Verslo etika dokumentas
5 (100%) 1 vote

Verslo etika dokumentas

3.Tema. VERSLO ETIKA: DALYKAS IR JO STRUKTURA

42

1. Verslo etiniai aspektai.

2. Verslo etika kaip mokslo disciplina

3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką.

4. Trumpa verslo etikos pletros tendenciju apžvalga..

5. Priežastys, skatinančios domejimąsi verslo etika.

6. Verslo etikos struktura.

3.1. Veslo etiniai aspektai.

Etines problemos yra žmoniu .bendravimo rezultatas. Tik bendraudami , sueidami i kontaktą vieni

su kitais žmones priima sprendimus, kurie gali buti vertinami iš etiniu poziciju. Verslininkai, pasitelkdami

žmones savo tikslams pasiekti, privesti priimti sprendimus, kurie iš provokuoti etiniu problemu kilimą.Tai

didžia dalimi priklauso nuo pačiu verslo subjektu moralines brandos, teikiamu moraliniu vertybiu

prioriteto. Šiaip ar taip verslininkui privalu tureti stiprius moralinius principus ir laikytis tam tikru

moraliniu standartu. Tai ji ipareigoja parasta aplinkybe: jam tenka priimti sprendimus, nuo kuriu priklauso

daugelio žmoniu likimai, sprendimus, kurie nevisada sutaps su darbuotoju ar vartotoju interesais. Štai

kodel verslo etikos studijavimas yra svarbus kiekvienam verslo organizacijos vadovui. Žinoma JAV verslo

sociologe Lora Neš išskyre tokias svarbiausias etines problemas, su kuriomis susiduria amerikiečiu

verslininkai:

• Godumas,

• Faktu ir neteisingos informacijos ataskaitose nuslepimas.

• Prastos produkcijos gaminimas.

• Neprotingas kainu kelimas ar tiesiogine apgaule derybu metu.

• Pernelyg didelis pasitikejimas savo teisingumu,

• Žema darbo ir prekiu kokybe, aklas paklusnumas vadovybei, kad ir kokia ji neetiška ir neteisinga butu.

• Prieštaravimai tarp asmeniniu ir verslo organizacijos (firmos) interesu.

• Galimybiu nebuvimas išsakyti savo pasipiktinimą ar nesutikimą nuolatiniu neetišku poelgiu atmosferoje.

• Nepakankamai rodomas demesys šeimai arba asmeniniams reikalams del pernelyg didelio darbo apimties.

• Produkcijos su abejotinomis saugumo charakteristikomis gamyba.

• Negrąžinimas daiktu ar vertybiu , paimtu darbo vietoje, iš bendradarbiu ar firmos fondu.

• Sąmoningas pervertinimas savo plano privalumu siekiant susilaukti jo palaikymo.

43

• Perdetas demesys judejimui hierarchiniais karjeros laipteliais

• Kilimas karjeros laiptais „per kitu galvas“. Darbuotoju apgaule siekiant gauti naudos firmai.

• Sąjungu kurimas su abejotinais partneriais, tikintis laimingo atsitiktinumo

• Neskubejimas (delsimas) vykdyti savo isipareigojimus, ir del to švaistomas verslo organizacijos laikas ir

pinigai.

Autore pastebi, kad vadovai ir darbuotojai, kurie susiduria su panašiomis problemomis negali ju išspręsti,

vadovaudamiesi ta informacija apie moralę, kurią jie sužinojo savo šeimose, mokykloje ar pan. „Kelias i

pragarą gerais ketinimais gristas“ – kartais labiausiai amoralius sprendimus priima žmones, kurie yra teisingi,

padorus ir kupini geriausiu ketinimu.

Šiuolaikine verslo etika, kaip pastebi daugelis mokslininku, turetu remtis trimis teiginiais:

• Pirma. Materialiuju vertybiu ivairoves kurimas yra svarbiausias pradinis verslo pašaukimas (jo misija).

