Teisinės atsakomybės rūšys
5 (100%) 1 vote

Teisinės atsakomybės rūšys

TEISINĖS ATSAKOMYBES RUŠYS

PLANAS

I. IŽANGA

II. DESTOMOJI DALIS. Teisines atsakomybes rušys

1. Administracines atsakomybes samprata.

1.1. Administracines atsakomybes samprata

1.2. Pagrindiniai administracines atsakomybes bruožai.

2. Baudžiamoji atsakomybe

3. Civiline atsakomybe

4. Drausmine atsakomybe

5. Administracines, baudžiamosios, civilines ir drausmines atsakomybes palyginimai

III. IŠVADOS

I. IŽANGA

Filosofijoje ir teisineje literaturoje savoka “atsakomybe” vartojama dviem reikšmemis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvine (arba i ateiti) reiškia, kad tam tikra žmoniu grupe ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiuredamas i ateiti. Pvz.: atsakomybe už savo vaiku ateiti.

Retrospektyvine – tai atsakomybe už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisine atsakomybe yra paprastai retrospektyvikio pobudžio, t.y. atsakomybe už padaryta nusikaltima.

Atsakomybe kaip reiškinys egzistuoja nuo senu laiku. Ilga laika žmones gyveno kaip laukiniai gyvunai. Kad galetu lengviau išgyventi ir apsisaugoti, žmones pradejo jungtis i kaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ukininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniuju susirinkimai nagrinedavo iškilusius nesutarimus tarp žmoniu, smerkdavo nederama žmoniu elgesi, pasireiškianti išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemones, kaip gyvybes atemimas. Jau tais pirmais valstybes kurimosi etapais žmogus turejo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus, jeigu jie prieštaravo tu laiku paprociams bei taisyklems.

Atsiradus privaciai nuosavybei ir vystantis gamybai žmones susiskalde i atskiras šeimas. Tam, kad butu lengviau reguliuoti visuomenes tarpusavio santykius,valstybe sukuria naujas elgesio taisykles, kuriu privalo laikytis visi visuomenes nariai. Sukurdama šias taisykles ir itvirtindama norminiais aktais, ji taip pat itvirtina ir atsakomybes už šiu taisykliu nesilaikyma formas – šios atsakomybes formos palaipsniui nusistovejo iki šiu dienu teisines atsakomybes formu.

Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklems, atsirado ir atsakomybe už ju nesilaikyma. Atsakomybe suvaržo žmogaus laisve,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.

Musu laikais atsakomybe atlieka toki pat vaidmeni. Jos tikslas saugoti visuomene nuo neteisetu veiksmu,pataisyti ir peraukleti teises pažeidejus, bei užkirsti kelia naujiems teises pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesi su kitu žmoniu interesais, elgtis teisingai ir sažiningai. Tai yra jo teisine ir moraline pareiga, o už jos nesilaikyma atsiranda teisine atsakomybe. Žmogus kaip visuomenes narys turi suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant i žmogaus veiksmu pasekmes,jis gali buti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemones.

Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Taciau jo laisvo pasirinkimo galimybes nera neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos moralines ir teisines žmogaus laisvo elgesio ribos.

Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio varianta atsižvelgiant i nustatytas ribas. Šios ribos doroveje yra geris ir blogis, teiseje teisetumas ir neteisetumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisve pripažistama tiek,kiek ji neriboja kitu asmenu pasirinkimo laisves. Tai yra igyvendinant savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitu asmenu teisiu.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesi su kitu žmoniu interesais.Elgtis sažiningai ir teisingai nera vien moraline pareiga, tai ir teisine pareiga, už kurios nevykdyma atsiranda teisine atsakomybe.

II. DESTOMOJI DALIS

1. ADMINISTRACINE ATSAKOMYBE

1.1 Administracines atsakomybes samprata

Administracine atsakomybe yra teisines atsakomybes rušis. Kaip ir butina teisines atsakomybes rušims, jai taip pat budingi visi teisines atsakomybes požymiai. Taciau administracine teises atsakomybe turi tik jai budingu specifiniu bruožu.

Vienas iš šiu bruožu yra tai, kad administracines atsakomybes pagrindas yra teises normu, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinen atsakomyben asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinen atsakomyben tik tuo atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nera aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinen atsakomyben. Šiuo atveju jis gali buti iš vis netraukiamas jokion administracinen atsakomyben, arba traukiamas remiantis kitos rušies turima atsakomybe. Patraukus asmeni administracinen atsakomyben jam dažniausiai taikomos administracines nuobaudos.

