PLANAS
I. ĮŽANGA
II. DĖSTOMOJI DALIS. Teisinės atsakomybės rūšys
1. Administracinės atsakomybės samprata.
1.1. Administracinės atsakomybės samprata
1.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės bruožai.
2. Baudžiamoji atsakomybė
3. Civilinė atsakomybė
4. Drausminė atsakomybė5. Administracinės,baudžiamosios ,civilinės ir drausminės
atsakomybės palyginimai
III. IŠVADOS
I. ĮŽANGAFilosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama
dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.
Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar
konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.:
atsakomybė už savo vaikų ateitį.
Retrospektyvinė – tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje.
Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y. atsakomybė
už padarytą nusikaltimą.
Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką
žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi ir
apsisaugoti, žmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes.
Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada
vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių,
smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu,
piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir
griežtos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybės
kūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo
veiksmus, jeigu jie prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms.
Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldė
į atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio
santykius,valstybė sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytis
visi visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir įtvirtindama norminiais
aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą
formas – šios atsakomybės formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienų
teisinės atsakomybės formų.
Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybė
už jų nesilaikymą. Atsakomybė suvaržo žmogaus laisvę,kadangi jis turi
elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.
Mūsų laikais atsakomybė atlieka tokį pat vaidmenį. Jos tikslas
saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų,pataisyti ir perauklėti teisės
pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.
Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis
teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos
nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys turi
suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogaus
veiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju
jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.
Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo
galimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos
moralinės ir teisinės žmogaus laisvo elgesio ribos.
Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į
nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje
teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisvė pripažįstama
tiek,kiek ji neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisvės. Tai yra įgyvendinant
savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.
Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų žmonių
interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, tai
ir teisinė pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.
II. DĖSTOMOJI DALIS
1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
1.1 Administracinės atsakomybės samprata
Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir
būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės
atsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai
būdingų specifinių bruožų.
Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybės
pagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias
numato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Tai
reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo
atveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo
padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn
atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion
administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima
atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn
atsakomybėn jam dažniausiai
taikomos administracinės nuobaudos.
Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniui
traukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjui
neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšys
yra:”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios
administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto,
kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba
tiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio
teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;
5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transporto
priemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6) pataisos darbai; 7)
administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) . Šio
straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines
nuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatyti
ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudų
rūšis.”[1]
Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yra
administracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuo
turintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas. Administracinės teisės
pažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juose
administracinių pažeidimų , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami ten
dirbantys pareigūnai.
Kitas administracinės atsakomybės bruožas, pasireiškia tuo, kad
administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracines
nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,
bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija,
valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administracinių
teisės pažeidimų kodekse..
Dar vienas iš administracinės atsakomybės bruožų yra tai, kad
administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPK
normos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė
tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė.
Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kuris
remiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą ir
kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėn
atsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą.
Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai
privalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinės
apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir
kt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo
visuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimo
sudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomis
administracinėmis nuobaudomis.
Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Tai
reiškia,kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingos
instancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybės
priemonės teisės pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje
(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.
Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumą
kovojant su teisės pažeidimais.
Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tik
administracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji
taikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei
kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūno
sužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais
nusikaltimais.
Remiantis šiais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruožais,
galimas šis apibrėžimas,kad “ administracinė atsakomybė yra savarankiška
atsakomybės rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems
administracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų
nustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisės
pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”[2]
1.2 Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai
Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius
administracinės atsakomybės tikslus,uždavinius bei funkcijas. Jų turinys
nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi.
Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis.
Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jis
turi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam
tikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtų
neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėra
konkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apie
priešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisės
pažeidėju
būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau
padaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėn
atsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos,
atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį.
Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar
neveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia ,kad administracinėn
atsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teisei
veiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra
administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas
priešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jų
tikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamas
administracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenoje
t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdyti
dėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, bei
kitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėn
netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėra
priešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei,
tai jis negali būti
traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės.
Atsakomybės teisėtumas-tai “nenukrypstamas materialinių ir procesinių
teisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas”[3]
Šis principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali būti taikoma poveikio
priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip,kaip įstatymų
numatytais pagrindais ir tvarka.”[4]
Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinė
atsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą.
Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrų
veiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Administracinė atsakomybė yra taikoma ne už bet kokį teisės pažeidimą, o
tik už administracinį teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yra
skiriama atsižvelgiant į konkretų teisės pažeidimą ir vadovaujantis
nustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būti
peržengtos ribos, kurias nustato įstatymas.Taip pat kaltą asmenį traukti
administracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymo
numatyti organai arba pareigūnai.
Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė
atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka.
Administracinių teisės normų nesilaikymas yra šiurkštus teisėtumo
principo pažeidimas. Šio principo laikymąsi taikant atsakomybės priemones
už administracinius teisės pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijos
bei pareigūnai.
Kitas atsakomybės principas,tai teisingumo principas. Jis reiškia,
kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos ir
humaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų,kurios žemintų ar įžeidinėtų
žmogaus garbę,orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas
įstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą. Nuobaudų
priemonės, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui
auklėjamojo poveikio,o atvirkščiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityje
elgtis žiauriai ir antivisuomeniškai.
Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios,
kurios teigiamai veiktų teisės pažeidėjus ir skatintų juos taisytis.
Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teisės
pažeidimo.
Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčia
jas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kaipažeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip neefektyvios per griežtos
nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracinės nuobaudos,
nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims.
Esant tokioms nuobaudoms teisės pažeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertina
savo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti.
Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi
būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei
materialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumo
laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Pvz. ATPK 29
str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik
išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus
iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto)
apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) .
Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims,
moterims,turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems
nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.”[5]
Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už vieną
administracinį
teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinę
nuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didinti
administracinės atsakomybės efektyvumą ,sėkmingai kovoti su teisės
pažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus.
Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybės tikslas
yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, tai
teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti prieš laiką nuo
jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas
anksčiau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinį
teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329
str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuoti
transporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti,
sąžiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaudą paskyręs organas
(pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal
visuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpinti
nurodytos teisė atėmimo terminą.”[6]
Gali būti ir toks variantas, kai užuot skyrę teisės pažeidėjui
administracines nuobaudas,jo bylos medžiagą dėl padaryto teisės pažeidimo
gali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų,kuriuose jie
dirba,
poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio
priemonės.
Sekantis yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad
kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltas
asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikrai
įvykdyta.
Kiekvienas padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būti
nubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio
nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisės
pažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to kalti asmenys įpras
prie smerktinų,antivisuomeninių poelgių. Šis principas yra labai efektyvus
kovojant su teisės pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi būti
pastebėtas ir pasmerktas.
Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog
kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiant
visuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiems
asmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to teisinės atsakomybės
priemonės tampa veiksmingesnės. Viešumas didina kalto asmens elgesio
pasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliais
būdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismų
posėdžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytas
administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo
priemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jo
darbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokių
priemonių jie imasi.
Taigi šie administracinės atsakomybės principai išreiškia
pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius, funkcijas bei
apskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą,
pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi griežtai
laikytis šių pagrindinių principų. Šiais principais jie turi vadovautis
kaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu.
Kalbant apie administracinės atsakomybės vaidmens teisių sistemoje,
galime pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdžio kovojant su teisės