Verslo antiverslo ir pseudoverslo ekonominis turinys ir apraiškos Lietuvos ūkyje
5 (100%) 1 vote

Verslo antiverslo ir pseudoverslo ekonominis turinys ir apraiškos Lietuvos ūkyje

TURINYS

Įvadas _____________________________________________________________________________ 3

1. Verslo, antiverslo ir pseudoverslo samprata, ekonominis turinys ir tarpusavio sąveika ____________ 5

1.1. Verslo, antiverslo ir pseudoverslo samprata ____________________________________________ 5

1.2. Verslo, antiverslo ir pseudoverslo ekonominis turinys ____________________________________ 7

1.3. Verslo, antiverslo ir pseudoverslo tarpusavio sąveika ____________________________________ 13

2. Verslo ir antiverslo sąlygoti kaštai ___________________________________________________ 15

2.1. Verslo sąlygoti kaštai _____________________________________________________________ 15

2.2. Antiverslo sąlygoti kaštai (žala) _____________________________________________________ 15

3. Verslo, antiverslo ir pseudoverslo apraiškos Lietuvos ūkyje _______________________________ 16

3.1. Neapskaitomos ekonomikos patamsiai _______________________________________________ 16

3.1.1. Nuslėptos įmonių pajamos ______________________________________________________ 16

3.1.2. Neapskaitomas darbo užmokėstis _________________________________________________ 16

3.1.3. Kriminaliniai verslai ___________________________________________________________ 17

3.1.4. Šešėliniai pinigų srautai ________________________________________________________ 18

3.2. Elito akimis: šešėlinė ekonomika ir ekonomikos stabdžiai ________________________________ 18

Išvados ___________________________________________________________________________ 20

Literatūra _________________________________________________________________________ 21

ĮVADAS

“Žmonijos pažanga aiškinama įvairiai. Tačiau iš esmės visos teorijos vartoja pokŽmonijos pažanga iškinama įvairiai. Tačiau iš esmės visos teorijos vartoja pokyčių jėgos terminą. Tai jėga, kuri skatina materialiąją pažangą ir pati prie jos prisideda. Šiandien galime konstatuoti, kad žmonijos istorijoje verslininkas tokia jėga buvo ir, ko gero, bus ateityje.”

Calvin A. Kent, Donald L. Sexston, Kare H. Vesper.

Verslas, biznis, verslininkas – mes dažnai girdime minint šias sąvokas. O kas gi yra verslas, kokia šios sąvokos esmė ir kaip ją apibūdinti? Bendriausia prasme ją galima apibūdinti kaip veklą, teikiančią naudą sau ir kitiems asmenims, tarpininkaujant prekiniams mainams. Konkretizuojant verslo sąvoką, verslas gali būti apibūdintas kaip ūkynė vekla, apimanti prekių gamybą ir komerciją bei jų tarpusavio sąveiką. Daugelis ryžtasi pradėti savo verslą ir nori, kad jų veikla klestėtų. Todėl labiau nei ko kito verslininkui reikia apsisprendimo ir pasiryžimo įveikti visas kliūtis ir nesėkmes. Reikia vengti klaidų, mokytis iš nesėkmių, būti pasirengusiems išbandymams. Geras verslininkas supranta, kad “išvengti visų klaidų įgivendinant didelius sumanymus – ne žmogaus galioje… Bet drąsus ir protingas žmogus visada pasimokys iš klaidų, kad ateityje jų nekartotų.” (Minicijus).

Aiškūs tikslai ir kriptingas sėkmės siekimas turi įveikti visus galimusNesutarimus. Verslininkas yra savo srities pradininkas, linkęs kovoti, viršyti savo paties galimybes, kad pasiektų kuo geresnių rezultatų. Jis turibūti ne tik atkaklus ir siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir iniciatyvus, atsakingas, pasitikintis savimi, kūribingas, energingas, doras ir patikimas. Tačiau net gi tada, kai verslininkas turi visas šias sav, energingas, doras ir patikimas. Tačiau net gi tada, kai verslininkas turi visas šias savbes, jis susiduria su nemažais sunkumais.

