Verslas – veikla, kuria užsidirbama pragyvenimui gaminant prekes ar teikiant paslaugas, reikalingas kitiems visuomenės nariams. Tai veikla, orientuota į pelną. Verslininkas – tai asmuo savo ar skolintomis lėšomis kuriantis verslo įmonę, kuri gamins prekes ar teiks paslg ir siekiantis gauti pelną. Verslininkui reikalinga idėja siekti savo tikslams. Sukuriama strategija planui pasiekti. Tam sukuriami reikalingi veiksmai. Tuomet galima įkurti įm, bet tam reikia finansų. Kai viskas ko reikia yra, tada seka įmonės veiklos organizavimas. 3 Verslininkystės rūšys: 1.gamybinė – verslo rūšis, apimanti prekių gamybą bei paslaugų teikimą. Pajamų šaltinis – pelnas, gautas pardavus pagamintas prekes arba suteikus paslg. Pvz: įmonės, viešbučiai, kavinės ir pan. 2.komercinė – pagrindas – pirkimo ir pardavimo sandoriai, t.y. prekių ir paslgų perpardavimas. Pajamų šaltinis – tai pelnas, gautas perpardavus prekes. Pvz: įvairios parduotuvės, bazės, nekilnojamo turto agentūros ir pan. 3.finansinė – objektas yra specifinės prekės – pinigai, valiuta, vert.pop. Finansinė v. apima piniginių lėšų apyvartą ir mainus. Pagr. pajamų šaltinis yra palūkanos, gaunamos už paskolas. Pvz yra bankai. LT verslininko nauda visuomenei. Sąlygos verslininkystei plėtoti? Ar jos yra LT-je? dėl verslininkų veiklos visuomenė gali tenkinti įv. savo poreikius, konkurencija skatina mokslo ir technikos pažangą, naujų verslų atsiradimas suteikia darbą bedarbiams.Verslininkystės plėtojimo sąlygos: privačioji nuosavybė, ūkininkavimo laisvė, konkurencija, teisinė verslininkų apsauga, verslininkystės skatinimas. Verslininkus vienijančios organizacijos? Apibūdinti. Aktyviausios verslininkus vienijančios organizacijos: ~LT verslo darbdavių konfederacija; ~LT pramonininkų konf., ~Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konf; ~LT verslininkių ir vadybininkių draugija; ~Kauno regiono SVV asociacija; ~LT prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija; ~Vilniaus pramonės ir verslo asociacija ~Vilniaus regiono smulkiausiųjų verslininkų asociacija; ~Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija; ~Pakruojo rajono verslininkų ir darbdavių asociacija; ~LT verslo darbdavių konfederacija.|| Šiuo metu LT verslo darbdavių konfederacija vienija 1324 įmones ir 49 asociacijas. LT verslo darbdavių konfederacijos nariais g.b.visų rūšių įm., t.p. LT ir užsienio valstybių įm. asociacijos. LT verslo darbdavių konfederacija savo veikla siekia sukurti demokratišką ir palankią verslui plėtotis aplinką šalyje, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą, iniciatyvą ir kūrybiškumą versle, investicijas į LT ūkį bei garantuotų jų saugumą. LT verslo darbdavių konfederacijos pagrindiniai tikslai: ~ sutelkti LT verslininkus jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti; ~ analizuoti ir vertinti verslo padėtį LT-je, siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą; ~ dalyvauti pertvarkant mokesčių, investicijų bei muitų politikas; ~ inicijuoti verslo savivaldos plėtrą; ~ teikti įvairiapusę pagalbą verslininkams (teikti metodinę – info pagalbą bei konsultacijas teisės, valdymo, finansų, standartizacijos ir sertifikavimo, patentų, audito, investicijų ir kt verslo organizavimo klausimais); SVV subjektų klasifikacija (pagal LR SVV įstatymą)? Vidutinės įm. – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne > kaip 49. Tai savarankiška įm Mažos įm. – čia vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų sk.ne > kaip 9; . Mikro įm. – ind.