Teisinė atsakomybė1
5 (100%) 1 vote

Teisinė atsakomybė1

Įvadas

Šio laboratorinio darbo tikslas – išanalizuoti vieną iš socialinės atsakomybės rūšių – teisinę atsakomybę, nusakant jos prigimtį, atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus, klasifikaciją, principus, atsakomybės skirstymą į prospektyvinę ( pozityvi) ir retrospektyvinę ( negatyvi ) , skirtumus tarp kolektyvizmo ir individualizmo.

Pirmoje plano dalyje kėliau klausimą, kas gi yra atsakomybė apskritai, kaip ji suvokiama ir kiek reikšminga etikoje. Teisinė atsakomybė, nors ir būdama viena iš teisės kategorijų, yra neatsiejama nuo etikos, filosofijos, moralės. Tiek teisė, tiek ir etika yra žmogaus elgesio reguliavimo priemonė. Teisėje ir etikoje egzistuoja ir normos, ir pareigos, ir tam tikros teisės. Etikoje atsakomybė aiškinama, kaip žmogaus suvokimas, jog jis yra atsakingas už daromus veiksmus, ir priklausomai nuo to, kokie bus tie veiksmai, jis bus giriamas arba peikiamas. Teisinei atsakomybei yra būdingos ir neigiamos veikos pasekmės.

Kitoje plano dalyje kėliau klausimą – kokia gi yra teisinės atsakomybės prigimtis? Skirtingose epochose teisinės atsakomybės samprata buvo aiškinama ganai nevienodai. Vieni ją apibrėžia daugiau kaip socialinį reiškinį, kiti kaip reakciją į teisės pažeidimą, dar kiti sutapatina su sankcija, nusako kaip prievolę ar pareigą. Teisinė atsakomybė suprantama priklausomai ir nuo pačios valstybės santvarkos, režimo, visuomenės.

Darbe atkreipiau dėmesį į tai, jog nors teisinė atsakomybė apima ir visą teisės sistemą, bet ją galima analizuoti remiantis skirtingais aspektais – pagal teisės šakas, funkcijas, sankcijų pobūdį.

Teisinė atsakomybė yra skirstoma į prospektyvinę ( pozityvi ) ir retrospektyvinę ( negatyvi ) . Kuo remiantis yra teisėje toks skirstymas? Pozityvi teisinė atsakomybė – tai suvokimas, kiek svarbūs paties atliekami veiksmai, tai atsakomybė už būsimus veiksmus. Tai žmogaus suvokimas, jog visuomenėje gyvename ne po vieną, turime mokėti prisitaikyti, vykdyti tam tikras pareigas. Negatyvi teisinė atsakomybė yra tarsi pozityvios teisinės atsakomybės garantas. Ji atsiranda kai išyra teisių ir pareigų pusiausvyra, kuri buvo būdinga pozityviajai teisinei atsakomybei.

Idėjos, orientyrai, kuriais vadovaujasi pareigūnai, valstybinės institucijos, turintys teisę taikyti teisines sankcijas, yra teisinės atsakomybės principai. Darbe analizavau tikslingumo, veiksmingumo, pagrįstumo, teisingumo, efektyvumo ir kitų principų reikšmingumą.

Taip pat atkreipiau dėmesį į tai, jog egzistuoja individuali ir kolektyvinė teisinė atsakomybė. Kolektyvinė atsakomybė, būdama vienu iš pirmykštės santvarkos elementų, vis dėl to egzistavo ir netolimoje praeityje, sovietinėje santvarkoje, kada žmonės baudžiami, tremiami atsižvelgiant į tai, kokie buvo tėvai, kokiai organizacijai, ar partijai žmogus priklausė.

Darbe rėmiausi Vansevičiaus S. knyga “valstybės ir teisės teorija”, taip Vaišvilos A. “teisės teorija”, kuriose gana plačiau išanalizuota teisinės atsakomybės samprata, klasifikacija, principai. Mikelėno V. knyga “civilinės atsakomybės problemos” suteikė nemažai žinių keliant klausimą, kas yra “atsakomybė” apskritai, kokia sąsaja tarp moralės ir teisės. Kelsen H. knyga “grynoji teisės teorija” padėjo suprasti skirtumus tarp individualios ir kolektyvinės teisinės atsakomybės. Rašydama šį darbą naudojausi baudžiamuoju kodeksu, taip pat kitomis knygomis.

1. Teisinės atsakomybės samprata

1. 1. Atsakomybės sampratos problematiškumas

Pradėdami analizuoti teisinės atsakomybės klausimo svarbą, pirmiausia turėtume išsiaiškinti kas apskritai yra ta atsakomybė, kokį vaidmenį ji vaidina žmonių santykiuose. Teisinė atsakomybė, nepaisant to, kad ir yra teisės kategorija, negali būti apibūdinama nesiremiant filosofiniu aiškinimu. Teisė ir moralė, dorovė, filosofija ir teisės teorija yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Sąsają tarp teisės ir moralės pripažįsta tiek etikos, tiek teisės, tiek ir kitų disciplinų tyrinėtojai. Analizuodami vieną ar kitą teisinį institutą, nesunkiai surasime ryšius tarp tam tikrų susiformavusių moralės ir teisės nuostatų. Sąsajų randame todėl, kad tiek teisė, tiek ir moralė yra žmogaus elgesio reguliavimo priemonė. Tiek viena, tiek ir kita sritis vaidina svarbų vaidmenį žmonių santykiuose, apima visą visuomenę, visas visuomenėje susiformavusias skirtingas grupes ar sluoksnius, kurie besivadovauja tam tikromis moralės ir teisės nuostatomis.