Šalyje verslas susiduria su išoriniais ir vidiniais jo atžvilgiu sunkumais. Išoriniai – valstybės valdžios pareigųnų ir privačių nusikaltelių antiverslinė veikla, nepalankūs verslui ekonominiai požiūriai, poelgiai, net įsitikinimai ir pagaliau pavydas sumaniems verslininkams. Vidiniai – kai verslas gali pakenkti pats sau – kai verslininkas nieko neverčiamas pažeidžia ekonominius verslo principus, verslas iškrypsta ir virsta pseudoverslu. Antiverslas ir pseudoverslas yra opi verslo problema. Su šia problema susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nė vienas verslininkas nėra apsaugotas nuo nepalankių vidinių ir išorinių veiksnių. Jis gali tiktai atidžiai išstudijuoti kaip pasireiškia šešėlinė ekonomika, kad sugebėtų ją pažinti ir ieškoti būdų kaip to išvengti. Todėl šio kursinio darbo tikslas yra pažinti ne vien verslą, bet ir pseudoverslą bei antiverslą, kad suvoktume kokiu verslas negali būti. Mes turime sugebėti atskirti kur yra verslas ir ieškoti būdų panaikinti svetimus elementus – pseudoverslą ir antiverslą – prekinėje verslininkystėje. Tam reikėtų atlikti tokius uždavinius:

1) Kruopščią verslo, antiverslo, pseudoverslo ir jų formų bei sąveikos analizę. Ji padės verslininkui įžvelgti gresiančius pavojus ir galimus sprendimo būdus.

2) Reikia išnagrinėti kaip šešėlinė ekonomika pasireiškia Lietuvoje ir kaip ji veikia šalies ekonomiką. Žinodami jos apraiškas Lietuvos ūkyje, mes galėtume ieškoti būdų kaip užkirsti tam kelią.

Visą tai mes galime padaryti analizuodami įvairias literatūras ir apibeddrindami statistinius duomenis.

Pagrindinės sąvokos, kurios bus naudojamos kursiniame darbe yra:

Verslas – veikla, teikianti naudą sau
ir kitiems tarpininkaujant prekiniams mainams.

Pseudoverslas – iškreiptas verslas, nesiremiantis jam būdingais ekonominiais principais.

Antiverslas – daugiausia ne verslininkų ( kitų visuomenės narių ) bei kai kurių verslininkų veikla, silpninanti, ardanti verslą, iš esmės nukreipta prieš verslą.

Duomenys kursiniam darbui pagrindinai paimti iš:

Knygos “Verslas, pseudoverslas, antiverslas” V. Gronskas.

Laikraščių “ Verslo žinios”.

1. VERSLO, ANTIVERSLO IR PSEUDOVERSLO SAMPRATA, EKONOMINIS TURINYS IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

1.1 Verslo, antiverslo ir pseudoverslo samprata

Kokia yra dažnai minimos sąvokos verslas prasmė. Nuomonės yra labai skirtingos ir vieningo atsakymo į klausimą nėra. Verslo sąvoka ekonomikos teorijoje dažnai apibūdinama kaip dvilypė, nes verslininkas siekia naudos sau ir kartu kitiems visuomenės nariams, t.y. verslo partneriams. Bendrąją prasme verslas yra veikla, teikianti naudą sau ir kitiems tarpininkaujant prekiniams mainams. Taigi jei nauda bus teikiama bei gaunama be prekinių mainų, nebus verslo santykių. Juk mes naudos galime gauti pasigamine produktus sau, o ne rinkai. Tai tebus natūrali gamyba ar labdara, ar net vagystė. Taigi pagrindiniai verslo bruožai skiriantys jį nuo kitų ūkinės veiklos formų yra šie:

1) Naudos siekimas teikiant naudą kitiems.

