Verslo pagrindai
5 (100%) 1 vote

Verslo pagrindai

Kiekvienos šalies ekonomika remiasi uždirbtais resursais. Nuo jų kokybės ir kiekybės priklauso šalies ekonominė galia.

BVP – per metus sukurtų prekių ir paslaugų suma. Bendras vidaus produktas. Į BVP neįeina mainai, kai prekė mainoma į prekę. Jei šalyje parteriniai mainai išplitę, šalies ekonomika silpna. Lietuvoje buvo iki 1994.

Kiekvienos šalies ekonomika atspindi tautos istoriją, tradicijas, siekius, politiką. Labai skirtingai traktuojami tokie dalykai kaip pajamų dydis, pasiskirstymas.

BNP – tai per metus sukurtų prekių ir paslaugų vertės. Bendras nacionalinis produktas.

BVP = BNP – grynasis eksportas.

Šalys yra skirstomos:

• Išsivysčiusios;

• Vidutinės(Lietuva);

• Trečio pasaulio šalys.

Paskirstymas tarp BVP ir BNP (pertekliaus) visiems gyventojams yra kitas klausimas. BVP ir BNP turi atspindėti šalies ekonomiką.Tačiau yra šešėlinė ekonomika (narkotikų, ginklų, prostitucija ir kt. verslai). Visi verslai turi savo šešėlį.

Pagal JTO apskaičiavimus, jei šešėlinė ekonomika siekia 30 procentų tai šalies ekonomika ir jos valdymas yra pažeistas. Lietuvoje yra virš 40 procentų.

Ekonominės sistemos bruožai

1. Kaip ir kokiu būdu visuomenės poreikiams tenkinti naudojami riboti ištekliai?(pvz.: energetiniai ištekliai)

2. Kas šalyje gaminama ir kokios paslaugos teikiamos?

3. Kas gamina?

4. Kaip, kokiu būdu skirstomos lėšos?

Ekonominės sistemos

• Komunizmas;

• Kapitalizmas;

• Socializmas.

Šiuo metu pasaulyje vyrauja mišrusis, kai valstybė per vyriausybę veikia lėšų skirstymą ir jų dėsnių funkcionavimą.Todėl turime laisvųjų rinką ir rinkos ekonomiką.

Nuo BVP skiriama 2 procentai gynybai.

Valstybė per vyriausybę veikia išteklių skirstymą ir dėsnių funkcionavimą.

Laisvoji rinka – ekonominė sistema, kur paslaugų ir gaminių nomenklatūra ir kaina nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek žmonės gali skirti pinigų jiems įsigyti.

Rinkos ekonomika – laisvoji rinka, kai valstybė į ją kišasi minimaliai. Jos pagrindinis veikėjas -verslininkas.

Komunizmas – ir gamybą, ir paskirstymą lemia valstybė (Kuba,Korėja).

Socializmas – pagrindinės sritys valdomos valstybės.o kitos-privačios(Skandinavija)

Makroekonomika – mokslas apie šalies ekonomika (nacionalinį biudžetą ir jos paskirstymą).

Pagrindinės verslo varomosios jėgos

1. Kapitalizme pagrindinė varomoji jėga yra pelnas.

Alternatyvų (pasiūlymų) kaštų situacija – rezultatas, kuris užtikrina geriausią iš išteklių panaudojimo sistemą.

2. Antroji jėga yra konkurencija (kainų, kokybės, naujumo).

Rinkos kainos lemia pačią konkurenciją. Nustatomas pasiūlos (kiekio paslaugų ar paslaugų, kurios pardavėjas nori ir gali nusipirkti pagal kainą. Iš paklausos (kiekio ir paslaugų ir prekių, kurias pirkėjas nori ir gali nusipirkti pagal kainą).

Kainos nustatomos pagal pasiūlos ir paklausos kursą.

Kaina – ekonomikos dvasia,o rinka (marketingas) – sritis kur realizuojama kainodara.

Verslo samprata, esmė ir sąvokos

Verslas – veikla, kurią vykdo privatūs asmenys, įmonės ar organizacijos, išgaudami gamtinius (natūralius) turtus, gaminant, įsigyjant ar parduodant prekes/paslaugas mainais už kitas prekes/paslaugas/pinigus siekiant gauti abipusę naudą.

