Vardų etimologija
5 (100%) 1 vote

Vardų etimologija

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………….2psl.

2. Etimologija…………………………………………………………….3psl.

3. Vardų atsiradimo istorija………………………………….……….4 – 5psl.

4. Vardų reikšmė…………………………………..……………..……….6psl.

5. Mano giminės vardų reikšmės…………………………………………7psl.

6. Išvados…………………………………………………………………8psl.

7. Literatūros šaltiniai…………………………………………………….9psl.

ĮVADAS

Vardai labai plati sąvoka. Jie suteikiami gyvunėliams, mylimam žaislui ar pastatui, o japonijos samurajai savo kardams irgi duodavo vardus. Tai lyg pavadinimas, kuris įkūnija dvasią to, kuriam yra suteikiamas. Senoliai puikiai suprato vardo galia, todėl rinko jį neatsitiktiniu būdu, nebeprasmiu raidžiu kratiniu. Visi turime vardus. Kai girdime sakant Jonas ar Ona, Vytautas ar Laima…, mintyse iškyla konkrečių žmonių su ryškiausiais bruožais paveikslai. Vardų turime daug, apie 4000, jų esame turtingesni už visas kaimynines tautas. Skirtingos kultūros skirtingai ir renka vardus, tikriausiai daugelis yra matę filmų ar skaitę knygų ir numano kaip indėnai rinkdavo savo vardus. Žmogaus išvaizdos ar būdo savybės nulemdavo jo vardą, pvz: greitoji stina ar juodasis erelis. Šiame darbe norėčiau pakalbėti, o kaip gi lietuviai parenka vardus savo vaikams. Žinome, kad mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Kiekvienam smalsu žinoti, kokios kilmės yra jo artimųjų, tai yra tėvų, seserų ar brolių vardai. Kokią reikšmę jis yra turėjęs tapdamas vardu. Į tokius man rūpimus klausimus ir stengsiuos atsakyti šiame darbe. Pristatysiu savo giminės vardų reikšmes. Nagrinėsiu vardų atsiradimo istorija. Pristatysiu pačio etimologijos žodžio reikšmę.

ETIMOLOGIJA

“Etimologija – 1. Žodžių kilmės mokslas. 2. Pati kurio žodžio kilmė.”¹

“Etimologija –kalbotyros šaka, tirianti žodžių kilmę. Čia lygiai svarbios abi žodžio pusės – tiek raiška (fonetinė ir morfologinė sandarac ) , tiek turinys ( reikšmė). Žodžių nagrinėjimas remiasi lyginamosios fonotekos nustatytais garsų dėsniais bei garsų atliepiniais, istorinės žodžių darybos ( ir apskritai morfologijos ) duomenimis ir konstatuotomis reikšmių raidos tendencijomis. Etimologija domisi tiktai tais žodžiais, kurių kilmė sinchroniškai nėra aiški. Etimologizuojant labia svarbu išaiškinti, ar žodis yra savo pačių ( indigenus), ar iš kurios kitos kalbos paimtas (skolinys).Kokie santykiai – senos giminystės ar skolinimo – sieja gretimų giminiškų kalbų žodžius, galma spręstiį visus indigenių ir skolintinių žodžių kategorijos skirtumus (fonetinio atliepimo, darybos bei morfologines sandaros, semantikos, lingvistinės geografijos, realijų istorijos ir kt.). Skolinio kilmę jau galima laikyti išaiškinta, kai pavyksta parodyti, iš kurio kitos kalbos žodžio jis yra išriedėjęs. Indigenūs žodžiai gali būti dvejopi – arba paveldėti iš prokalbės ( vadinamieji veldiniai), arba susidare tuo metu, kai tiriamoji kalba gyvavo jau atskirai ( lyginamojoje kalbotyroje vadinami tos kalbos naujadarais). Kadangi antrojo būrio žodžiai neturi leksinių atliepinių giminiškose kalbose, jų pirmykštis susidarymas ( jau spėjęs kiek išblėsti) aiškinamas iš esmės remiantis tiriamąją kalba. Tai, kad žodis palyginti neplačiai, vos iš vienos kitos kalbų grupės, pažįstamas, darn e visada rodo jo ėlesnį atsiradimą. Tarp tokių žodžių gali būti ir pačių senųjų veldinių, siekančių inindoeuropiečių bendrystės laikus, tad savo amžiumi nė kiek nenusileidžiančių tiems, kuriems palankesnis likimas lėmė išlaikyti daugelyje kalbų. Net pačius senuosiusveldinius tiriant, atliepinių susekimas giminiškose kalbose dar nėra galutinis tikslas. Kiekvieno indigenous žodžio kilmę galma laikyti visiškai išaiškinta tik tada, kai parodomas jo susidarymas iš kito žodžio ( ar dviejų žodžių, jeigu aiškinamasis yra dūrinys). Tai padaryti, deja ne visada pasiseka.”²