2) Ūkinė veikla, grindžiama laisvanoriškais abipusiai naudingais prekiniais mainais.

Kad verslas būtų sėkmingas, gamybai ir komercijai turi būti skiriama vienodai dėmesio ir jokiu būdu negalima komercijos traktuoti kaip mažiau reikšmingo elemento nei gamyba. Dvilypė ekonominė verslo sandara atkreipia dėmesį į pavojus, kurie gresia verslui, rodo, kad verslas yra pažeidžiamas. Tai lyg vaikščiojimas lynu: lengva nukristi, nes:

1) Jei siekiame naudos sau, nesuteikdami naudos kitiems ( pvz: pirkėjams ), pažeisime verslo principus. Šiuo atveju verslininkas linkęs į apgaulę parduodamas prekes rinkoje.

2) Galime nukrypti nuo ekonominio verslo turinio ir tada, kai suteiksime naudos savo prekės pirkėjams, bet patys atitinkamos naudos negausime. Tai gali atsitikti, kai pavyzdžiui pardavėjas nemoka derėtis arba jį apgavo pirkėjas, nesumokėjęs už įsigytą prekę.

Iš to, ką išnagrinėjome galime pateikti ir pseudoverslo sampratą. Pseudoverslas pasireiškia tada, kai verslininkas niekieno neverčiamas pažeidžia ekonominius verslo principus. Ekonominėje literatūroje pseudoverslas yra traktuojamas viena iš laisvojo verslo kliūčių. Pseudoverslas nuo verslo skiriasi tuo, kad sumažinamas ūkinės veiklos efektyvumas, nes naudą patiria tik viena iš bendraujančių šalių. Tai verslininkas pažeidęs ekonominius verslo principus tampa pseudoverslininku, t.y. netikru, tariamu verslininku. Kartais verslininkas, pažeidęs ekonominius verslo principus , gali gauti trumpalaikę naudą ( pvz: padidinti pelną ). Todėl ”trumparegius” verslininkus neretai pavilioja pseudoverslas. Tačiau nereti atvejai, kai pseudoverslas daro žalą ne tik verslininkui, tiesiogiai pažeidusiam ekonominius verslo principus, bet ir kitiems verslininkams, neturintiems tiesioginio kontakto rinkoje su tuo pseudoverslininku. Kadangi žmonės paprastai nelabai skirią verslą nuo pseudoverslo, todėl pseudoverslas kompromituoja verslą apskritai ir pakerta jo autoritetą žmonių akyse, galiausiai padeda plėtoti žmonių antiverslines ekonomines pažiūras bei įsitikinimus, užuot užkirtęs jiems kelią.

Pseudoverslas yra tik viena iš laisvo verslo kliūčių. Kita kliūtis yra antiverslas. Tai daugiausia ne verslininkų ( visuomenės narių ) bei kai kurių verslininkų veikla, silpninanti, ardanti verslą. Žmonės sąmoningai ar nesąmoningai užsiimantys tokia veikla, yra antiverslininkai – verslo ir verslininkų priešininkai. Yra kelios antiverslininkų grupės:

1) Bene pagrindinis antiverslininkas yra prievartinė valstybinė valdžia, jos pareigūnai, ribojantys laisvąją verslininkystę. Tai darbuotojai,vykdantys valstybinės valdžios vadinamąją fiskalinę politiką: verslo apmokestinimą, jo pajamų prievartinį perskirstymą, kai verslo pajamos prievartos budu imamos iš vienų ir perduodamos kitiems. Antiverslininkai yra ir valstybinės valdžios pareigūnai, vykdantys vadinamąją monitarinę politiką, kai centrinis bankas valdžios nurodymu sukelia infliacija, išleisdamas į apyvartą papildomus pinigus, kad padengtų valstybinio biudžeto deficitą, nuvertina žmonių sukauptas pajamas. Antiverslininkai yra valdžios pareigūnai, kurie administraciniu, priverstiniu budu nustato prekių kainas, keičia jų lygi, nustato darbo užmokesčio, palūkanų, rentos už nuomojamą turtą lygį, tai yra vykdo vadinamąjį ekonominį verslo reguliavimą. Prie antiverslininkų priskirtini ir tie valstybinės valdžios darbuotojai, kurie vykdo vadinamąją protekcionizmo politiką tarptautinėje prekyboje: nustato muitų tarifus, keičia jų lygį, nustato prekių importo bei eksporto kvotas, pinigų keitimo kursą ir t. t. Kadangi visos šios valstybinės valdžios priemonės riboja, deformuoja laisvąją verslininkystę, šias administracines, prievartines priemones vykdantys pareigūnai gali būti kaip antiverslininkai.

