ŠIAULIŲ KRAŠTO VADYBOS, TEISĖS IR KALBŲ KOLEGIJA
I kurso teisės specialybės neakivaizdinis skyrius
VERSLO ĮMONIŲ ORGANIZAVIMAS REMIANTIS PAGRINDINĖMIS VALDYMO FUNKCIJOMIS
Referatas
2003
Šiauliai
Turinys
1. Įvadas……………………………………………………………………………………..3
2. Verslo steigimo tikslai. ……………………………….…..…………………….. ………4
3. Pagrindinės organizacijų valdymo funkcijos………………………….………………..…5
3.1. Planavimas………………………………………………………………………………….6
3.2. Organizavimas……………………………………………………………………………..7
3.3. Motyvacija………………………………………………………………………………….8
3.4. Kontrolė…………………………………………………………………………………….8
4. Literatūra…..………………………………………………………………….………..9
1. ĮVADAS
Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Tačiau šios savybės ne visada pasireiškia. Šiandieninė įmonė dažnai diversifikuota įmonė (gaminanti labai įvairiarūšę, skirtingų technologijų reikalaujančią produkciją), ji gali turėti filialus tiek kituose miestuose, tiek užsienyje, kurie dažnai veikia labai savarankiškai. Todėl įmonė yra vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių, daiktinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonės, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo projektų (žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (pastatų, statinių) ir darbo subjektų (darbininkų, tarnautojų) sąveiką. Dabar ypač akcentuojamas žmogaus veiksnys, t. y. jau neabejojama, kad socialiniai aspektai ne mažiau svarbūs už materialinius, ir dažnai kaip tik jie lemia ekonominius rezultatus.
Įmonė yra sudėtinga socialinė ir ekonominė sistema. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės į įmonę galima žiūrėti ir kaip į mechaninę, ir kaip į informacinę, socialinę ir net energetinę sistemą. Paprastai išskiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemis. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių (darbo objektų, darbo prieminių ir darbo) visuma, leidžianti savivinkui realizuoti savo tikslus (maksimizuoti pajamas, pakelti socialinį prestižą, pasiekti ekonominę valdžią). Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savivinkų interesai, mėginama juos suderinti, siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Visų įmonėje vykstančių procesų efektyvumas įvertinamas ekonominiame posistemyje, čia vyksta pinigų apyvarta, jų paskirstymas. Kartu įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ja susijusių sistemų. Jei akcentuojamas poreikių tenkinimo vaidmuo, vis tiek ir gamybos plėtimo, ir gerovės kėlimo galimybės priklauso nuo įmonių veiklos rezultatų (gamybos apimties, kainų). Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba ir pardavimu, ji yra atvira sistema, jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro jai įtaką.
Akcentuotinas įmonės visuomeninis pobūdis. Čia įgyvendinami ir sėkmingai derinami skirtingi atskirų grupių (darbdavių, akcininkų, drabuotojų), valstybės interesai, tenkinami jų lūkesčiai.Taigi įmonė, siekdama savo tikslų, padeda arba trukdo spręsti visuomeninius politinius uždavinius. Su tuo glaudžiai susijęs didesnis ar mažesnis įmonės veiklos reglamentavimas, pasitelkus ekonominius ir teisinius svertus, etikos normas, kurių akcentai priklauso nuo viešpataujančios visuomeninės politinės sistemos. Visuomeninė politinė sistema lemia vieną svarbiausių įmonių požymių – nuosavybės formą.
Versle ketinantis dirbti žmogus turi turėti žinių apie verslą, jo prigimtį, darbo ypatumus ir tam tikrus gebėjimus, kurie padėtų jam įvertinti verslo aplinką bei galimybę adaptuotis prie nuolat besikeičiančios išorinės aplinkos.
Pirmiausia, ką turi žinoti būsimas verslininkas yra tai, jog jo, kaip žmogaus apsisprendimą, numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje yra parašyta, kad “kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju” [1, 48 str.].
Verslininkas norėdamas pelningai dirbti, turi analizuoti šalies ekonomikoje vykstančius pokyčius, mažinti gamybos
sąnaudas bei siekti didesnio veiklos efektyvumo. Tam jis turėtų žinoti naujausias vadybos teorijas, tinkamai taikyti marketingo principus, nepažeisti verslo etikos reikalavimų. Būtina įvertinti tai, kad verslininkams reikia dirbti neapibrėžtumo sąlygomis, t.y. turint tik dalinę informaciją, pasiremiant intuicija priiminėti sprendimus dėl prekių gamybos pobūdžio ir jų apimties, prekės ar paslaugos gyvavimo trukmės rinkoje, kainų, konkurencijos masto bei kitų nuolat kintančių dalykų. Žinoma, tik pats žmogus gali spręsti, ar jis nori įkurti savo verslą. Bet verslas, be abejonės, yra labai patraukli veikla, todėl ją pasirenka daugelis rizikos nevengiančių žmonių. Todėl norint būti verslininku ir pasiekti versle sėkmę, būtina remtis pasaulyje verslo įmonių įgyta patirtimi, susipažinti su apibendrintomis teorinėmis žiniomis ir taikyti jas praktikoje [2, 6 p.].
2. VERSLO STEIGIMO TIKSLAI
Svarbiausia, į ką įmonė turi orientuotis, yra verslo tikslas. Šie tikslai gali būti skirstomi pagal įgyvendinimo terminą į tris grupes:
a) ilgalaikiai tikslai arba strateginiai;