(personalinė) įm., kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai; Fiziniai asmenys – įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu, Kokias valstybės pagalbos SVV subjektams formas apibrėžia LR SVV įstatymas. SVV subjektams g.b.taikomos šios LTR SVV įst-e nustatytos valstybės pagalbos formos: ~mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įst-se), rinkliavų lengvatos; ~finansinė parama: lengvatiniai kreditai, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas į mažas ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti; ~įm.savininkų, įm. organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis; ~verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų teikiamos paslaugos; ~Vyr-ės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos kitos pagalbos formos. LT SVV būklė ES kontekste?LRV 2004-2008 m. programoje pabrėžta, jog SVV yra valstybės ekonomikos pagrindas ir būtina visuomenės vidurinės klasės formavimosi sąlyga, todėl reikia sudaryti kuo palankesnę aplinką šio verslo įmonių plėtrai. LT įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių buvo panaši į kt EU šalių įmonių struktūrą. 99,4% visų LT įmonių sudarė MVĮ, kurios buvo įdarbinusios 69,7% visų šalies darbuotojų, jose sukurta 68,2% bendrosios vidutinės vertės. ES paramos SVV-ui finansiniai instrumentai? `1.kreditų draudimas (garantas). Tai skirta SVV prioritetinėms programoms įgyvendinti, technikai atnaujinti arba naujoms produkcijos rūšims kurti. T.p.SVV įmonėms remti kurios pateko į sunkią
fin.padėtį. šios paramos tikslas keisti SVV įmonėms palankiomis sąlygomis naudotis komercinių sistemų kreditais net neturint reikiamo užstato. Valstybė suteikianti garantijų finansuoja ir didelę dalį išmokos kredito negrąžinimo atv. ES teisė nenustato specialių sąlygų valstybės remiamai SVV paskolų garantijų veiklai, institucijoms, garantuojamų paskolų terminui ir pan. ES vykdydama SVV paramos politiką biudžeto lėšomis remia paskolų garantijų teikimą. 2.Lengvatinės paskolos. Valstybė gali tiesiogiai skolinti SVV pavesdama tai veikiančioms kredito įstaigoms arba pati įsteigti specializuotą kredito įstaigą skirtą SVV plėtrai. T.y.mikrokreditavimo programos. Kreditai tiesiogiai steigiami arba per tarpininkus. Tarpininkai dažniausiai yra privatūs komerciniai bankai. Mikro kreditavimo programos g.b.bendro pobūdžio skirtos tam tikrai soc.gyventojų grupei. Dažniausia teikiamos pirmenybės moterims, jaunesniems žmonėms, kaimiečiams, ilgalaikiams bedarbiams ir pan. 3.val-ės lėšų investicijos į ribotos civ. atsakomybės SVV. Suteikia SVV įmonėms lėšų kap. suformuoti ar veiklai plėsti. Veiksniai įtakoję IĮ mažėjimą Lt-je 2000-2003m. 1)mokesčių naštos padidėjimas 2)ribotos galimybės pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno m.tarifu 3)apyvartos ribos sumažinimas (nuo 1mln iki 500tūkst Lt) įmonėms (kurių darbuot sk iki 10), norinčioms pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno m.tarifu. 4)UAB, kaip įmonės teisinės formos, patrauklumo didėjimas 5)LR 2004m IĮ įst-e numatytas apribojimas jog IĮ savininkas neg.b. kitos IĮ savininku 5)ūkinės komercinės veiklos vykdymo formų įvairovės padidėjimas 6)veiklos pagal VL patrauklumo didėjimas dėl kai kurių šios veiklos apribojimų sumažinimo 7)didesni reikalavimai registruojant IĮ 8) IĮ dažnai sudėtingiau gauti kreditus banke, todėl sumažėja plėtros ir konkurencijos galimybės 9) konkurencija su didž. besiplečiančiais prekybos centrais lėmė ne mažo skaičiaus prekybos IĮ likvidavimą 10)rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civ. atsakomybės, kuri didėja kartu su konkurencija 11)verslo, į kurį investuotas mažas ar neinvestuotas pradinis kap., plėtros intensyvumas gerokai mažesnis nei verslo, į kurį investuotas kapitalas. Veiksniai įtakoję MVĮ mažėjimą LT-je 2000-2003m. 1)patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai 2)IĮ ir ŪAB išregistravimo iš Rejestro tvarkos supaprastinimas 3)darbo jėgos kainos kilimas 4)papildomų mokesčių įvedimas 5)mokesčių naštos padidėjimas 6)papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje 7)prekybos tinklų atsiradimas. Artimiausi prioritetiniai uždaviniai, vykdant vyr-bės paramos SVV politiką. Užtikrinti prioritetinę SVV sektoriaus plėtrą; Skatinti SVV sektoriaus integraciją į ES ekonominę erdvę; Didinti SVĮ konkurencingumą, sudarant sąlygas diegti inovacijas ir panaudoti naujas technologijas;