Valstybes valdymo strukturos
5 (100%) 1 vote

Valstybes valdymo strukturos

1121

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………..…………..3

1. Organizacijos valdymo struktūros……………………………………………..5

1.1. Valdymo struktūrizavimo samprata…………………….…….……5

1.2. Organizacijos valdymo struktūrų aktualumas……………………6

1.3. Valdymo struktūrų įvairovė…………………………………………7

1.3.1. Linijinė valdymo struktūra…………………………………….……7

1.3.2. Funkcinė valdymo struktūra………………………………………..8

1.3.3. Linijinė – funkcinė valdymo struktūra…………………..……….10

1.3.4. Matricinė valdymo struktūra………………………………………12

1.4. Akcinių bendrovių valdymo struktūros…….……………..……………..14

Išvados…………………………………………………….…………………….…..14

Literatūros sąrašas………………………………………..……………………….15

Įvadas

Šiuolaikinėje visuomenėje formuojasi nauji santykiai kaip tarp žmonių apskritai, tai ir tarp žmonių organizacijose. Dirbdamas organizacijoje jis tikisi ne tik ekonominės naudos, saugos garantijų, bet ir pripažinimo, galimybės išreikšti save. Kitaip tariant, visuomenė jau vadovaujasi ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais parametrais.

Su dvidešimt pirmuoju amžiumi žmonija vis ryškiau mato vykstančius globalizacijos procesus, junta visapusiškai spartėjantį gyvenimo ritmą ir skuba pasivyti vis labiau brangstantį ir vis greičiau tirpstantį laiką, keičiasi vertės samprata ir prioritetai.

Viena iš daugelių galimybių, kaip racionaliau panaudoti laiką organizacijos ribose, yra teisingas bei pastoviai tobulinamas jos valdymo struktūrizavimas. Esant blogam organizacijos valdymo struktūros nustatymui, galų gale pats jos egzistavimas gali atsisukti prieš ją pačią. Daugelis sprendimų gali būti nevykdomi arba vykdomi nenumatyta linkme.

Kiekvieną organizaciją sudaro pirminiai ir pagrindiniai jos elementai – žmonės. Bet kai jų yra daugiau, jie reikalauja tam tikro susijungimo, pasiskirstymo pagal savo sugebėjimus, norus ir galimybes. Tokių grupelių, kurios skiriasi savo vieta ir paskirtimi, susikurimas yra organizacijos struktūrizavimo pagrindas. Darbuotojams turi būti numatyti aiškios sąlygos, kuriomis jie galėtų dirbti bei siekti organizacijos tikslų. Būtent čia didelis vaidmuo priklauso vadovams.

Norėčiau paminėti, kaip valdymo struktūrizavimo problematiką, skirtingų grupių (vadovų, vykdytojų) interesų susikirtimas. Akivaizdų sunkumą sudaro ir kiek vadovų, tiek darbuotojų kompetencijos stoka.

Šio referato tikslas būtų savarankiškai išanalyzuoti organizacijų valdymo struktūras, palyginti penkių mokslininkų nuomones šiuo klausimu bei pagrįsti jas savo samprotavimais.

Pasiekti užsibrėžtų tikslų galėsiu šių uždavinių pagalba:

 išanalizuoti organizacijų valdymo struktūrų įvairovę;

 nustatyti kiekvienos iš jų atskirai privalumus ir trūkumus savo nuožiūra;

 išnagrinėti bent penkių mokslininkų literatūroje siūlomą paskirstymą;

 parodyti valdymo struktūras konkrečios organizacijų grupės pavyzdžiu;

 suformuluoti trumpas išvadas.

Taigi, remiantis gauta teorine medžiaga, studijų metu įgautomis žiniomis, paskaitų diskusijomis, atliksiu išsamią įmonių valdymo struktūrų analizę.

1. Organizacijų valdymo struktūros

Šiame referate išnagrinėsiu sekanšius valdymo struktūros modelius:

1) Linijinę valdymo struktūrą;

2) Funkcinę valdymo struktūrą;

3) Linijinę – funkcinę valdymo struktūrą;

4) Matricinę valdymo struktūrą.

