Vaikų teisė
5 (100%) 1 vote

Vaikų teisė

11213141

ĮVADAS

Mūsų šalies politikoje žmogus, šeima, vaikai turėtų tapti pagrindiniu Vyriausybės, politinių partijų ir Nevyriausybinių organizacijų rūpesčiu. Svarbiausia šiuo metu Lietuvoje – panaikinti skurdą, sumažinti mirtingumą ir ypač saugoti vaikus bei jų sveikatą. Šiame procese reikšmingas vaidmuo tenka vaikais besirūpinančioms organizacijoms, kurios sudaro didžiausią naudingą darbą dirbančių Nevyriausybinų organizacijų grupę ir pirmos skambina varpais , kilus grėsmei šiai labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai.

Sunkėjanti ekonominė situacija ir didėjanti bedarbystė lemia alkoholizmo plitimą, asocialių, vargingų šeimų, kuriose auga vaikai, daugėjimą. Niekas negali suskaičiuoti kiek jų yra, apie tai galinma spręsti tik iš to, kaip sparčiai daugėja vaikų, netekusių tėvų globos. 1990 m. nepilnamečių, netekusių tėvų globos, buvo 1116, 1994m. – 2500, 1995 m. – virš 4000. Baisiausia tai, kad tik nedidelė dalis – visiški našlaičiai; kiti – iš asocialių šeimų (80 proc.), atimtos tėvystės teisės, tėvai įkalinimo įstaigose ir pan. Tokius vaikus globoja apie 40 visuomeninių organizacijų ir fondų, daugėja šeimyninių vaikų namų.

Pastaraisiais metais, vaiko teisių srityje, formafosi tokia įstatyminė bazė:

1992 metais Lietuva prisijungė prie JTO Vaiko Teisių Konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 1995 metais ratifikavo.

1996 metais priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

1997 metais pasirašytas VRM bei Švietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – ugdyti moksleivių pilietiškumą, teisinę sąmonę ir atsakomybę, įvertinti moksleivių jaunimo teisės pažeidimųbūklę pagal vaikų ir paauglių Nusikalstamumo prevencijos programą. Parengta sutarties vykdymo programa.

1998 metais priimtas Vaikų globos įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad viena didžiausių socialinių rykščių bei negandų yra narkotikai bei narkomanijos plitimas, LR Vyriausybės pavedimu buvo parengta ir patvirtinta “Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos 1999 – 2003 metų prevencijos programa”.



Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas skirtas gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės taisės normomis bei principais vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus.

Šiame sįstatyme, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustatomos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausios garantijos. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindinias sąlygas, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.

Šiame referate apžvelgsiu Vaiko teisių apsaugo pagrindų įstatymo turinį.

BENDROSIOS NUOSTATOS

Vaikas yra žmogus, neturinti 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpinti vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir tesėtus interesus. Pagal bendrąsias vaiko teisių apsaugos nuostatas, tėvai, kiti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomenės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų:

 Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus;

 Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikasi teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitokių aplinkybių;

 Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

 Nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos;

 Sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo šaltinių, globos ar rūpybos), kiti aktai, ribojantys ir kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turitnes ir kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančias;

 Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

Vaiko teises bei laisves ir jų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymais bei teisėti aktai. Sprendžiasn kilusius ginčus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip negu šis įstatymas reguliuoja santykius, susiujuius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstaymų sureguliuoti, taikomos Vaiko teisių pagrindų
įstatymo atitinkamos nuostatos.

Vaiko teises saugo ir garantuoja tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai, kurie turi sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpinti juo; taip pat įstatymasi bei kiti teisės aktai; kuriamos atitinkamos valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kurioms pavedama vykdyti vaiko teisių apsaugą. Rengiamos ir įgyvendinamos specialios programos bei priemonės, taikomos prevencinės auklėjamosios priemonės: užkertamas kelias nusikalstamumui, kitiem teisės pažeidimams, valstybė ir vietos savivaldos institucijos skiria lėšų vaiko teisių apsaugps priemonėms rengti ir įgyvendinti. Tikslingai naudojamos vaikams labdaros būdu gautos lėšos, kitos materialinės vertybės, skatinama ir remiama atitinkama visuomenės, visuomeninių organizacijų, tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių veil vaiko teisių bei laisvių apsaugos srityje.

PAGRINDINĖS VAIKO TEISĖS IR LAISVĖS

Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti, būti sveikam. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas.

Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra, vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinine pagalba, tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu, vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir pan.), kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.

Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, į asmens neliečiamybę ir laisvę. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis.

Vaikas turi teisę į nuosavybę, atsižvelgian į jo veiksnumą, turi teisę pats arba per savo teisėtus atstovus sudarinėti sandorius, turėti indėlių kredito įstaigose ir disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises, kurias nustato atitinkami įstatymai bei teisės aktai. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai gali disponuoti tik turėdami vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejasis turi būti atsižvelgta į vaikų turtinius interesus.

