Valstybės kilmė esmė ir funkcijos
5 (100%) 1 vote

Valstybės kilmė esmė ir funkcijos

TURINYS

Turinys 2

Įvadas 3

Valstybės kilmė 4

Valstybės esmė ir funkcijos 7

Išvados 12

Naudota literatūra 13

ĮVADAS

Vienas iš nuostabiausių šiuolaikinės valstybės bruožų, ryškai skiriančių ją nuo ankstesniais laikais egzistavusių visuomenės politinių sąjungų, – tai glaudus piliečių ryšys su valstybe, kaip su savo valstybe. Kasdieniniame gyvenime, pasinėrę į daugybę asmeninių rūpesčių ir reikalų, šitą ryšį ne visada ir pastebime. Bet iškelevę į užsienį, atsidūrę už savo valstybės sienų, akivaizdžiai pajusime, kokią svarbią vietą mūsų savimonėje užima žinojimas, kad esame konkrečios valstybės – Lietuvos – piliečiai.

Kiekviena valstybė turi savo pradžią, t.y. tą akimirką nuo kurios ji tapo visų pripažinta valstybe.

Negali būti jokios abejonės, kad valstybė yra pagrindinė visų piliečių valdymo organizacija. Valstybėje kiekvienas žmogus tampa piliečiu įgyja visas teises į tos valstybės atliekamas funkcijas.

Kadangi šio darbo tema “Valstybės kilmė, esmė ir funkcijos” tai pagrindinis darbo tikslas: aptarti valstybės, kilmę, esmę ir funkcijas.

Darbo uždaviniai:

– Aptarti valstybės kilmę.

– Aptarti valstybės esmę ir funkcijas.

VALSTYBĖS KILMĖ

Niekas pasaulyje tiksliai nežino, kodėl, kaip ir kada susikūrė pirmoji valstybė, nes apie jas išliko labai mažai žinių. Didžiausias skirtumas tarp šiuolaikinės valstybės ir ankstesniais laikais susikūrusių visuomenės politinių organizacijų yra tas, kad ankščiau nebuvo stengiamasi apriboti valstybių teritorijos griežtai nustatytomis sienomis, o atvirkščiai – buvo stengiamasi kurti kuo didesnę arba tiesiog vieną – pasaulinę valstybę. Ryškiausias šios tendencijos pavyzdys – Romos imperija.

Šiuolaikinės valstybės atsiradimą labai skatino viduramžiais sustiprėjęs prekybos ir pramonės vystymasis. Stambaus masto prekyba lengviau kuriasi ir įsigali būtent tuose kraštuose, kuriuose gyvena pakankamai daug žmonių, kuriuose aktyvai ekonominei veiklai nėra sudarinėjamos dirbtinės kliūtys ir kur lengviausiai tą veiklą planuoti ir koordinuoti. Tačiau po didžiųjų geografinių atradimų pradėjus vystytis stambaus masto prekybai bei pramonei iškilo ir poreikis, kad kažkas aktyviau imtųsi tvarkyti bendruosius visuomenės reikalus ir sudarytų kuo palankesnes sąlygas prekybos ir pramonės netrukdomam klestėjimui. Besikuriančiai pramonei reikėjo daug laisvai samdomų darbininkų , o valstiečių paleidimą iš baudžiavos bei asmens laisvės suteikimą galėjo įgyvendinti tiktai stipri valdžia. Prekybai vystytis lengviausia buvo ten, kur prekės galėjo būti pervežamos be tokių išorinių trukdymų, kaip įvairūs muitai ar plėšikų užpuolimo grėsmė.

Moderni valstybė buvo reikalinga ne tik tam, kad sudarytų kuo palankesnes sąlygas pramonei ir prekybai, bet ir tam, pati tiesiogiai paremtų ūkio vystymąsi.

Tai 16-17 amžiuje, pradėjus kurtis stambiajai pramonei ir prekybai, reikėjo ir tokios visuomenės bendrųjų reikalų tvarkymo organizacijos kaip valstybė su stipria vyriausybe, visiškai kontroliuojančia pakankamai didelę teritoriją ir joje gyvenančius žmones. Karalių siekimas pajungti savo valdžiai vietinius didikus ir įtvirtinti savo suverinintetą visoje valstybės teritorijoje atitiko šį poreikį.

Modernios valstybės atsiradimas – tai sudėtingas ir daugialypis procesas. Tai visuomenės apsisprendimo rezultatas, sąlygotas pakitusio gyvenimo būdo ir atsiradusios naujos galimybės efektyviai panaudoti valdžią visuomeninių reikalų tvarkymui. Šių valstybių formavimosi pradžia siejama su Prancūzijos didžiąja revoliucija. Moderni valstybė buvo reikalinga ne tik tam, kad sudarytų sąlygas pramonei ir prekybai plėtotis, bet kad pati tiesiogiai paremtų ūkio raidą.

Susiformavęs šiuolaikinis teritorinės valstybės pavidalas yra ilgo istorinio proceso ir nuolat kintančių žmonių gyvenimo sąlygų rezultatas.

Profesorius B. Genzelis apie valstybės susikūrimą Lietuvoje rašė, kad jau pagonybės laikais Lietuviai patys sprendė savo likimą. Viduramžiais Lietuva buvo stipri valstybė. Ji atlaikė Aukso ordos puolimus ir sustabdė jos veržimąsi į vakarus. Renesanso epochoje Lietuvos didikai nutautėjo, prarado nacionalinę – kultūrinę savimonę. Žavėjimasis latviškąja kultūra stūmė bajoriją į lenkų glėbį – Liublino unija_ valstybingumo praradimą. Nyko lietuvių kalba, niveliavosi kultūra.

1795m. lietuviai galutinai prarado valstybingumą. Caro valdžia Lietuvoje siekė ištrinti iš atminties bet kokius istorinės sąmonės likučius – uždarė universitetą, mokyklas, uždarė lietuvišką spaudą. Tada – prabilo vidinės tautos jėgos, savisaugos instinktas – visuomenės sąmonėje ėmė bręsti Lietuvos nepriklausomybės idėja. Reikėjo rinktis: ar būti nepriklausoma valstybe, ar tapti Lietuvos provincija. 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas pareiškė pasauliui, kad lietuvių tauta gyva, kad ji įžengė į nepriklausomybės atkūrimo kelią. 1981m. Tarybų valdžia Lietuvoje laimėti neturėjo perspektyvų. Vokietijai atitekti irgi negalėjo, šiai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą. XX a. politikai suvokė, kad naują Lietuvą reikia kurti susiaurėjusiose etnografinėse žemėse – kur gyva lietuviškumo idėja. 1988m. pakeitė Lietuvos valdžią, Lietuva
grįžo į atskaitos tašką.

Šiuolaikinė valstybė – tai žmonių bendrija, kuri yra įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, yra nepriklausoma ir pripažįstama kitų valstybių. Tiek pati šiuolaikinė valstybė, tiek ir jos samprata susiformavo laipsniškai, evoliucijos būdu. Antikos filosofas Aristotelis išskyrė tris valstybine santvarkas:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 846 žodžiai iš 2728 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.