1.1. Valdymo struktūrizavimo samprata

Savarankiškai studijuoti šios temos negalėčiau be tokių reikšminių žodžių: organizacija, valdymas, struktūra bei valdymo struktūra prasmės išaiškinimo. Žemiau pateiksiu jų apibrėžimus:

Organizacija – žmonių bendrija, sąmoningai derinanti pastangas siekti bendro tikslo (2, 5);

Valdymas – organizuojantis darbą procesas, siekiant nustatyto tikslo pagal iš anksto parengtą planą (1, 38);

Valdymas – informacinis procesas, vykstantis tikslingoje sistemoje, kuomet viena sistemos posistemė (valdančioji) reguliuoja kitų posistemių (valdomųjų) funkcionavimą, siekdama užtikrinti funkcijos realizavimą (11, 81);

Valdymas – poveikis visuomenei, turint tikslą ją tvarkyti, tobulinti, kai būtina kiekvienos visuomenės gyvavimo sąlyga (7);

Valdymas – visuma valdžios veiksmų, vykdant vyriausios valdžios paliepimus bei įstatymus (8);

Struktūra (ekonomikoje) – ūkiniai santykiai, kurie keičiasi tik ilgais laiko tarpais ar dėl tokių staigių įvykių, kaip karas (8);

Struktūra – sudėtinių dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys, sandara (7);

Struktūra – sistemos sandara, suvokiama atskirai nuo jos kilmės, funkcijų, požymių (2, 39);

Valdymo struktūra – logiškas vadybos lygių ir grandžių, jų tarpusavio ryšių (pavaldumo ir bendravimo), vadovo kontrolės sferos ribų pavaizdvimas suprantama forma (6, 40);

Valdymo struktūra – loginis organizacinės sistemos valdymo lygių funkcinių sričių tarpusavio sąveikos organizavimas tokiu būdu, kuris sudarytų galimybę siekti numatytų tikslų
efektyviausiu būdu (9, 19);

Valdymo struktūra – būdas, kuriuo skirstoma, organizuojama ir koordinuojama organizacijos veikla (10, 309);

Valdymo struktūra – ekonominės sistemos vidinių ryšių, užtikrinančių tos sistemos funkcionavimą, sistema (4, 116).

1.2. Organizacijos valdymo struktūros aktualumas

Kodėl reikia struktūrizuoti organizacijos valdymą?

1) Vienas žmogus nei fiziškai, nei psichologiškai nepajėgus atlikti visas operacijas, iš kurių susideda organizacijos užduotys, kad tokiu atvejuvienas asmuo turi turėti visus specialius ėgūdžius visam darbui atlikti (10, 310);

2) žmonės gali pasirinkti tokias pareigas, kurios labiausiai atitinka jų sugebėjimams ir interesams;

3) žmonės jungiasi į tam tikras grupes, kurios skiriasi savo paskirtimi ir vieta organizacijoje;

4) pareigos, teisės, atsakomybės skirstomos tarp tarpusavyje susijusių funkcinių vietų, kurios realizuoja konkrečius valdymo procesus (11, 9);

5) organizacijos funkcionavimo sąlygų bei tvarkos nustatymas tuo laiku, kai formuojasi pastovieji ir laikinieji tarpusavio santykiai tarp visų prganizacijos padalinių (9, 76);

6) nepastovumo problemos išsprendimas: prisitaikymas prie pokyčių, pilnutinis įvairiausių planų realizavimas, struktūrinės schemos poreikis (9, 77);

7) organizacijos planų įvykdymas ir užsibrėžtų tikslų pasiekimas;

8) organizacijos veiklos padalinimas;

9) santykio tarp vadovų ir darbuotojų nustatymas;

10) visų gamybos elementų veiklos suderinimas.

