Pradėti savo verslą yra tas pat, kas iškepti pyragą. Jeigu suminkysime tešlą, išlaikę miltų, kiaušinių, cukraus bei kepimo miltelių proporcijas, iškepsite gardų kepinį. Verslininkas taip pat turi sujungti pagrindinius gamybos veiksnius – žemę, darbą, kapitalą –taip, kad pagamintų produktą arba paslaugą, kuriuos noriai pirktų vartotojai. Prieš pradėdami verslą, nepamirškite, kad tik vartotojų norų ir poreikių pažinimas gali jums garantuoti sėkmę.
Kapitalas – tai pastatai, įrengimai bei mašinos, kuriuos žmonės naudoja kitiems daiktams ir paslaugoms kurti. Ligoninės aprūpinamos lovomis ir Rentgeno aparatais, verslui „Pica į namus” reikalingos kepyklos ir picas išvežiojančios mašinos, maisto prekių parduotuvė neišsiverčia be lentynų, šaldytuvų. Daugelis verslininkų naudoja telefonus ir kompiuterius. Kiekvienas verslas, didelis ar mažas, naudoja kapitalą.
Pradedant naują ar plečiant gyvuojantį verslą, būtina įsigyti išteklius. Ekonomistai šį procesą vadina investavimu.Bet tik nedaugelis žmonių suvokia, kad norint litą investuoti tenka tuo litu sumažinti vartojimą. Pvz.: tarkim, kad mano 16m. sesutė – Jolanta prižiūri naminius gyvulėlius ir šitaip pelno duoną. Ji norėtų įsigyti krepšį klientų katėms saugiai gabenti. Tačiau tas krepšys kainuoja 100Lt, o ji neturi tiek pinigų. Vadinasi, norint jį nusipirkti, teks taupyti. Todėl Jolanta mažiau perka šiandien, kad sutapytus pinigus investavusi į savo verslą galėtų teikti daugiau paslaugų rytoj.
Ekonomikoje vieniems gamintojams pinigų trūksta, kiti jų turi daugiau, negu dabar galėtų išleisti arba investuoti. Jeigu vieni ieškotų kitų, kad paskolintų arba pasiskolintų , atsirastų daug keblumų.
Taigi šiame referate aš skaidysiu savo temą į dalis ir atsakysiu į klausimus, kurie dažniausiai kyla kalbant apie verslo finansavimą.
Kaip finansų rinkos padeda verslo įmonėms įsigyti gamybos priemones?
Kaip verslo įmonė skolinsi?
Kas yra nuosavybė ir kaip jos dėka finansuojama verslo plėtra?
Kaip verslai taupo?
Kas yra fondų rinka ir kodėl ji svarbi?
Kas yra balansas ir nuostolių ataskaita?
Nuo taupymo prie investavimo
Bet kurioje mūsų ekonomikos srityje, nutarus taupyti, teks ko nors atsisakyti, kaip šitai darė ir Jolanta. Žmonės laiko savo santaupas bankuose ir už jas gauna palūkanas. Šitaip jie tampa finansų rinkos dalyviais. Šioje rinkoje turintys laisvų pinigų gali už tam tikrą mokestį leisti jais pasinaudoti tiems, kurie nori jų pasiskolinti.
Finansų rinka yra be gal svarbi laisvosios rinkos ekonomikos dalis. Lentelėje Nr. 1 parodysiu, kaip finansų rinka suveda santaupų turėtojus ir verslininkus, investuojančius tas santaupas į gamybos priemones. Turėdami daugiau gamybos priemonių, verslo įmonė gamins daugiau prekių ir teiks daugiau paslaugų. Verslo firmai plečiantis ir daugiau uždirbant, ji atsilygins jums ir kitiems taupytojams, leidusiems pasinaudoti savo santaupomis. Galėsite geriau gyventi, kartu leisdamas savo santaupoms didinti mūsų visų ekonomikos galią.
Taigi finansų rinkose susitinka dvi grupės. Vienai jų priklauso žmonės kaip ir jūs – taupytojai, kurie ieško , kas daugiau sumokės už teisę pasinaudoti jų santaupomis. Kitai grupei priklauso verslininkai, norintys nusipirkti įrenginius ir kitą kapitalą. Kaip verslai įsigyja pinigų finansų rinkose? Jie skolinasi pinigus, parduoda naujas akcijas (nuosavybę). Verslo įmonės gali plėsti savo verslą ir be finansų rinkos pagalbos. Tačiau šiuo atveju joms teks dalį savo pelno – jeigu pelnas yra – grąžinti į gamybą.
Kada verslo įmonės skolinasi
Akcijų platinimas –tai ne vienintelis būdas gauti lėšų savo verslui plėtoti. Finansų rinkoje veikiantys bankai gali teikti paskolas. Paskolos teikiamos paprastai tik toms įmonėms, kurios turi originalią verslo idėją, išdėstytą verslo plane.