Našlaitis (vaikas, kurio tėvai mirę) ar likę be tėvų globos bei rūpybos vaikas, atiduotas į vaikų globos įstaigą, giminaičių, kitų asmenų preižiūrai, nepaisant to, ar jam buvo įsteigta globa (rūpyba), išsaugo teisę į gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyveno anksčiau, arba jam įstatymų nustatyta tvarka suteikiamas kitas ne blogesnis būstas. Našlaitis ar likęs be tėvų globos ir rūpybos vaikas, netrintis būsto, juo aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat jis negali bųti iškeldintas iš savo gyvenamojo būsto nesuteikus jam ne blogesnio būsto.

Vaikai turi teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, aąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir ją platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras. Vaikas turi autoriaus teises į savo kūrinį, išradimą, atradimą.

Kiekvienam vaikui, negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų jo atstovų, teikiama valstybės parama. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. Našlaitį ar likusį be tėvų globos ir rūpybos vaiką įstatymų nustatyta tvarka išlaiko valstybė. Kiekvienam tokiam vaikui, netasižvelgiant į globos formą (valstybinę, privačią, visuomeninę, šeimyninę, asmeninę), valstybės ir vietos savivaldos institucijos turi užtikrinti vienodas materialines sąlygas.

Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaisui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio na,us,msanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis. Vaikų poilsį ir laisvalaikš garantuoja įstatymai.

Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas.

Vaikas, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgeliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti asmenys bei įstaigos, kuriems jis gali būti perduotas.1

Vaikas turi teisę pats ar per savo teisėtus atstovus prisidėti prie vaiko teisių apsaugos programų rengimo ir įgyvendinimo.

VAIKAI IR ŠEIMA

Tėvai ir kti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu
vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Kilus ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo, turi būti atsižvelgta į visus galimus įrodymus, patviritnančius, kad atsakovas yra vaiko tėvas (motina). Valstybė remia šeimas (ypač gausias), auginančias ir auklėjančias vaikus, įstatymų nustatyta tvarka skirdama motinystės (tėvystės), vaiko gimimo bei šeimos pašalpas, suteikdama tėvams tikslines atostogas, teikdama kitokią pagalbą ir lengvatas.

Vaikai turi teisę gyventi su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. Išskirti vaikų su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko valią, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas3. Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais.4 Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvennt skyrium, sprendžia teismas. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi.

Vaikas turi teisę gauti informaciją apie motiną arba tėvą, kuris negyvena kartu su juo, išskyrus atvejus, jei tai gali pakenkti vaikui. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motin, tėvu ir artimais giminaičiai, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.

Vaikui, likusiam be tėvų ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba). Steigiant vaikui globą (rūpybą), turi būti siekiama sudaryti sąlygas jam gyventi šeimoje kartu su broliais ir seserimis.

Kad likęs be tėvų vaikas turėtų sąlygas augti šeimos aplinkoje, jis gali būti įvaikinamas.

NEGALIOS VAIKAI

Negalios vaikas yra vaikas, turintis įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų, nustatytų vaiko sveikatos priežiūros įstaigos, kurie kliudo jam normaliai vystytis, adaptuotis bei integruoti visuomenėje. Negalios vaiko teises ir jų garantijas nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

Negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam atitinkamą darbą, dalyvauti kūryboje bei visuomeminėje veikloje.

Neglaios vaikas, atsižvelgiant į jo specifinius poreikius, turi teisę į specialią (ypatingą) priežiūrą. Asmeniui, kuris juo rūpinasi, teikaima socialinė, medicinos ir kitokia parama. Negalios vaikas turi teisę į įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas lengvatines gydymo įstaigų, sanatorijų, kurortų paslaugas. Jam teikiama kvalifikuota medicinos pagalba, pagrįsta ankstyvąja diagnostika ir atitinkamais koreguojančiais bei reabilitaciniais gydymo metodais. Šią pagalbą teikia gydytojai specialistai, protezuotojai, reabilitacijos ir kiti medicinos specialisati, prireikus skiriamas gydymas specializuotose įstaigose.

Visuomeniniai pastatai, gatvės ir transporto priemonės, kuriomis naudojasi negalios vaikas, turi būti pritaikyti specifiniams negalios vaiko poreikiams. Įstaigose, skirtose šiems vaikams, įrengiamos specialiai pritaikytos patalpos. Vyriausybės ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos pagal kompetenciją bei galimybes užtikrina, kad būtų įgyvendinti visi aukščiau minėti reikalavimai.

Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, auginantys ir slaugantys negalios vaiką namuose, turi teisę gauti atitnkamą paramą iš valstybės biudžeto. Paramos dydį, mokėjimo tvarką ir kitas sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Valstybės ir vietos savivaldos institucijos privalo sudaryti būtinas sąlygas negalios vaiko mokykuisi, profesiniam pasirengimui ir pagal galimybes darbo veiklai, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatą, specialius poreikius bei sugebėjimus. Žmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurie įdarbina negalios vaiką, taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos lengvatos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2179 žodžiai iš 4344 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.