1.3. Valdymo struktūrų įvairovė

Studijuojant mokslinę literatūrą pastebėjau skirtingų autorių skelbiamų nuomonių įvairovę. Valdymo struktūrų tipų skaičius kiekvienos yra skirtingas. Remiantis šešiais literatūros šaltiniais, aš išskiriau keturias formaliai panašias struktūrines grandis:

 Linijinę;

 Funkcinę:

 Linijinę –funkcinę;

 Matricinę.

Tačiau tik jomis mokslininkai neapsiriboja. Egzistuoja, pasak jų, dar eilė hibridų, arba remiantis Paliulio samprotavimais aukštesnės raidos pakopa – programinio tikslinio tipo struktūros.

1.3.1. Linijinė valdymo struktūra

Viena seniausių valdymo struktūrų yra linijinė. Jos išskirtinis bruožas: aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs keli žemesnio lygio vadovai (9, 81). Arba, kai kiekvienam padaliniui vadovauja vienas vadovas, atliekantis visas jo valdymo funkcijas. Padalinio narys pavaldus tik šiam vadovui. Tokiu būdu nurodymai vykdytojui iš vadovo ir vykdytojo ataskaita vadovui vyksta “viena – vienintėle linija“ (11, 114). P. Zakariavičiaus modelį aš radau tinkamiausį bei aiškiausį:

1 pav. Linijinė valdymo struktūra (11, 114).

Privalumai Trūkumai

1. Pavaldiniai visuomet gauna vienareikšmius nurodymus;

1. Vadovas turi būti kompetetingas visais veiklos klausimais, o sudėtingose didėliose organizacijose tai praktiškai neįmanoma;

2. Pavaldinių veiklos suderinimas; 2. Individualaus vadovo sugebėjimas valdyti kiekybiškai išaugusį gamybinį vienetą;

3. Asmeninė (apibrėžta) vadovo atsakomybė už jam pavaldaus padalinio darbą. 3. Individualaus vadovo nesugebėjimas aprėpti visų sparčiai daugėjančių specialių klausimų;

4. Mažai reikšmingų klausimų perkėlimas į aukštesnį valdymo lygį;

5. Žemesnio lygio vadovai praranda savarankiškumą bei iniciatyvą;

6. Nėra griežto vadovų ir pavaldinių darbo reglamento.

Mano manymu yra labai svarbu, kad A.Jonaitis prie viso to aiškiai pabrėžė tokios struktūros taikymą nedidelėse, siaura veikla užsiimančiose organizacijose (6, 40). Joms charakteringas pavaldumo, kontrolės ir pasiskirstymo aiškumas bei priklausomybė nuo įtakingumo ir uždavinių (”Vykdytojas 1” priklauso tik nuo ”Antro lygio vadovo”. ”Antro lygio vadovas” priklauso nuo ”Pirmo lygio vadovo”, o ”Vykdytojas 1” ir ”Vykdytojas 4” ryšių neturi). Tokia sistema dažnai vadinama komandine arba administracine. Jai būdingas vienvaldiškumo principas (9, 85).

F.S.Butkus vadina šį tipą gamybinio vieneto skaidymu į keletą smulkių (3, 93).

Kelia susidomėjimą toks faktas: kodėl J. Stoner knygoje ”Vadyba” nepaminėjo šios pačios pirminės, primitiviausios struktūrizavimo grandies? Galvoju, kad jos nepraktiškumas šiandieninėmis intensyvaus ekonominio vystymosi sąlygomis būtų stabdžiu įmonės plėtroje.

1.3.2. Funkcinė valdymo struktūra

Funkcinėje struktūroje pagrindinis vadovas vadovauja funkciniams vadovams, kurių kiekvienas vadovauja vykdytojams savo kompetencijos ribose. Tokiu būdu, vykdytojas nurodymus gauna iš kelių funkcinių vadovų ir atsiskaito taip pat prieš kelis asmenis (9, 114). Tokia organizacija gali turėti atskirus gamybos, marketingo ar kitus skyrius (10, 323). Tokio tipo struktūros atsiradimą paskatino:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1227 žodžiai iš 2430 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.