Be to, bankas dar nori įsitikinti, ar įmonės finansų istorija įrodo, kad verslas patikimas. Jeigu įmonė numato paskolą naudoti kapitaliniams ištekliams pirkti, ji bus ilgalaikė.
Ilgalaikė paskola yra grąžinama po vienerių ar daugiau metų. Verslai gali imti ilgalaikes paskolas, parduodami skolos pažymėjimus, vadinamus obligacijomis. Obligacija patvirtina, kad akcinė bendrovė arba vyriausybė pasižada grąžinti skolą obligacijos savininkui. Už savo santaupas obligacijas perkantys žmonės iš tikrųjų skolina savo pinigus verslui ar vyriausybei. Už tai jie gali gauti palūkanas. Lietuvoje verslo įmonės obligacijų neparduoda. Pagal LR įstatymus tai gali daryti tik vyriausybė.
Skolinimasis ilgam
Kai akcinės bendrovės nusprendžia išleisti naujas obligacijas, jos paprašo investicinių bankų, kad parduotų jų obligacijas. Pvz., 1996 metų pradžioje investiciniai bankai užsakė laikraštyje „The Wall Street Journal” išspausdinti per visą puslapį reklamą, skelbiančią apie jų parduodamas bendrovės „El Paso Electric Company” išleistas naujas obligacijas už 285.9 milijono dolerių. Obligacijos galios iki 2011 metų (tada jos bus supirktos atgal). Taigi šių obligacijų dėka bendrovė gauna paskolą 15 metų. Kiekvienos obligacijos (kaip paprastai ir kitų obligacijų) nominalioji vertė yra lygi 1000 dol., ir jos savininkui kas metai yra mokamos pastovios 94 dol., palūkanos. Obligacijų turėtojai yra
bendrovės kreditoriai ir įstatymų nustatyta tvarka bendrovė privalo mokėti jiems metines palūkanas. Pasibaigus obligacijų galiojimo laikui, bendrovė privalo grąžinti obligacijų nominaliąją vertę jų savininkams. Jei būtumėte nupirkęs vieną šių obligacijų, kuri kainuoja 1000 dol., jums už sumokėtus pinigus būtų mokamos 9.4% palūkanas (94$/1000$=9.4%).
Skolinimasis trumpam
Kartais verslo įmonė veikloje esti savaitę ar mėnesį trunkančių laikotarpių, kai piniginės įplaukos nepadengia visų išlaidų. Daugiau pinigų išleidžiama negu gaunama ir pradeda jų stigti. Tokiais atvejais verslas trūkstamų pinigų trumpam pasiskolina. Verslai grąžina šias trumpalaikes paskolas per metus, todėl tokiomis paskolomis retai naudojamasi naujiems pastatams, įrenginiams ar kitokioms gamybos priemonėms pirkti. Priešingai, trumpalaikėmis paskolomis padengiamos kasdienės verslo išlaidos – atlyginimai, žaliavų ir prekių pirkimas. Dažniausios trumpalaikių paskolų rūšys yra šios: prekybos kreditai, finansų institucijų paskolos, kitų bendrovių suteiktos paskolos. Pastaroji trumpalaikės paskolos rūšis negali būti naudojama.
Prekybos kreditas prilygsta kredito kortelei. Pirkėjų išlaidos įrašomos į pirkėjo sąskaitą ir už jas sumokama vėliau. Tik šiuo atveju pirkėjai yra verslai, kurių tiekėjai sutinka tiekti skolon medžiagas ir t.t.
Finansų institucijų – bankų arba finansinės akcinės bendrovės – suteiktos paskolos yra kita trumpalaikių paskolų rūšis.
JAV stambiausi verslai dažnai skolinasi iš kitų bendrovių.
Nuosavasis kapitalas verslui plėsti
Verslo įmonė gali gauti papildomą finansavimą ne tik skolindamasi, bet ir iš naujų savininkų. Nuosavasis kapitalas yra nuosavybės teisę reiškianti sąvoka, todėl daugelis žmonių šį būdą vadina finansavimu nuosavuoju kapitalu. Individualios įmonės savininkas gali „parduoti” savo verslo dalį ir šitaip sukurti bendriją. Bendrija gali priimti naujų dalininkų arba virsti akcine bendrove, parduodama akcijas. Ir, be abejo, akcinė bendrovė gali gauti papildomą finansavimą, išleisdama naujas akcijas.
Kitaip nei obligacijų savininkai, akcinės bendrovės skolintojai (kreditoriai) akcininkai yra jos savininkai. Pvz., bendrovė „ALSA” išleido 70 tūkst. Akcijų. Jei įsigytumėte vieną iš šių akcijų, taptumėte šios bendrovės 1/70000 dalies savininku. Jums taip pat priklausytų 1/70000 jos uždirbto pelno.