Vilniaus Kooperacijos Kolegija
VERSLO PLANAS
MUZIKINIAM KLUBUI
V18 grupės studentė ………………….
Dėstytoja A. Pagirskienė
2004
ĮVADAS
Verslo planas – tai dokumentas, kuriame išdėstoma verslo sumanymo esmė, apibūdinama verslo objekto ( įmonės, firmos ) padėtis dabar esančiomis ekonominėmis, politinėmis sąlygomis, numatoma būsima strategija ir ateities perspektyvos, trumpai išdėstoma finansinė informacija.
Verslo plano struktūra ir jo detalizavimas priklauso nuo kuriamo verslo objekto ( įmonės, firmos ) , veiklos srities, konkurentų, esamų sąlygų pasirinktam verslui plėtoti ir t.t.
Verslo planas – tai dokumentas, atspindintis firmos, įmonės būsimą ( esamą ) “ veidą ” . Verslininkas kurdamas verslo planą turi “ iššniukštinėti ” rinką, apmąstyti savo galimybes dabartinėje šalies ekonominėje padėtyje, konkurenciją, galimybę pritraukti investitorius, partnerius. Galų gale verslo plane turi būti numatytos sąlygos būsimiems firmos ( įmonės) darbuotojams, apskaičiuojamos išlaidos, pajamos, atsipirkimo galimybės, grynųjų pinigų panaudojimas bei paskirstymas ir t.t. Ir verslininkas apmąstęs visus šiuos teiginius būtinus sėkmingam firmos ( įmonės) egzistavimui turi išsirinkti geriausią, tobuliausią modelį, kuris pritrauks investitorius bei partnerius.
Verslo planas – tai planas, kurio dėka bus siekiama firmos ( įmonės ) klestėjimo, sėkmingos kovos su konkurentais, gerų rezultatų rinkoje nepažeidžiant Lietuvos Respublikos konstitucijos, įstatymų bei Vyriausybės nutarimų.
1. VERSLO TIKSLAI
1.1 Verslo plano paskirtis.
Verslo planas sudarytas, kad padėtų išryškinti verslo aspektus, praverstų vadovaujant, bet svarbiausia užduotis – sudominti privačius investuotojus savo idėja, patraukti užsienio kreditorius ar bandyti gauti ilgalaikį kreditą iš banko.
1.2 Bendrieji verslo uždaviniai.
Šiuo metu Lietuvoje vis didesnę pasiūlą ir paklausą įgyja pramogų verslas. Kurti muzikinį klubą paskatino menka šio pobūdžio paslaugų pasiūla bei prastas ir nemaksimalus kliento norų tenkinimas. Įvertinę dabartinę situaciją, remdamiesi panašių klubų patirtimi ir klaidomis stengsimės optimaliai patenkinti kliento norus. Tai įvykdyti mums yra aktualu ir nesunku, nes mes esame potencialūs klientai. Todėl dabartinę šios šakos analizę vertiname realiai turėdami daug pasiūlymų jai pagerinti.
Muzikinio klubo “ SLAM“ pagrindinis objektas – klientas, jo norų tenkinimas. Aukšto lygio aptarnavimas, sąžiningumas – mūsų pagrindinė veikla tam tikslui pasiekti, ko būtent dabar trūksta mūsų dabartiniams konkurentams ir būsimiems klientams. „Jūsų poilsis – mūsų biznis“- toks mūsų moto. Ir iš tikrųjų klientas ir jo poilsis yra užduotis, skirta mums, kurią mes galim bešališkai įvertinti ir įvykdyti.
1.3 Specifiniai verslo tikslai .
Muzikiniame klube labiausiai akcentuotinas objektas – savas stilius, kurį mes sukursime dizainerių ir arhitektų pagalba. Būtent jis turi sukurti dvasią, kuri jaustųsi kiekvienoje sienoje, stale ir kėdėje. Tik pas mus kiekvienas aptar-naujantis žmogus perteiks savo pakilią nuotaiką ir optimizmą.
Klubas bus lankomas dėl kelių priežaščių:
1. Žmonės norės atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių.
2. Klientų noras pabūti savo draugų, pažystamų rate, kurie toleruoja tas pačias pažiūras ir skonius.
3. Įsijungti į mūsų sukurtą erdvę.
2. TIKSLŲ MEDIS
3. SVARBIAUSIOS ŽINIOS
3.1 Ekonominiai veiksniai.
Žiūrint makroekonominiu aspektu tokio pobūdžio paslaugos yra komforto dalis. Todėl bendru atveju šių paslaugų paklausa priklauso nuo Lietuvos bendro nacionalinio produkto ir nacionalinių pajamų. Kaip matyti iš priede esančios 1 lentelės, 1993 metų bėgyje namų ūkių piniginės pajamos didėjo. Ne mažiau svarbu žinoti, kiek savo pajamų gyventojai skiria paslaugoms. Palyginę piniginių ir vartojimo išlaidų struktūrą 1990 – 1994 metais (žiūrėti į priedo 2 lentelę ), matome, jog gyvetojų išlaidos paslaugoms didėja, o ir pačios paslaugos sudaro vis didesnę BVP (bendro vidinio produkto) dalį (žiūrėti į priedo 1 schemą). Šie duomenys rodo, kad susidariusi ekonominė aplinka yra gana palanki mūsų kuriamos įmonės veiklai.