2) Antroji antiverslininkų grupė – privatūs nusikalteliai (vagys, plešikai reketininkai), pažeidžiantys laisvanoriškus abipusiai naudingus prekinius
mainus. Siekdami naudos sau, nesuteikia naudos kitiems, kaip to reikalauja rinkos mechanizmas, tai yra siekia naudos sau kitų sąskaita. Taip pažeidusieji prekinius mainus, kuriais grindžiamas verslas, tai pat yra antiverslininkai. Antiverslininkas yra ir asmuo imituojantis verslą, kuriuo siekia pridengti savo tikruosius nusikaltėliškus kėslus. Žmogus, kuriantis vadinamąją nuosavybės saugos firmą, kad prieitų prie verslininkų turto ir galėtų plėšikauti, yra antiverslininkas, nors paviršutiniškai, formaliai žiūrint jis gali atrodyti kaip verslininkas. Ūkinėje praktikoje, dėja, nevisuomet lengva atskirti antiverslininką nuo tikro verslininko. Todėl turėtume nepasiduoti miražo apgaulei, o vertinti visą ko esmę.

3) Trečioji antiverslininkų grupė – žmonės (ne valstybinės valdžios paregūnai ir ne vagys ar plėšikai), kurių ekonominės pažiūros, įsitikinimai bei poelgiai yra antiversliniai, keliantys grėsmę verslui. Tai žmonės, nesuvokiantys arba nenorintys suvokti verslo vaidmens, jo poveikio ekonominei pažangai. Jie šmeižia verslą ir verslininkus, platina visokius gandus, “klibina” verslo prestižą, jo autoritetą. Šių antiverslininkų neapykanta (slepiama ar atvira) verslui, pavydas sumaniems verslininkams, kartais įgauną kraštutinių ekscesų, išpuolių prieš verslininkus formą: naikinamas verslininkų turtas (deginamas, sprogdinamas), kesinamasi į verslininkus bei jų šeimos narius, vadovaujantis “ideologiniais” antiversliniais motyvais, o ne tiesioginio pasipelnymo tikslais. Tai pavojinga ir, dėja, vis dar didelė antiverslininkų grupė. Šiai antiverslininkų grupei priklauso vadinamieji eiliniai piliečiai (įvairaus amžiaus bei išsimokslinimo), kurie linkę versle įžvelgti vien blogį ir kuriuos vienija nusistatymas prieš verslą: nemaža dalis masinės informacijos priemonių darbuotojų (radijo, televizijos, laikraščių, žurnalų bei kitų leidinių darbuotojų), kai kurie valstybinės švietimo ir specialistų rengimo sistemos mokytojai, destytojai, sąmoningai ar nesąmoningai ugdantys jaunimo antiverslinius įsitikinimus, kai kurie vadinamosios dvasinės kūrybos darbuotojai – rašytojai, spektaklių, kinofilmų kūrėjai, nesuvokiantys verslo prasmės, “alergiški” jam. Į antiverslininkų grupę gali patekti ir moksilininkai ekonomistai, kuriantys bei propoguojantys tokias ekonomines teorijas, kurios sėja nepasitikėjimą laisvąją prekinę verslininkystę, skatina jos suvalstybinimą. Tai įvairių “mišrios” ekonomikos, rinkos suvalstybinimo, socialinės rinkos bei panašių į jos teorijų kūrėjai bei propaguotojai.