• Antra. Verslo organizaciju pelnas ir kitos gaunamos lešos turi buti kreipiamos visuomeniškai

reikšmingiems tikslams siekti.

• Trečia. Sprendžiant problemas, kylančias verslo pasaulyje, prioritetas turi buti teikiamas

tarpasmenininiams interesu derinimui, o ne produkcijos gamybai didinti..

4.2. Verslo etika kaip mokslo disciplina.

Verslo etika yra viena iš profesines etikos atmainu. Joje susipina visuomenes interesai ir individo

kaip tam tikros profesijos atstovo, suverenumo garantijos. Profesine etika nusako profesijos atstovui

keliamus moralinius reikalavimus, kuriu jis turetu laikytis. Ši butinumą skatina ta aplinkybe, kad gilejant

darbo profesionalizacijai tarp daugelio ivairiu specialistu jiems bendraujant kyla moralines kolizijos, kuriu

išspręsti , remiantis vien tik profesinemis žiniomis, neimanoma. Profesinis susižavejimas savo

galimybemis išspręsti visas problemas, nepaisant moraliniu vertybiu ir kriteriju, neretai juos peržengiant,

gali tapti pavojingas aplinkiniams žmonems. Taigi, ir visam sociumui. Todel individo gebejimas spręsti

etikos problemas, kurios kyla jo profesineje veikloje, nera tik paprastas priedas prie profesinio

išsilavinimo. Turint visa tai omenyje, galima teigti, jog ir verslo etika gali buti suprantama dvejopai.

Visu pirma, kaip profesine etika, išreiškianti profesionalo (verslininko) etinę laikyseną (etiniai

reikalavimai verslininkui)

Antra, verslo etika gali buti suprantama kaip etiniu principu taikymas konkrečioms verslo

situacijoms spręsti. Kitaip tariant, etiniu principu”pasimatavimas” atitinkamose verslo situacijose.

Kadangi mes visi esame verslo dalyviai (vieni kaip darbdaviai, kiti kaip samdomi darbuotojai, treti

kaipvartotojai), tai neišvengiamai esame priversti egzistuojančiu santykiu tikrovę suvokti ir atitinkamai

44

vertinti. Žinoma, tie vertinimai bus skirtingi, nes skirtingi ir musu statusai. Nepaisant to, savo vertinimasis

ir konkrečiu elgesiu mes kuriame ir itvirtiname tam tikrą verslo etiką ( tiksliname požiuri i jo etini

išmatavimą). Ypač svarbus vaidmuo čia tenka vartotojui: jo elgsena ir etine laikysena turi nemažos itakos

verslininko priimamiems sprendimams, o galiausiai ir verslo etikai apskritai.

Suprantant verslo etika siauresne prasme – galima kalbeti apie
profesionalaus verslininko etiką. Jos

subjektas – verslininkas, kuris savo profesineje veikloje demonstruoja požiuri i egzistuojančias moralines

vertybes ir normas siekdamas savu tikslu. Todel profesine verslininko etika didesni demesi i tai, , kaip jam

dera elgtis siekiant savu tikslu.

Be to profesine etika gali buti diferencijuojama, pavyzdžiui, galima kalbeti apie meneidžerio

,dirbančio prekybos ar gamybos organizacijoje , etinę laikyseną ir elgesi, ir t.t. Šia prasme profesines etikos

konkretika, jos reikalavimai gali buti suprantami kaip instrumentas (indikatorius), igalinantis pamatuoti bet

kuri, tarkim, vadybininko veiksmą ir jo priimamu sprendimu etiškumą.. Nenuostabu, kad profesine etika

daugiau orientuota i praktines patirties apibendrinimus, rekomendacijas ir siulymus kaip dera elgtis. Tačiau

visu situciju, kurios iškyla – nenumatysi, visiems atvejams taip pat neimanoma numatyti ir atitinkamu

rekomendaciju. Ypač laikytis griežtu reikalavimu sunku versle, kuris iš esmes yra sunkiai prognozuojamas

užsiemimas, o sekme jame neretai priklauso nuo nestandartiniu sprendimu, kurie gali kirstis su

vyraujančiomis visuomeneje etinemis nuostatomis.