Veikla tampa verslu tuomet, kai yra pagaminama daugiau nei asmuo sunaudoja ir perteklių maino į pinigus/paslaugas. Tuomet fizinis asmuo tampa verslininku.

Kada sujungiama du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų tampa organizacija.

Verslo stadijos:

1. Gavyba (turtų išgavimas iš gamtos: žemės gelmių, kosmoso, vandens);

2. Perdirbimas (pirkimas ir pardavimas).

Prekė – apčiuopiamas fizinis subjektas

Paslauga – užima didesnę dalį nei prekė. Arba prekės, arba savo sugebėjimų pardavimas.

Mainai yra pilni, jei juose gaunama nauda išreiškiama pinigais.

Parteriniai manai – kai nedalyvauja pinigai.

Kad verslas judėtų į priekį, turi būti abipusė nauda. Nauda susijusi su derybos sudarant sandorį. Kasmet užsidaro 30 procentų smulkių įmonių.

Verslo aplinka

Verslo aplinkoje veikia kontraagentai (dalyviai: pirkėjai ir pardavėjai, darbdavys ir samdinys, kreditorius ir skolintojas), kurie visuomet dirba kartu, o ne izoliuotai. Santykį lemia konkretus laikmetis, įstatymai, tvarka.

Ekonominę šalies situaciją lemia perkamumas. Parodo ne tai, ką perka, o kiek asmenys gali mokėti

Versle labai svarbu valdyti keletą sričių. Keletas sektorių padeda klestėjimo ir nuosmukio laikais.

Ekonominėj situacijoj itin pasireiškia darbo vietų skaičius, darbo jėgos poreikis, algų dydis ir nedarbo lygis.

5-6 procentai nedarbo lygis – šalyje nėra nedarbo.

Nedarbo lygis Lietuvoje – 10 procentų. Ekonominė situacija lemia investicijų dydį ir į ką yra investuojama. Investicijų dydis veikia kreditų ir palūkanų lygį.

Verslo aplinką sudaro:

1. Ekonominė situacija. Ji daro didžiausią įtaką, nes lemia perkamumą. Be to, joje pasireiškia darbo vietų skaičius, šios jėgos poreikis lemia investicijų dydį ir kryptį. Investicijų dydis įtakoja palūkanų dydį.

2. Verslo politinė situacija lemia ekonominės politikos tęstinumą, valdymą, nes biznis veikia įstatymo ribose, kurias priimant dažnai veikia lobistinės jėgos.

3. Verslą taip pat veikia socialinė ir kultūrinė aplinka, pvz: mados. Verslininkui būtina eiti su
laikmečiu.

4. Techninė aplinka – kaip gaminamos prekės (rankomis, mašinomis, naudojant kompiuterį…)

5. Fizinė aplinka – kiek gaunama žaliavų šalyje, ar pakanka energijos, vietos atliekoms.

6. Organizacinė, arba institucinė – aukštosios mokyklos, bankai, reklamos, rinkotyros agentūros…

Visos šios aplinkos turi būti išvystytos tolygiai.

Verslo funkcijos. Verslo modelis.

Verslo funkcijos – tai pastovios gamybos ir mainų operacijų eiga tarp verslininkų ir kitų ūkio operacijų. Blokai:

1. Gamybos funkcija, žaliavų medžiagų pavertimas į produktą

2. Finansų ir apskaitos. Pinigų pritraukimas ir investavimas, kaupimas, perpardavimo operacijos ir kapitalo valdymas įmonėse ir už jos ribų.

3. Kadrų, personalo blokas. Darbuotojų atranka, derinimas su verslo poreikiais ir visų kitų

4. Materialinio – techninio aprūpinimo. Aprūpinimas visomis žaliavomis.

5. Marketingas. Vartotojų poreikių nustatymas ir mainų vykdymas tarp įmonių ir vartotojų.

6. Papildančios funkcijos: verslininkystės rėmimas, idėjų platinimas, iniciatyvų skleidimas, valdymas. Verslas gali turėti mokslinius tiriamuosius, praktinius darbus. Naujų technologijų kūrimas – tai turi tik stambios įmonės. Visos įmonės turi ryšių su visuomene funkciją- verslo populiarinimas, organizacijos imidžo kūrimas, klientūros paieška.