Toliau paminesime jog, administracines nuobaudos skiriamos asmeniui traukiamam administracinen atsakomyben, ir ju taikymas teises pažeidejui neužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administraciniu nuobaudu rušys yra:”Už administraciniu teises pažeidimu padaryma gali buti skiriamos šios administracines nuobaudos: 1) ispejimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo irankis arba tiesioginis objektas, paemimas; 4) daikto, kuris buvo administracinio teises pažeidimo padarymo
irankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas; 5) suteiktos pilieciui specialios teises ( teises vairuoti transporto priemones, teises medžioti ar žvejoti) atemimas; 6) pataisos darbai; 7) administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigu) . Šio straipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracines nuobaudas gali nustatyti tik LR istatymu aktai.LR istatymai gali nustatyti ir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administraciniu nuobaudu rušis.”

Sekantis iš specialiuju administracines atsakomybes bruožu yra administracines teises pažeidimo subjektas. Juo gali buti tik fizinis asmuo turintis 16 metu ir kuris yra pakaltinamas. Administracines teises pažeidimu subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o del padarytu juose administraciniu pažeidimu , kaltais laikomi ir atsakomyben traukiami ten dirbantys pareigunai.

Kitas administracines atsakomybes bruožas, pasireiškia tuo, kad administracines teises pažeidimu bylas nagrineja ir administracines nuobaudas pažeidejams skiria ne istaigu, organizaciju ar imoniu vadovai, bet tam tikros valstybines institucijos – teismai, savivaldybiu policija, valstybines inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniu teises pažeidimu kodekse..

Dar vienas iš administracines atsakomybes bruožu yra tai, kad administracine atsakomybe yra taikoma procesine tvarka, kuria numato ATPK normos. Administraciniu teises pažeidimu bylu nagrinejimo procesine tvarka,palyginus su baudžiamaja ir civiline teise, yra daug paprastesne. Taciau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinejimas, kuris remiasi teisetumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teises i gynyba ir kitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinen atsakomyben, nukentejusiojo ir kitu dalyviu teisiu apsauga.

Administraciniai teises pažeidimai yra teises nustatytu ir visuotinai privalomu elgesio taisykliu, numatytu ATPK, (priešgaisrines apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsni bei savo pobudi nesudaro baudžiamojo nusikaltimo sudeties ( išskyrus pakartotinuma) todel jie baudžiami ivairiomis administracinemis nuobaudomis.

Administracinei atsakomybei yra budingas operatyvumas. Tai reiškia,kad i padaryta administracines teises pažeidima kompetentingos instancijos bei pareigunai reaguoja tuojau pat. Administracines atsakomybes priemones teises pažeidejui yra taikomos jau teises pažeidimo vietoje (pvz.:saugaus eismo taisykliu pažeidimas) arba kitais trumpais terminais. Administracines atsakomybes operatyvumas didina veiksminguma bei efektyvuma kovojant su teises pažeidimais.

Be abejo administracine atsakomybe padeda užkirsti kelia ne tik administracines teises pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Ji taikoma kovojant su viešosios tvarkos, keliu eismo, nuosavybes apsaugos bei kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyciniais kuno sužalojimais, turto vagystemis ir kitais pavojingais baudžiamaisiais nusikaltimais.

Remiantis šiais pagrindiniais administracines atsakomybes bruožais, galimas šis apibrežimas,kad “ administracine atsakomybe yra savarankiška atsakomybes rušis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiems

administracines teises pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant istatymu nustatytas administracines nuobaudas,turint tiksla kovoti su teises pažeidimais, užtikrinti teisetuma ir teisetvarka.”

1.2 Pagrindiniai administracines atsakomybes principai

Administracines atsakomybes principai nusako pagrindinius administracines atsakomybes tikslus,uždavinius bei funkcijas. Ju turinys nuolat papildomas atsižvelgiant i valstybes bei teises vystymasi.

Vienas iš šiu principu yra atsakomybe tik už elgesi, o ne už mintis. Jis reiškia, kad norint žmogu patraukti administracinen atsakomyben, jis turi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tam tikru veiksmu (neveikimu) . Asmens mintys, isitikinimai, nors jie butu neigiamai vertinami, negali buti laikomi teises pažeidimais, jei jie nera konkreciai igyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begale minciu apie priešinga visuomenei bei teisei nusikalstama veika, dar nelaikomas teises pažeideju ir negali buti traukiamas administracinen atsakomyben. Taciau padares nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinen atsakomyben ir jam bus taikomos atitinkamos administracines nuobaudos, atitinkancios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsni.

