Reklamos reikšmė
Organizacijos įvaizdį lemia labai daug faktorių – vadovų reputacija, darbuotojų kvalifikacija, teikiamų paslaugų kokybė ir t.t. Vienas iš jų – reklama. Jos svarba kinta priklausomai nuo organizacijos veiklos pobūdžio. Pvz., greito masinio vartojimo prekių (skalbimo milteliai, dantų pasta, kramtoma guma) reklamos įtaka produktui yra maksimali – nuo to tiesiogiai priklauso pardavimų apimtys, o šias prekes pagaminusiai organizacijai – minimali, nes dažnas rinkdamasis prekę neretai nekreipia dėmesio į gamintoją. Tuo tarpu perkant jau sudėtingesnius produktus ar paslaugas (pvz. automobilį ar gyvybės draudimą) reklama irgi sudėtingėja – kartu su produkto reklama svarbi tampa ir korporacinė reklama. Galiausiai, jeigu reklamos pagalba bandysime spręsti kokią nors jau įsisenėjusią problemą apie kurią kiekvienas Lietuvos pilietis turi tvirtą nuomonę (tai gali būti pvz. prastas LR Seimo įvaizdis) reklama apskritai gali būti tik laiko ir pinigų švaistymas.
Žiniasklaidos vaidmuo
Įvaizdžio formavimas visų pirma yra ilgalaikis procesas, nes įvaizdis – tai įvairių stereotipų, kurie keičiasi labai inertiškai, visuma. Jeigu iš tiesų siekiama formuoti ilgalaikį organizacijos įvaizdį, tai būtina, kad visų pirma realybė atitiktų norimą įvaizdį, o tik po to sektų šį įvaizdį įtvirtinanti komunikacija. Pvz., jeigu organizacijoje „šlubuoja“ klientų aptarnavimas, tai bet kokios pastangos įtvirtinti „į klientus orientuotos“ organizacijos įvaizdį bus bergždžios. Ir atvirkščiai, jeigu sėkmingai atsinaujinusi organizacija nesirūpins savo turimų privalumų ir pasiekimų komunikacija, tai įvaizdžio formavimas nevyks, nes vartotojai dar vis vadovausis sena informacija, ankstesniais stereotipais. Koks šioje situacijoje tampa žiniasklaidos vaidmuo? Žiniasklaida, tėra tik vienas iš organizacijos įvaizdžio formavimo instrumentų, bet jo svarba yra itin didelė, kadangi žiniasklaida – tai masinės komunikacijos priemonė, t.y. vienu metu ji informuoja didžiulę auditoriją nuo kurios vertinimo priklauso ir organizacijos įvaizdis.
Kiti galimi būdai
Neretai darbas ryšių su visuomene srityje ir darbas su žiniasklaida yra sutapatinami. Iš tiesų, žiniasklaida yra vienas svarbiausių faktorių lemiančių organizacijos įvaizdį, tačiau jokiu būdu ne vienintelis. Ryšiai su visuomene, kaip įvaizdį formuojanti veikla, apima darbą su visomis auditorijomis (žiniasklaida yra tik viena iš jų) nuo kurių vertinimo priklauso ir organizacijos įvaizdis. Be to, kiekvienos iš šių auditorijų nuomonė formuojasi ne tik iš tos informacijos, kuri skleidžiama žiniasklaidoje – itin didelį poveikį turi ir tiesioginė komunikacija. Darbuotojai. Neretai sakoma, kad ryšiai su visuomene prasideda namuose, t.y. pačioje organizacijoje. Kiekvienas organizacijoje dirbantis žmogus turi vienokią ar kitokią nuomonę apie savo darbovietę – ši nuomonė yra skleidžiama tarp savo šeimos narių, draugų, pažįstamų. Yra net suskaičiuota, kad vidutiniškai vienas žmogus tiesiogiai nuomonę apie organizaciją gali paskleisti dar bent 10-čiai žmonių, kurie savo ruožtu ją perduoda dar toliau, taigi, kuo didesnė organizacija, tuo darbuotojų nuomonė tiesiogiai bei per kitus asmenis veikia labai didelį ratą aplinkinių. Neskiriamas pakankamas dėmesys vidinei komunikacijai, kaip darbuotojų nuomonės formavimo sričiai, reiškia įvaizdžio formavimo galimybių susiaurinimą. Esami ir potencialūs klientai. Siekiant išlaikyti esamus bei sudominti naujus klientus svarbu su jais palaikyti nuolatinį ir tiesioginį ryšį. Viena vertus, asmeniniu pasitikėjimu santykiai leidžia gerokai efektyviau organizuoti darbą, sutrumpinti sprendimų priėmimų laiką, kita vertus, tokia komunikacijos forma leidžia padidinti ir klientų lojalumą, pristatyti ir kitus organizacijos pasiekimus – juk kiekvienam klientui yra malonu dirbti su organizacija, kuriai sekasi. Tokie patys darbo principai galioja ir su kitomis organizacijai svarbiomis auditorijomis, kurios tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai turi įtakos formuojant Jūsų organizacijos įvaizdį – tai ir valdžios institucijos, verslo partneriai, šakinės asociacijos, vietinės bendruomenės. Kiekviena organizacija turėtų išskirti visas, jos įvaizdį įtakojančias auditorijas ir kryptingai bei strategiškai dirbti siekiant šių auditorijų palankaus vertinimo savo atžvilgiu. Tokio darbo rezultatai atsispindės ne tik tiesiogiai, bet ir žiniasklaidoje, nes žiniasklaidos nuomonė taip pat formuojasi veikiama daugelio šaltinių.
Kompanijos įvaizdis yra paprasta ir tuo pačiu sudėtinga sąvoka. Paprasta, nes sėkmingos kompanijos turi susikūrusios paprastą, bet tikslinės auditorijos gerai žinomą ir lengvai atpažįstamą įvaizdį. Sudėtinga, nes įvaizdį kuria daugybė elementų, kurie vienas kitą veikdami sudaro įvaizdžio elementų kompleksą. Elementai gali būti reklama, rinkodara, viešumas, vieta, kainos, prekių pozicionavimas ir pan.
Jei organizacijai sekasi, tuomet ji turi klientų, o jie savo ruožtu turi savo nuomonę apie ją. Net jeigu ji nesireklamuoja, neplatinat skrajučių, brošiūrų, apie ja nerašo spaudoje, ir tuomet ji kuria savo įvaizdį. Teigiamam įvaizdžiui dažniausiai įtakos turi pagrindiniai elementai, kuriuos galima pateikti trijose grupėse.
Ryškūs dizaino elementai turi būti matomi:
• Kompanijos logotipas
(ypač transportas)
• Interneto svetainė (gyva, pilna spalvų)
• Produkto pakuotė (turi buti pastebimesnė nei kitos firmos toks pats gaminys)