Šie blokai sudaro verslo mikro- ir makro- aplinką.

Mikroaplinka – visos penkios funkcijos, veikiančios įmonės šakų rėmuose.

Darbo našumas ir bedarbystė.

Darbo jėgos našumas – suminis prekių ir paslaugų pateikimas ar pagaminimas per tam tikrą laiko tarpą.

Našumo padidėjimas – prekių ir paslaugų kiekio padidėjimas per fiksuotą periodą prie tų pačių verslo sąlygų.

Maisto prekių poreikiams patenkinti užtenka, kad tame sektoriuje dirbtų 20 procentų žmonių.

Viso pasaulio mastu bendras darbo našumas skirstomas į tris etapus:

1. Našumas žemės ūkyje – jis formuoja poreikį maisto, technikos našumo.

2. Našumas pramonėje

3. Našumas paslaugų rinkoje.

Bedarbystė – regioninė problema. Jos rūšys:

1. Funkcinė bedarbystė – kai žmogaus netenkina darbo sąlygos, todėl jis jį palieka. Tai natūralu, ji iššaukia darbo jėgos judėjimą.

2. Struktūrinė bedarbystė – kada žmogus yra atleidžiamas, nes neatitinka pageidaujamų standartų. Ji turi būti valdoma ir prognozuojama.

3. Ciklinė bedarbystė – ji atsiranda recesijos periodu (kai BVP mažėja pusę metų), stagfliacijoje (ekonomikos stagnacijos reiškinys infliacijos fone).

4. Sezoninė bedarbystė – būdinga žemės ūkyje. Jei toje aplinkoje kuriami kiti verslai, ji irgi gali būti valdoma.

Taisyklė 72 – ji parodo infliacijos padarinius. Infliacijos pasekmėje galima paskaičiuoti ar investicijos atsipirks. Ji parodo kiek laiko prireiks prie įvairaus infliacijos lygio. Pvz.: per metus infliacija 9 procentai, 72:9=8 metai. Jei buto kaina 100000 eurų imama paskola 30 metų. Per tą laiką už jį teks sumokėti 5000000 eurų. Buto vertė padvigubės per 8 metus. Taigi, po 30 metų buto vertė bus 1200000.

Valstybės vaidmuo versle

Pagal A. Smitą rinkos mechanizmas veikia savaime, bet, jei jis nekontroliuojamas, atskiroms gyventojų grupėms susidaro sunkumų.

Rinkai reikalingas reguliavimas valstybės mastu, įmonės mastu, ES mastu, globaliniu mastu.

Valstybės valdymas pasireiškia:

1. Įmonių taisyklių ir apribojimų nustatymu;

2. Teikiant gyventojams transvertinius mokėjimus (pašalpos, subsidijos, maisto talonai. Jų kiekis priklauso nuo socializmo kiekio šalyje);

3. Konkurencijos palaikymu;

4. Ekonomikos stabilizacijos palaikymu;

5. Mokesčiais. Jie įtakoja infliaciją ir defliaciją.

Labai svarbus rinkos reguliavimas – konkurencijos palaikymas. Jos sumažėjimas įtakotų kainų kilimą.

Kadangi mainų ratas uždaras, kainų augimas visada pasireiškia sutrikimais gretutinėse srityse, pvz.: išaugus energijos kainoms, jos kils visur, tiek finansų rinkoje, tiek kitur.

Valstybė, reaguodama į šiuos reiškinius, leidžia vertybinius popierius, pritraukdama laisvas lėšas. Padidėjus pinigų masei rinkoje, auga perkamumas, po to auga infliacija.

Dar vienas valstybės infliacijos valdymo būdas – pinigų vertės valdymas.

Priklausomai nuo to, kokia politiką valstybė veda tarptautiniu mastu, labai priklauso BNP struktūra ir dydis, pvz.: JAV penktadalis biudžeto sudarytas iš tarptautinio verslo.

Daugelio ekonominių veiksnių įtaka verslui yra labai reikšminga, todėl verslininkai turi laiku sureaguoti į pokyčius rinkoje.