Šiame darbe verslo etiką traktuosime kaip etiniu principu taikymą dalykinese situacijose. Tokiu

budu verslo etikos kursas suprantamas kaip teorijos ir tradiciniu reikalu (tokiu kaip organizacinis elgesys,

ekonomika, finansai, marketingas) tvarkymo sinteze. Galima pasakyti ir taip: verslo etika – tai žmogaus

veiklos etiniu normu atitikimo verslo organizacijos tikslams nustatymas. Tai nera paprastas etiniu

standartu rinkinys, o savo esme yra problemu , kurios iškyla prieš moralu žmogu, užisiimanti verslu,

analizes ir sprendimo instrumentas.

Tiesa, ne visi pripažista pačios verslo etikos buvimą ir butinumą. Šalininkai ir priešininkai pateikia savus

argumentus , teigiančius ar neigiančius verslo etiką.

3.3. Argumentai „už“ ir „prieš“ verslo etiką

Argumentai „prieš“.

Pirma. Morales normos yra visuotines ir ju privalu laikytis.visiems. Tuo tarpu verslo etikoje normu

laikymasis priklauso nuo tikslu, kuriuos individas sau kelia, t.y. verslo normos yra reliatyvios. O tai

apskritai ugdo etini reliatyvizmą.

45

Antra. Moralumo matas yra universalus. Tuo tarpu verslo etika turi partikuliarini (dalini) pobudi – t.y

.moraliniu masteliu matuoja tik verslo sriti ir tuo prieštarauja morales universalumui.

Τρε.ια. Μοραλ.σ οβ.εκτασ ψρα µογαυσ , ιρ νεσ.αρβυ, κοκ. δαρβ. .ισ διρβτ. αρ .αιδµεν. ατ

λικτ..

Τυο ταρπυ .ερσλο ετικα ρεδυκυο.α µογ. ικι περσοναλινιο .αιδµενσ, κυρ. .ισ ατλιεκα . τ.ψ. και

π .ερσλινινκασ, ο νε απσκριται µογυσ. Κιταιπ ταριαντ, .ερσλο ετικα µατυο.α νε πατ. µογ.,

βετ .ο ατλιεκαµ. δαρβ., οπεραχι.. ετινιυ µαστελιυ.( π.ζ., κοκιυ µαστυ ψρα ετι κασ µενειδ ερ

ιο πριιµτασ σπρενδιµασ).

Ketvirta. Moralinis vertinimas yra nesuinteresuotas (t.y. morale sako – kas elgiasi gerai, o kas blogai).

Tuo tarpu verslo etika turi praksiologini (praktini) aspektą – ji „suinteresuota“. Verslininkas elgdamasis

„gerai“ siekia praktinio tikslo – naudos. O toks siekis nera moralus, nes jame nera nesuinteresuotumo.

Penkta. Morale turi refleksyvini pobudi .Tuo tarpu verslo etika „sutvarko“ vertybiu pasauli pagal

save. Verslo etikos kodeksas nurodo i atsakomybę ir butinumą laikytis morales normu. Moralinio

vertinimo kriterijus čia yra ne normu „refleksija“, o ju laikymasis praktikoje.

Šešta. .Moralumas nepriklauso nuo susitarimo – t.y. nera susitarimo tarp žmoniu pasekme. Morales

normos yra prigimtines (pvz. „nevok“, „nemeluok“ ir pan.). Tuo tarpu verslo etika priešingai: yra susijusi

su susitarimu, konvencija, išprotauta žmoniu. Verslo etikoje svarbiausia – etiniu normu nustatymas, kuriu

susitariama laikytis. Kas turi nustatyti verslo etikos normas, del ju susitarti: mokslininkai ar gydytojai? Visi

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1147 žodžiai iš 3797 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.