Moralės ir teisės santykio problema nėra paprasta. Moralinį teisės pagrindą akcentavo ir I.Kantas. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja tam tikros bendros nuostatos. Teisė tas nuostatas įtvirtina, gina, ir taip atsiranda teisės ir moralės persipynimas. Tada teisinės atsakomybės asmeniui taikymas sutampa ir su doroviniu pasmerkimu. 1 Be to tiek teisei, tiek ir moralei yra būdingas tas pats žodynas – yra ir teisinė ir moralinės prievolės, pareigos, taip pat ir teisės. Pavyzdžiui jei vienas žmogus tyčia padaro žalą kitam žmogui, visuomenėje tai yra vertinama kaip amoralus elgesys. Visuomenė į tokį elgesį reaguoja to žmogaus, kuris padarė žalą kitam asmeniui pasmerkimu. Teisė į tokį nusižengimą reaguoja įvairių teisinių
priemonių panaudojimu ( baudos, kalėjimas ir t.t. ), kurios pasireiškia žalos atlyginimu nukentėjusiajam, kalto asmens nubaudimu ir t.t. Lygiai taip pat yra kalbant apie kokį kitą nusižengimą, kaip pavyzdžiui nužudymas ar smurto pavartojimas kito žmogaus atžvilgiu. Akivaizdu, jog teisiniai ir moraliniai draudimai čia sutaps. Šie pateikti pavyzdžiai rodo, jog abi šias sritis jungia teisingumo idėja.

Toks moralės normų pažeidimas sukelia kitų visuomenės narių neigiamą vertinimą, kada yra naudojamos gėrio ir blogio kategorijos ( vidinė reakcija ) , o tuo tarpu teisės normų pažeidimas sukelia išorinę valstybės reakciją, kada pasireiškia prievartos taikymu teisės pažeidėjui. 2

Apie ką mes galvojame sakydami “atsakomybė” ? Etikoje atsakomybės terminas yra aiškinamas kaip žmogaus suvokimas, jog jis yra atsakingas už savo daromus veiksmus, ir, kad priklausomai nuo tų veiksmų žmogus gali būti giriamas arba peikiamas. 3 Etikoje atsakomybės pagrindas yra laisvos valios teorija, numatanti, kad žmogus turi laisvo pasirinkimo galimybę, kaip gi jam reikėtų pasielgti. Teisinė atsakomybė, būdama viena iš socialinės atsakomybės rūšių, atsiranda padarius konkretų veiksmą arba neveikimą. Teisinei atsakomybei atsirasti nepakanka veikos ( veikimo arba neveikimo ) , yra būtinos ir neigiamos tos veikos pasekmės. 4

Atsakomybės apibrėžimų galime surasti gana nemažai, yra gana įvairiai interpretuojančių pačią atsakomybės sampratą. A.Vaišvila savo teisės teorijoje pateikia įvairius atsakomybės apibrėžimus, pabrėždamas jog tokie apibrėžimai dažnai būna migloti, arba tiesiog logiškai ydingi. 5

Pirmenybę A.Vaišvila teikia tokiam atsakomybės apibrėžimui, kuris yra neatsiejamas nuo pareigos. Toks apibrėžimas būtų logiškiausias todėl, kad atsakomybės sąmonė atsirado kartu su visuomene, ir yra negalima be visuomenės. Gyvendami kartu visuomenėje žmonės yra neatsiejami nuo pareigų vienas kitam, jų vykdymas tai yra bendro žmonių gyvenimo pagrindas, ir kartu vienas iš žmogaus saugumo garantų. Pareigos atlikimas yra neatsiejamas nuo asmenybės sampratos. Atlikdamas pareigą, žmogus tampa atsakingu. “Atsakomybė yra (…) specifinis socialinis ir moralinis teisinis asmens santykis su visuomene, kuriam būdingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas”.(…) “Atsakomybė – tai pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas”. 6

1.2 Teisinės atsakomybės prigimtis

Teisinė atsakomybė, vien todėl, kad ji yra teisinės prigimties negali būti kildinama iš niekur kitus, kaip tik iš pačios teisės esmės. Koks bus mūsų visų požiūris į teisę, kaip mes suprasime teisinius santykius, tokia bus ir teisinė atsakomybė. Teisinėje literatūroje randame nemažai ir teisinės atsakomybės interpretacijų. Skirtingais gyvavimo laikotarpiais, skirtingų srovių bei doktrinų atstovai teisinės atsakomybės sampratą aiškino nevienodai. Kiekviena teorija kokiu nors kitu aspektu aiškina teisės atsakomybės esmę. Vienoje teorijose yra pabrėžiamas vienas, kitose keletas teisinės atsakomybės bruožų. Vieni teisinę atsakomybę apibrėžia kaip reakciją į teisės pažeidimą, kiti kaip apsauginį teisinį santykį, dar kitiems svarbiau akcentuoti teisinę atsakomybę kaip socialinį reiškinį, kitur teisinė atsakomybė nusakoma kaip prievolė ar pareiga, dar kiti teisinę atsakomybę tapatina su sankcija, sakydami, kad tai teisės normos sankcijoje įtvirtintų valstybės prievartos priemonių taikymas, kuris pasireiškia tam tikrais apribojimais. Pavyzdžiui A.Kocourek atsakomybę apibūdino kaip teisinio santykio subjekto patiriamą nenaudą, nepatogumą, o H.Grotius teisinę atsakomybę apibrėžė kaip prigimtinės teisės prievolę. 7 Daugelis autorių laikosi tradicinės pažiūros į teisinę atsakomybę kaip į valstybės sankcijų taikymą už padarytą kokį nors teisinį pažeidimą. 7

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1345 žodžiai iš 4228 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.