Laukiamų rodiklių indeksas – iš 11 ekonominių rodiklių išvedamas skaičius, iš kurio, likus 9.5 mėn. Galima prognozuoti ekonomikos krizę. O likus 4.5 – augimą. Žinant šiuos rodiklius, vyriausybė gali imtis priemonių situacijai išlyginti.

1. Jį skaičiuojant daugiausia dėmesio kreipiama į tai, kaip kompanijos valdo savo finalines investicijas.

2. Vertybiniai popieriai. Jei prekyba vyksta, žmonės uždirba, į rinką patenka daugiau pinigų. Gaunasi sniego griūties efektas, skatinantis verslą.

3. Vartotojų elgsena – normalioje rinkoje 2/3 BNP yra suvartojama. Jei žmonės nustoja leisti pinigus, ekonomika stringa.

4. Darbo dienos trukmė – jei viršvalandžių daugėja, ekonomika auga.

5. Statybų verslo plėtra – parodo regionų situaciją.

6. Kompanijų
kompanija stato naujus fabrikus, vadinasi ekonomika auga. Jei viskas tik trumpalaikiai kreditai, vadinasi yra sąstingis, mažėjimas.

Organizacinės verslo struktūros

Kiekvienas verslas prasideda nuo pavienio verslininko iki korporacijos.

Grynai valstybinės ar grynai asmeninės verslo struktūros nėra, rinkos sąlygomis vyrauja mišri ekonomika. Dalis rinkos – nacionalinio ūkio sektorius, dalis – privataus verslo.

Nacionalinis sektorius išskiriamas į valstybės ir savivaldybės sektorių.

Valstybės – ministerijos, socialinės rūpybos skyriai, dalis medicinos įstaigų, Mokymo įstaigų dalis, karinės pajėgos, savivaldybės, nacionalinės pramonės šakos.

Iš ekonominės pusės šie sektoriai dažniausiai skiriasi. Valstybinis sektorius siekia aprūpinti socialinę gerovę, privatus siekia pelno.

Priklausomai nuo kapitalo vientisumo, jis gali būti neakcionuotas arba padalintas į įvairaus tipo ir dydžio akcinės bendrovės.

Pagal veiklos rūšis visas įmones galima suskirstyti į paslaugų ir gamybos sektorius.

Individuali verslininkystė

Individualiu verslininku vadinamas asmuo, verslą vystantis savo sąskaita, valdantis jį asmeniškai ir nešantis pilną atsakomybę už veiklos rezultatus. Individualaus verslo tikslas – pelnas ir asmeninis pasitenkinimas.

Europoje individuali verslininkystė paplitusi žemės ūkyje, prekyboje, buitinėse įmonėse, amatuose, projektiniuose konstravimo dirbtuvėse, juridinėse firmose.

Šioms įmonėms keliami juridiniai reikalavimai:

1. Pavadinime turi atsispindėti savininkas;

2. Reikia gauti jam leidimą arba licenziją;

3. Deklaruoti pajamas;

4. Apriboti darbo jėgos samdą (laikytis tokių įstatymų, viską daryti pagal darbo sutartį);

5. Laikytis įstatymų ir verslo saugumo priemonių.

Individualaus verslo apribojimai:

1. Pilna turtinė atsakomybė;

2. Dydis (dažnai nedidelė), todėl kapitalas ribotas, verslą plėtoti sunku. Kadangi tiekimai vyksta mažais kiekiais, prekės yra brangesnės;

3. Silpnas konkurencingumas.

Tik šios įmonės gali pasiūlyti paslaugų gausą, aprūpinti darbu žmones probleminėse vietovėse, aptarnauti sunkiai pasiekiamus vienetus, gali bendrauti su stambiomis įmonėmis joms atliekant užsakymus, todėl yra labai svarbios valstybės ekonomikai.

Partnerinės įmonės – tai individualių verslininkų paslaugų susivienijimas, siekiant didesnės naudos ir pelno. Jis dalijamas atskirai, nutarimai priimami bendrai, nuostolis paskelbiamas visiems.

Partnerinės įmonės labiausiai paplitę tarp teisininkų, medikų, finansinio tarpininkavimo.