Sekantis principas yra atsakomybe tik už priešinga teisei veikima ar neveikima ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia ,kad administracinen atsakomyben gali buti patrauktas tas asmuo, kuris padare priešingus teisei veiksmus (veikima) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yra administracinen atsakomyben traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamas priešingus teisei veiksmus pilnai suprato ju padarinius, samoningai ju tikejosi, bei buvo pakaltinamumo busenoje. Taciau jeigu asmuo darydamas administracines teises pažeidima tuo momentu buvo nepakaltinamumo busenoje t.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmu esmes arba negalejo ju valdyti del laikino psichinio sutrikimo, psichines ligos ar silpnaprotystes, bei kitu psichologiniu sutrikimu, tai tokie asmenys administracinen atsakomyben

netraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nera priešingas teisei, arba jeigu šio
veiksmai nera priešingi teisei, tai jis negali buti

traukiamas administracinen atsakomyben, nes jo veiksmuose nera kaltes.

Atsakomybes teisetumas-tai “nenukrypstamas materialiniu ir procesiniu teises normu laikymasis ,tikslus ju reikalavimu vykdymas”

Šis principas taip pat yra itvirtintas Administraciniu teises pažeidimu kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali buti taikoma poveikio priemone už administracini teises pažeidima kitaip,kaip istatymu numatytais pagrindais ir tvarka.”

Materialines teises srityje šis principas reiškia, kad administracine atsakomybe gali buti taikoma tik už priešinga teisei veikima ar neveikima. Taciau jeigu istatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikru veiksmu, tai už juos negali buti taikoma administracine atsakomybe. Administracine atsakomybe yra taikoma ne už bet koki teises pažeidima, o tik už administracini teises pažeidima. Administracine nuobauda yra skiriama atsižvelgiant i konkretu teises pažeidima ir vadovaujantis nustatytomis teises normomis. Skiriant administracine nuobauda negali buti peržengtos ribos, kurias nustato istatymas.Taip pat kalta asmeni traukti administracinen atsakomyben turi teise tik kompetentingi, istatymo numatyti organai arba pareigunai.

Procesiniu teises normu laikymasis reiškia, kad administracine atsakomybe turi buti taikoma istatymu numatyta procesine tvarka.

Administraciniu teises normu nesilaikymas yra šiurkštus teisetumo principo pažeidimas. Šio principo laikymasi taikant atsakomybes priemones už administracinius teises pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijos bei pareigunai.

Kitas atsakomybes principas,tai teisingumo principas. Jis reiškia, kad administracines priemones turi buti teisingos, apgalvotos ir humaniškos. Negalima nustatyti tokiu nuobaudu,kurios žemintu ar ižeidinetu žmogaus garbe,oruma ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomas istatymu leidejui, kurie nustato nuobaudu rušis ir ju sistema. Nuobaudu priemones, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniui auklejamojo poveikio,o atvirkšciai, gali skatinti kaltinamaji ateityje elgtis žiauriai ir antivisuomeniškai.

Kaltiems asmenims administracines nuobaudos turi buti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktu teises pažeidejus ir skatintu juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teises pažeidimo.

Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant i lengvinancias aplinkybes, pavercia jas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi buti taikoma tuo atveju ,kai

pažeidejas tikrai tokios nusipelne. Kaip neefektyvios per griežtos nuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracines nuobaudos, nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims. Esant tokioms nuobaudoms teises pažeidejas nesusimasto ir gerai neivertina savo veiksmu, bei nesistengs ju kita karta nepakartoti.

Taigi pagal ši administracini teisingumo principa nuobaudos turi buti skiriamos atsižvelgiant i pažeideja kaip asmeni, i jo šeimynine bei materialine padeti, padaryto teises pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsni ir kitas sunkinancias bei lengvinancias aplinkybes. Pvz. ATPK 29 str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskiru rušiu administracinius teises pažeidimus iki trisdešimties paru. Administracini arešta skiria rajono (miesto) apylinkes teismas (apylinkes teismo teisejas) .

Administracinis areštas negali buti skiriamas nešcioms moterims, moterims,turincioms vaiku iki dvylikos metu amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metu, pirmos ir antros grupiu invalidams.”

Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už viena administracini teises pažeidima galima skirti tik viena administracine nuobauda. Atsakomybes teisingumo principo laikymasis padeda didinti administracines atsakomybes efektyvuma ,sekmingai kovoti su teises pažeidejais, bei spresti teises pažeideju perauklejimo klausimus.