1.2. Verslo, antiverslo, pseudoverslo ekonominis turinys

Verslo ekonominis turinys atsispindi bei konkretizuojasi jo principuose. Ekonominiai verslo principai yra jo savireguliavimo orientyras, apibrėžiantis jo ribas. Jeigu verslininkas laikosi ekonominių verslo principų, verslas pats be išorinės pagalbos reguliuoja savo veiklą, funkcionuoja efektyviai. Priešingas neprincipingas verslas yra pavojingas, netgi žalingas laisvajai verslininkystei, nes toks verslas trikdo abipusei naudingus ūkinius ryšius tarp atskirų partnerių, sudaro pretekstą valstybinei valdžiai kištis į žmonių ūkinę veiklą. Taigi verslas turi būti grindžiamas neatsitiktinėmis priemonėmis, oprincipais. Verslui kaip ūkinei veiklai, apimančiai kartu prekių gamybą bei komerciją, būdingi keli pagrindiniai principai .

1. Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija. Laisvas pasirinkimas – tai lyg pirmas verslininko žingsnis į verslo sėkmę ar nesėkmę. Jei tas pasirinkimas pagrystas, tai jis sąlygoja efektyvią veiklą. Pasirinkimas įkūnija verslininko išradingumą, naujumo pojūti, išradingumo bei kurybinį požiūrį į savo verslą. Tačiau jeigu verslininko pasirinkimas nesėkmingas arba tokiu tapo pasikeitus sąlygoms rinkoje, tai labai svarbu laiku jo atsikratyti, pereiti į kitą verslo srytį. Kiekvienas verslininkas laisvai pasirenka ūkinę veiklos srytį: ką realizuoti bei gaminti, perkamų išteklių tiekėjus, prekių pardavimo rinką, laiką bei būdus. Tokiu budu laisvas pasirinkimas rinkoje įkunija verslo dinamiškumą, mobilumą, sugebėjimą atsinaujinti ar pereiti iš vienos rinkos į kitą. Tačiau laisvas pasirinkimas, savo ruožtu , rinkoje sąlygoja konkurenciją. Konkurencijos esmė yra prekės pirkėjų bei pardavėjųpasirinkimo laisvė rinkoje. Laisvas pasirinkimas rinkoje bei konkurencija yra ir ekonominė atranka. Rinka tarsi atranka geriausiems, efektyviausiems verslininkams, kurie joje ir įsitvirtina. Tačiau praktikoješis principas realizuojamas sunkiai, nes valstybinė valdžia įvairiais būdais varžo, riboja, deformuoja pasirinkimo laisvę bei konkurenciją. Šį ekonominį verslo principą varžo ir nusikalteliai (vagys,reketininkai) ir pseudoverslininkai, kurie pažeidžia savo komercinius įsipareigojimus.

2. Prekinių mainų abipusė nauda prekės pirkėjui ir pardavėjui. Esant laisvanoriškiems mainams, kuriais grindžiamas verslas, laimi abu rinkos dalyviai: pirkėjas ir pardavėjas. Prekinių mainų atvėju kiekvienas atiduoda mažesnio naudingumo bei mažiau jam vertingą prekę, o mainais už ją gauna didesnio naudingumo bei vertingesnę jam prekę ir atvirkščiai. Taigi prekyba yra gamybinė veikla, nes didina abiejų rinkos dalyvių turtą, prekės vertę esant pastoviai fiziniei daiktų apimčiai. Šį
verslo principą gali pažeisti valstybinė valdžia, priverstinai nustatydama atskirų prekių kainų lygį ir tuo budu iškraipydama naudą. Pažeisti principą gali ir pats verslininkas apgaudamas pirkėją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2145 žodžiai iš 6812 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.