Juridiniai apribojimai:

1. Ribojamas partnerių skaičius (iki 20);

2. Partnerystė įteisinama sudarant tarpusavio (jungtinės veiklos) sutartį;

3. Lietuvoje yra išleistas ūkinių bendrijų įstatymas, kuriama apkalbama kaip bendrija įsteigiama, valdoma, kaip priimami sprendimai, kaip ji valdoma ir kaip likviduojama.

Partnerinės įmonės skirstomos į aktyvių ir pasyvių narių įmones.

Tikrosios ūkinės bendrijos – jų nariai visi lygiateisiai ir visi dirba bendrai.

Komanditinės ūkinės bendrijos – dalis narių yra tikrieji nariai, dalis komanditoriai (nevaldo, bet turi teisę į pelną)

Užsienyje partnerinėse įmonėse pelnas dalijamas po lygiai, pas mus – priklausomai nuo įnešto kapitalo. Silpna vieta – bet kurio partnerio padarytą klaidą dengia solidariai visi partneriai.

Šiose įmonėse pasiteisina aukštas profesionalumas, nereikia didelių pradinių įmokų (vyrauja intelektualinis turtas).

Partnerinės įmonės privalumai:

1. Galima sukaupti didesnį kapitalą;

2. Daugiau naujų idėjų;

3. Galima specializuotis;

4. Lengviau priimti sprendimus;

5. Mažesnė rizika ir psichologinis spaudimas.

Akcinės bendrovės – įmonės, kurių visas kapitalas padalintas į lygias dalis, vadinamas akcijomis. Jos nuo kitų iš esmės skiriasi tuo, kad steigėjai rizikuoja tik įstatiniu kapitalu, bet ne savo asmeniniu. Pagrindinis UAB bruožas – ribota atsakomybė leidžia įsijungti į rizikingus spekuliatyvius verslus.

Korporacijų ir federacijų tipai

Korporacijos skirstomos pagal:

1. Akcininkų atsakomybės laipsnį;

2. Kaip skelbiami rezultatai (uždara ar vieša).

Akcininkų atsakomybė ribojama nominalia akcijų verte ( tuo metu, kai bendrovė įkuriama). Toliau jokių papildomų atsakomybių nesusidaro, tik įstatyminio kapitalo padengimas. Jei steigiamos įmonės viešos, gali būti nustatytas garantinis apribojimas. Bankroto atveju steigėjas turėtų įnešti tam tikrą garantinę suma.

AB – viešoji akcinė bendrovė savo akcijas platina viešai ir jos kotivuojamos vertybinių popierių biržoje, steigėjų skaičius neribojamas, savo veiklos rezultatus turi skelbti viešai.

UAB – savo akcijas platina tiktai savo steigėjų rate. Paprastai skiriasi AB ir UAB steigiamojo kapitalo dydis. Ne daugiau 50 žmonių gali būti steigėjais. Veiklos rezultatus skelbia tik steigėjų tarpe. Užsienyje UAB yra pereinamoji grandis iš partnerinių įmonių į AB. Lietuvoj jos populiariausios, nes atsakomybė nedidelė.

AB – 150 tūkst. Lt ir daugiau;

UAB – 10 tūkst. Ir daugiau.

Bet kuriuo atveju AB ar UAB gali steigti ir vienas žmogus.

Steigiant AB, įstatai registruojami, sudaroma steigimo sutartis, kurioje numatoma, kokio tipo bendrovė steigiama, įvardijamas įmonės kapitalas, įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, kiek jų įsigyja
kiek akcininkai. Toliau kuriami įstatai – bendrovės vidaus dokumentas. Užsienyje vadinamas memorandumu.

Steigiant bendrovę yra patentuojamas bendrovės vardas. Įmonė įsteigiama, kai gauna sertifikatą. Jis išrašomas, kai įmonė įsteigiama pagal AB įstatymus.

AB gali būti valdomos keliais būdais:

1. AB/UAB aukščiausias valdymo organas – akcininkų susirinkimas.

2. Daugiapakopis valdymas:

a) Visuotinis akcininkų susirinkimas;

b) Stebėtojų taryba;

c) Valdyba;

d) Administracija.

3. Nėra valdybos.

4. Nėra stebėtojų tarybos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2243 žodžiai iš 7465 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.