Atsakomybes tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybes tikslas yra pasiektas, arba jis gali buti pasiektas kitomis priemonemis, tai teisine atsakomybe gali buti netaikoma arba asmuo gali buti prieš laika nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybes tikslas yra pasiektas anksciau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padares administracini teises pažeidima, gali buti atleistas nuo dalies atsakomybes. Pvz. ATPK 329 str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teise vairuoti transporto priemone, upiu ar mažaji laiva arba teise medžioti ar žvejoti, sažiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobauda paskyres organas (pareigunas) gali, praejus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenines organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavima sutrumpinti nurodytos teise atemimo termina.”

Gali buti ir toks variantas, kai užuot skyre teises pažeidejui administracines nuobaudas,jo bylos medžiaga del padaryto teises pažeidimo gali perduoti visuomeniniu organizaciju ar darbo kolektyvu,kuriuose jie dirba,

poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikio priemones.

Sekantis yra atsakomybes neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad kiekvienas administracines teises pažeidimas turi buti išaiškintas, kaltas asmuo turi buti patrauktas atsakomyben, o jam skirta nuobauda butu tikrai ivykdyta.

Kiekvienas padarytas administracines teises pažeidimas turi buti nubaustas. Jeigu nebus laikomasi
šio principo, tai teisei priešingo elgesio nesmerkimas skatins naujus administracines teises pažeidimus, o teises pažeidejams nebus jokio auklejamojo poveikio. Be to kalti asmenys ipras prie smerktinu,antivisuomeniniu poelgiu. Šis principas yra labai efektyvus kovojant su teises pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi buti pastebetas ir pasmerktas.

Atsakomybes viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis butu viešai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Viešumas didina auklejamaji poveiki pažeidejui bei kitiems asmenims, skatina juos laikytis teisetvarkos. Be to teisines atsakomybes priemones tampa veiksmingesnes. Viešumas didina kalto asmens elgesio

pasmerkima ir daro didesni poveiki jam. Jis gali buti igyvendintas keliais budais. Vienas iš ju, tai atvirai svarstant administracines bylas teismu posedžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas budas, kai padarytas administracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimo priemonemis. Be to gali buti pranešta apie kalto asmens elgesi jo darbovieteje ar kitoms visuomeninems organizacijoms ir kontroliuoti kokiu priemoniu jie imasi.

Taigi šie administracines atsakomybes principai išreiškia pagrindinius administracines atsakomybes tikslus, uždavinius, funkcijas bei apskritai visa jos esme. Tam, kad pasiekti teisines atsakomybes efektyvuma, pareigunai bei institucijos ipareigotos taikyti ja praktikoje turi griežtai laikytis šiu pagrindiniu principu. Šiais principais jie turi vadovautis kaip nuostatomis, kurios yra itvirtintos istatymu.

Kalbant apie administracines atsakomybes vaidmens teisiu sistemoje, galime pastebeti, kad ji yra profilaktinio pobudžio kovojant su teises pažeidimais, efektyvi savo nuobaudu sistema, ju taikymo operatyvumu ir ivykdymo realumu.

Tam, kad administracine atsakomybe butu tobulesne ir veiksmingesne, nuo 1994 m. liepos 18 d. istatymu “ Del LR administraciniu teises pažeidimu kodekso pakeitimo ir papildymo” buvo sugriežtintos

nuobaudos už administracinius teises pažeidimus. Pvz.: Pilieciui suteiktos

specialios teises vairuoti transporto priemones atemimas numatytas iki penkeriu metu.(ATPK 27 str.). Taigi griežtinant nuobaudas siekiama padidinti administracines atsakomybes efektyvuma, padaryti atitinkama poveiki visuomenei.

Tam, kad butu dar geriau kovojama su administraciniais teises pažeidimais, reikia nuolat tobulinti administraciniu teises pažeidimu kodeksa, atsižvelgiant i kintancius visuomeninius santykius, žmoniu gyvenimo salygas bei kt.

2. BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBE

Kalbant apie baudžiamosios atsakomybes pagrindima yra naudojamos 2 filosofines pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys:

1. Indeterminizmas (valios laisve) – cia manoma, kad žmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todel visada turi atsakyti už tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybiu. todel smerkti reikia jas, o ne žmogu. Žiurima ne i nusikaltimo pasmerkima, o i jo pavojinguma visuomenei.

Baudžiamoji atsakomybe – tai viena iš teisines atsakomybes rušiu. Jai budingos griežciausios valstybes prievartos priemones, kurias taiko teismai (laisves atemimas, pataisos darbai ir kt.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2541 žodžiai iš 8459 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.