Verslo finansavimo būdai
5 (100%) 1 vote

Verslo finansavimo būdai

Turinys

Įvadas 3

Verslo plėtros (ilgalaikio) finansavimo būdai 3

Ilgalaikė banko paskola 3

Lizingas 4

Rizikos kapitalo fondai 7

Verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo būdai 8

Banko paskola apyvariniam kapitalui papildyti 8

Kredito linija 8

Kredito unijos 8

Overdraftas 9

Faktoringas 9

Pervedamieji akredityvai 10

Išvados 11

Literatūra 11

Įvadas

Verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti. Labiausiai paplitę ilgalaikio finansavimo būdaiyra šie:

 Ilgalaikė baskola

 Lizingas

 Rizikos kapitalo fondai

O trumpalaikio labiausiai naudojami finansavimo būdai būtų tokie:

 Banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti

 Kredito linija

 Kredito unija

 Overdraftas

 Faktoringas

 Pervedamieji akredityvai

Verslo plėtros (ilgalaikio) finansavimo būdai

Ilgalaikė banko paskola – bene pigiausias ir labiausiai paplitęs verslo plėtros finansavimo būdas. Trejų – septynerių metų trukmės paskolas verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Tarp bankų reikalavimų ūkio subjektui, norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausi yra šie du: ūkio subjektas turi turėti nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis; ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita).

Norint gauti paskolą iš banko, būtina jame atsidaryti atsiskaitomąją (einamąją) sąskaitą ir pateikti reikiamus dokumentus.

Smulki arba vidutinė įmonė, norinti gauti paskolą verslo plėtrai, bet neturinti pakankamo arba bankui patrauklaus užstato, gali kreiptis į banką dėl paskolos su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija suteikimo.

Paskolos grąžinimui užtikrinti, įmonė hipotekos įstaigoje įkeičia nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, kurių vertę nustato bankui priimtini turto vertintojai. Įkeičiamas turtas turi būti apdraustas banko naudai visam paskolos laikotarpiui, bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Lėšų banko sąskaitose, vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų garantijos ir laidavimai yra papildomos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Jei įmonei suteikiamos paskolos grąžinimą užtikrina kitas turto įkeitėjas, garantas ar laiduotojas, jis bankui turi pateikti visus dokumentus, kurių bankas reikalauja suteikdamas paskolą, išskyrus veiklos (verslo) planą ir paskolos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus.

Paskolos gali būti grąžinamos lygiomis dalimis pagal paskolos sutartyje nurodytą grąžinimo grafiką arba vienu mokėjimu paskolos laikotarpio pabaigoje. Ilgalaikės paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidedama nuo 6 iki 12 mėnesių nuo paskolos sutarties datos, atsižvelgiant į finansuojamo projekto įgyvendinimo trukmę ir pobūdį. UAB Sampo bankas paskolos grąžinimo pradžią gali atidėti iki 2 metų. Ilgalaikė paskola gali būti grąžinama dalimis kas mėnesį arba kas metų ketvirtį. Palūkanos už suteiktą paskolą gali būti pastovios per visą paskolos laikotarpį arba kintamos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normą arba Londono tarpbankinę vidutinę palūkanų normą LIBOR, pridedant banko maržą. Palūkanas už suteiktą paskolą klientas moka kiekvieną mėnesį ar metų ketvirtį paskolos sutartyje nurodyta tvarka.

Ilgalaikių paskolų palūkanos dažniausiai būna kintamos. Palūkanų dydis priklauso nuo valiutos, kuria norite skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos LIBOR. Kintamos palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie atitinkamos valiutos šešių mėnesių LIBOR pridedant paskolos sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį. Pavyzdžiui, jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos palūkanos sieks „LIBOR + 4,5“, o LIBOR paskolos paėmimo dieną siekia 3 proc., tuomet pusę metų mokėsite 7,5 proc. metines palūkanas, kitą pusmetį palūkanos bus pakeistos tiek, kiek pasikeis LIBOR. Paskolų litais palūkanos dažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi litais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.

Pagal Lietuvos banko duomenis, 2003 m. rugsėjo mėnesį paskolų litais vidutinė metų palūkanų norma buvo 5,30 proc., o 2004 m. rugsėjo mėnesį – 5,67 proc.

Lizingas – taip pat labai paplitusi verslo finansavimo forma, tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas.

Norėdamas pasinaudoti lizingo paslauga, ūkio subjektas turi nuo 15 iki 30 proc. perkamo turto vertės sumokėti nuosavomis lėšomis.

Už naudojimąsi lizingo paslauga ūkio subjektas moka pastovias arba kintamas palūkanas, kurios paprastai būna kiek aukštesnės negu paskolų palūkanos. Nereikėtų painioti lizingo palūkanų ir lizingo būdu perkamo turto vidutinio
metinio pabrangimo normos. Vidutinis metinis pabrangimas skaičiuojamas visą procentais išreikštą turto pabrangimą per lizingo sutarties galiojimą padalinus iš lizingo sutarties galiojimo metų skaičiaus. Tuo tarpu metinės palūkanos apskaičiuojamos ne nuo visos lizingo būdu perkamo turto vertės, o tik nuo likusios neišpirktos palūkanų apskaičiavimo dieną turto vertės. Todėl vidutinio metinio pabrangimo norma būna žymiai mažesnė, negu metinių palūkanų norma.

Dauguma Lietuvos lizingo bendrovių siūlo atgalinio lizingo paslaugą. Šios paslaugos esmė – bankas gali nupirkti iš įmonės jos turtą ir jai pačiai parduoti tą turtą lizingo būdu. Tokie sandoriai paprastai sudaromi ūkio subjektams siekiant panaudoti ilgalaikiame turte įšaldytas lėšas. Šių sandorių atveju palūkanos paprastai būna truputį aukštesnės, o nuosavo įnašo dalis didesnė, negu paprastų lizingo sandorių atveju.Lizingas – ypač palankus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi:

 įsigyjant prekę nereikalingas išorinis finansavimo šaltinis;

 prekę galima naudoti dar nesumokėjus visos jos vertės;

 už prekę atsiskaitoma mokant fiksuotas sumas su fiksuotomis palūkanomis (apsisaugoma nuo infliacijos);

 įsigyjant prekę atidedami mokėjimai, o tai leidžia efektyviau valdyti įmonės išteklius – nusipirkti reikiamų žaliavų, atsargų ar pan.



Lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, – palankesnė verslo finansavimo forma:

 lizingo teikėjas žymiai lanksčiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreikių;

 palūkanos paprastai yra mažesnės nei banko kreditų;

 nereikalaujama užstato;

 lizingas nesumažina įmonės galimybių skolintis iš kitų šaltinių.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėžia lizingo (finasinės nuomos) sutarties sampratą bei reglamentuoja šios sutarties sudarymą. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens (lizingo objekto tiekėjo) kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1053 žodžiai iš 3429 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.