3.2 Socialiniai veiksniai.
Mūsų būsimo klubo gyvavimo sėkmę lemia ir demografiniai veiksnai. Viena iš demografinių charakteristikų – gy-ventojų skaičius. Kaip matyti priede esančioje 2 shemoje, daugiausia gyventojų yra Kaune ir Vilniuje. Vilniuje gyventojų skaičius siekia iki 600.000. Tai stambiausias ir antras pagal tankumą Lietuvos miestas. Gyventojų tankumas jame 40 – 50 žmonių į kvadratinį kilometrą (žiūrėti į priedo 3 schemą). Taip pat turime atsižvelgti į gyventojų sudėtį atitinkamoms amžiaus grupėms. Remiantis jau veikiančių muzikinių klubų bei kavinių tyrimo duomenimis, lankytojų amžius vidutiniškai sudaro nuo 20 iki 29 metų. Kaip matome iš priede esančios 3 lentelės, 1995 metais Lietuvoje buvo užregistruota:
20-24m amžiaus gyventojų – 283,7 tūkst.
25-29m amžiaus gyventojų – 282,1 tūkst.
Taigi kartu šios amžiaus grupės sudaro 15,2% Lietuvos gyventojų (iš viso 1995m. Lietuvoje užregistruota 3717,7 tūkst.
gyv.).
Įvertinant socialinius veiksnius svarbu atsižvelgti į madą, gy-venimo stilių. Vilniuje pamažu įsivyrauja natūralus stilius, tampa madinga tai, kas natūralu. Visoj Lietuvoj atgyja parodos, teatrai, rengiami įvairūs festivaliai. Pradedama domėtis net seniau atrodžiusiu kraštutiniu meno stiliumi – avangardu. Miestas atgyja, reikalaudamas vis daugiau originalių naujovių, tuo pačiu didėja išlaidos ir paklausa pramoginio pobūdžio paslaugoms.
3.3 Politiniai veiksniai.
Vyriausybės, kaip tiekėjo įtaka. Šiuo metu politinė padėtis Lietuvoje stabili. Vyriausybiniai ištekliai tokie, kaip: kuras, vanduo, elektra ir kitokio pobūdžio energija – yra prieinami bet kuriam Lietuvos gyventojui. Valdžia formuojama rinkimų keliu, nėra jokių perversmų, o tai jau suteikia šiokią tokią galimybę nuspėti ateitį. Vyriausybės vykdoma ekonominė politika nėra gera visų pirma tuo, jog mažai plečiama mokesčių mokėtojų bazė, o vis labiau spaudžiami sąžiningi mokėtojai, trūksta kontrolės. Tai dar labiau skatina realių pajamų slėpimą. Mūsų kuriamai įmonei svarbiausi nustatyti mokesčiai būtų šie:
1. Soc. draudimo mokestis SODRAI – 30% nuo bendro užmokesčio fondo ir 1% nuo kiekvieno atlyginimo.
2. Fizinių asmenų pelno mokestis – tarifas 24% nuo apmokestinimo pelno.
3. Akcizo mokestis (PVM) – 18% nuo pardavimo kainos.
4. Kelių mokestis – 0.3% nuo realizacijos apimties.
3.4 Šakos analizė. Rinkos dydis.
Šiuo metu „Getonuosiuose puslapiuose“ užregistruoti 36 restoranai, 48 kavinės – barai. Rinka sparčiai plėtojasi, kiekvienais metais įsteigiama vis daugiau tokio pobūdžio įmonių. Po 1995 metais įvykusio kavinių, restoranų ir barų streiko buvo sukurta kavinių, restoranų ir barų asociacija, kuri vienija visų šių įmonių veiklą, siekiant pasipriešinti vyriausybės vykdomai ribojančiai politikai. Šios asociacijos narės taip pat riboja tarpusavio konkurenciją, pavyzdžiui, pasižada nenuvilioti už didesnį atlyginimą kitoje įmonėje paruoštų darbuotojų. Apie šios rinkos dydį galima apytiksliai spręsti ir iš maisto prekių bei alkoholio pardavimo kiekio kavinėse, restoranuose ir kitose panašaus pobūdžio įmonėse (žiūrėti į priedo 4 ir 5 lenteles). Tačiau daugelis įmonių slepia realų pardavimų kiekį, siekdamos mokėti kuo mažesnius mokesčius, todėl gauti tikslius duomenis praktiškai neįmanoma.