę kompetetingi valstybiniai valdžios organai kartais susiduria su problemomis – teisės spragomis. Žvelgiant į teisės aktų taikymą ne šabloniškai, formaliai, o kūrybiškai, galimas efektyviausias teisės pritaikymas įvairiais gyvenimo atvejais, tuo pačiu užpildant įstatymų leidybos spragas. Šios spragos neišvengiamos, tačiau mums gelbsti operatyvaus jų likvidavimo būdai – įstatymo arba teisės analogijos taikymas.

Teisės taikymas turi atitikti pagrindinius – įstatymiškumo, tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Kaip pastebi P.A.Čiočys – ,,taikymo teisėtumas ir pagrįstumas užtikrina šio proceso teisingumą, leidžia išvengti nukrypimų nuo teisės normų reikalavimų“ .

Visų teisės taikymo stadijų rezultatas – labai konkretaus, individualaus teisės akto išleidimas, kuris savo konkretumu labai skiriasi nuo bendras nuostatas apibrėžiančio norminio teisės akto.

Taigi, teisės taikymas ypatinga teisės realizavimo forma, atliekama kompetentingų valdžios institucijų. Vienu atveju – tai valstybės teikiama pagalba, padedanti asmeniui pasinaudoti pozityviosios teisės jam suteikta teise. Kitu atveju – tai neigiamų sankcijų taikymas asmeniui, kuris naudodamasis savo teisėmis, atsisakė vykdyti pareigas, tuo pažeisdamas kitų asmenų teises.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius, 2000

2. Čiočys P.A. Teisės pagrindai.Vilnius, 2002

3. Vansevičius S., Cirtautas A., Maksimaitis M. ir kt.Valstybės ir teisės teorija.Vilnius, 1989

4. Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija.Vilnius, 2000

5. Kelsen H. Grynoji teisės teorija. Vilnius, 2002

ĮVADAS

Teisė yra ne tik vienas iš svarbiausių, bet ir vienas pačių sudėtingiausių visuomeninių reiškinių. Teisė (kaip ir valstybė,visuomenė,moralė,kultūra) padeda žmogui tapti civilizuotu, padeda tapti socialine būtybe, gebančia gyventi, dirbti, kurti drauge su kitais žmonėmis. Šioji sąveika labai svarbi, kadangi be jos asmenybė negali realizuoti savęs, tuo pačiu netenka prasmės. Kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje teisė yra aukščiausia socialinė vertybė, bet tik tada, kuomet jos principai ir normos yra įgyvendinami ir realizuojami kasdieniniame gyvenime.

Kiekvienas iš mūsų teisę suprantame skirtingai. Vieniems teisė – tai visuomenėje galiojantys įstatymai, apsauga nuo jiems galinčių pakenkti veikų. Kiti teise laiko savo teises ir pareigas,savo vietą bendruomenėje. Teisės mokslas dažniausiai pateikia tokią teisės sąvoką: teisė – tai visuma valstybės nustatytų ar sankcionuotų kiekvienam privalomų formaliai apibrėžtų bendrų elgesio taisyklių, kurios skirtos reguliuoti visuomeninius santykius, o atsiradus būtinybei, užtikrinti valstybinės prievartos naudojimą.

Valstybės ir teisės tapatinti negalima,bet ir atskirti jų neįmanoma.Valstybinę valią išreiškia teisė.Valstybė prižiūri, kad būtų laikomasi teisės normų, o prireikus priverčia jų laikytis. Teisinėje valstybėje piliečiai iš vienos pusės ir valstybė iš kitos, prisiima abipusius įsipareigojimus laikytis teisės normų.

Teisės taikymas užima ypatingai svarbią
vietą visuomenės gyvenime, be jo piliečiai sunkiai įgyvendintų savo teises, nustatytas teisės normose, kadangi teisės taikymas yra kaip valstybės pagalba ir kaip teisingumo vykdymas.

1.TEISĖS TAIKYMO SAMPRATA

Įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos sukurtos tam, kad jų reikalavimai būtų įgyvendinami, nes teisė be realizavimo netenka savo prasmės, tik realizuojant pasiekiami teisės normų tikslai.Tačiau, realizuojant teisę, dažnai pasitaiko tokių momentų, kai teisės normų laikymasis, vykdymas ar naudojimasis ja, neleidžia visapusiškai ir pilnai realizuoti teisių ar pareigų, nustatytų teisės normose. Šiuo atveju atsiranda būtinybė taikyti teisę kaip išskirtinę jos realizavimo formą.

Pasak A.Vaišvilos, teisės taikymas – tai kompetentingų valstybės institucijų ar pareigūnų (taip pat įmonių, kompanijų vadovų) veikla, kuria pagelbėjama piliečiams pasinaudoti savosiomis teisėmis, jas apginti pažeidimo atvejais. Taip pat tai gali būti veikla, kuria apribojamos asmens teisės, jei jis atsisako vykdyti jam privalomas pareigas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2325 žodžiai iš 4648 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.