¹ Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 2000 m. 153 psl.

² Lietuvių kalbos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedinių leidybos institutes. 1999 m. 184- 186 psl.

VARDŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

“XIII–XV a. Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais. Nuo XIV a. pradėjo rastis prievardžiai – apibūdinamieji žodžiai, vėliau išsirutulioję į pavardes. . Vardai yra įvairios darybos ir kilmės Dabartiniai lietuvių vardai yra keletas skirtingos kilmės ir nevienodo senumo sluoksnių. Pagal vartojimo Lietuvoje amžių tie sluoksniai eina tokia tvarka:

• Senieji lietuviški (ir kitų baltų tautų) vardai,

• krikštavardžiai atėja krikščionybės laikotarpiuk, krikščioniškieji,

• naujieji skolintiniai vardai

• naujieji lietuviški vardai.

Senieji lietuviški vardai. XIII-XV amžiais, kaip liudija rašytiniai istorijos šaltiniai , ir iki tol, priešistoriniais laikais, visos baltų gentys ( lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai , žiemgaliai, sėniai), kaip ir kitos indoeuropiečių tautos, turėjovienanarį
įvardijimą – žmonės vadinosi vien vardais.Tie baltų vardai darybos būdai ir net žodžių, iš kurių jie buvo pasidaromi, reikšmėsmis panašūs į kitų indoeuropiečių ( slavų, germanų, keltų, ilyrų, graikų, hetitų, senovės indų, senovės iranėnų) vardus.. Italikai ir armėnai turėjo kitokias įvardijimo sistemas, o apie tocharų vardus nieko nežinoma. Minėtųjų dešimties kalbų grupių vardynai yra tokie panašūs, kad tyrėjai linkę laikyti juos bendros praindoeuropietiškos kilmės. Senieji baltų vardai, kaip ir kitų indoeuropiečių, yra keturių darybos tipų:

• dvikamieniai ( kartais trikamieniai dūriniai, • iš jų padaryti trumpiniai, •priesaginiai trumpinių vediniai, • apeliatyviniai – tiesioginiai bendriniai žodžiai virtę vardais.

¹ Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuvių vardų kilmės žodynas. 2005 m. 23 psl.

Krikštavardžiai. (rus. Krestnoje imia, vok. Taufname, angl. Christian name) – tai krikštijamajam duodamas šventojo vardas. Iki 1940 m., kol Lietuvoje bažnyčia nebuvo atskirta nuo valstybės, krikštatėvius turėjo gauti visi naujegimiai, kurių tėvai katalikai, nes civilinės metrikacijos nebuvo. Dabar tėvai gali laisvai pasirinkti vaikui vardą ne tik iš kalendorinių krikštavardžių, bet ir iš kitų vardyno sluoksnių – seną ar naują lietuvišką, kitų tautų, nekrikščionišką. Anuomet tokie vardai galėjo būti įrašomi į metrikus tik šalia krikštavardžio. Turėdami Lietuvoje šešių šimtų metų tradiciją, daugelis gerokai aplietuvinti, krikštavardžiai yra tvirtai įaugę į mūsų vardyną ir kultūros istoriją, vieni dažniau, kiti rečiau tebevartojami. Lietuvoje vartojamų krikštavardžių pagal kilmę galma skirti bent penkis gausesnius sluoksnius:

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 998 žodžiai iš 1931 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.