KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
VADYBOS FAKULTETAS
EKONOMIKOS KATEDRA
Tadas Braždžionis
Ekonomikos ir verslo
pagrindų studijų
II kurso studentas
VERSLO STEIGIMAS IR REGULIAVIMAS LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOJE
PRANEŠIMAS
Darbo vadovas –
Dr. R. Dužinskas
Vilnius, 2005
Turinys
I. Įvadas 3
II. Verslo sektoriai Lietuvoje 4
III. Verslo teisiniai pagrindai, formos parinkimas ir registravimas 6
IV. Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje 9
4.1. Valstybės parama 11
4.2. Stambiojo verslo parama 11
4.3. Specializuotų šalies ir tarptautinių organizacijų parama 12
4.4. Hipotekos esmė versle 13
V. Įsteigimo Europos Sąjungoje teisinis reguliavimas 14
5.1. EB įmonių teisės derinimas 14
5.2. Įmonių teisės acquis communautaire 14
5.3. Informacijos viešumo ir duomenų bei dokumentų atskleidimas 15
5.4. Įmonės steigimas 18
VI. Europos Bendrijos įmonių teisės suvienodinimas 20
6.1. Europos įmonė 20
6.2. Europos įmonė steigimo būdai 21
6.3. Europos įmonės likvidavimas 22
Išvados 24
Literatūra 27
I. Įvadas
Lietuvos kelias į rinką nėra lengvas: trūksta gerų vadybininkų, ekonomistų, tarptautinės ūkinės teisės žinovų. Be jų sunku integruotis tiek į Vakarų, tiek į Rytų šalių ūkius. Reikalingi specialistai, suprantantys bent jau verslo organizavimo abėcėlę, gebantys dirbti kompiuteriais, mokantys užsienio kalbų, žinantys partnerio šalies svarbiausius papročius ir pan. Aišku, negalima pamiršti ir Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių verslo organizavimą.
Savo darbe aptariau Lietuvos teisinius aktus, kurie reglamentuoja verslo steigimą, organizmą ir likvidavimą. Toliau aptariau verslo įmonių steigimą, organizmą ir likvidavimą Europos Sąjungos šalyse, o kaip išvadas pateikiau Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinių aktų palyginimus.
II. Verslo sektoriai Lietuvoje
Verslo idėja gali būti brandinama gana ilgai, bet gali kilti ir staiga, išskyrus aplinką, numatančius aukštos kokybės prekių ar paslaugų poreikį. Tuomet įmonės kūrėjai nusprendžia užpildyti naujai atsiradusią verslo nišą. Ketinant kurti naują verslą, būtų privatų susipažinti su verslo sektoriais, kurie palengvintų pasirinkti verslo sritį.
Dabar Lietuvoje reikalingos itin kokybiškai teikiamos paslaugos:
Transporto (prekių ir keleivių tarptautiniai ir vidaus vežimai);
Turizmo;
Finansinės;
Namų ūkio paslaugos ir kt.
Ypač didelės potencinės galimybės verslui plėstis yra informatikos, informacinių paslaugų ir informacinių technologinių rinkoje.
Galimi verslo sektoriai pavaizduoti schemoje.Gamybos įmonės: vartojimo prekių gamyba. Čia galima pateikti tokius ūkio šakų pavyzdžius: kepyklos, konditerijos įmonės, aliejaus spaudyklos, malūnai, žuvų perdirbimas, vaisių ir daržovių perdirbimas. Bendras požymis: masinė ir serijinė gamyba, gamyba pagal užsakymus.
Gamybos įmonės: plataus vartojimo prekių gamyba. Šiame sektoriuje galėtų kurtis tokios įmonės: tekstilės ir odos perdirbimas, serijinė baldų gamyba, rankiniai darbo įrankiai, dviračiai, papuošalai, taikomoji dekoratyvinė dailė, popieriaus prekės, lentpjūvė.
Gamybos įmonės: gamybos priemonių gamyba. Čia labiausiai paplitę ūkio šakų pavyzdžiai tokie: mašinų bei prietaisų gamyba, elektros prietaisai, elektros varikliai, matavimo priemonės, šviestuvai, siurbliai. Bendras požymis: masinė ir serijinė gamyba, gamyba pagal užsakymus.
Statyba. Pagrindinis verslas – statoma pagal užsakymus, rangovinę sutartį. Dažniausiai statomi dideli objektai, pavyzdžiui, hidrotechninė statyba, pramonės objektų statyba, metalo konstrukcijų statyba, gatavų konstrukcijų gamyba.
Statyba. Pagalbinis verslas – statyba / statybos paslaugų įmonės. Tai galėtų būti mūrininkų įmonė, dažytojai / lakuotojai, skardininkai, šildymo / kanalizacijos įrengėjai, dailidės, šaltkalviai ir pan.
Paslaugas teikiančios įmonės. Jos apima verslo rūšis, kai svarbesnis personalo darbas ir mažiau svarbus medžiagų panaudojimas. Pavyzdžiui, automobilių remonto dirbtuvės, žemės ūkio mašinų remonto įmonės, cheminis valymas, dantų techniko laboratorijos, valymo tarnybos, degalinių tarnybos, vairavimo mokyklos, inžinierių, architektų biurai, privačios profesinės mokyklos, privačios klinikos, laisvalaikio parkai, automobilių nuoma ir t.t.
Restoranų ir svečių apgyvendinimo įmonės. Tai maitinimo įmonės, restoranai, kavinės, pensionai, viešbučiai, moteliai ir t.t.
Transporto verslas. Čia reikia paminėti ekspedicines (be transporto priemonių) ir transportavimo (su transporto priemonėmis) įmones ir firmas. Tai galėtų būti kelioninių, maršrutinių autobusų, taksi, specialios įmonės.
Kuriant verslą reikėtų panagrinėti ir XXI a. Pasaulinės ekonomikos plėtros tendencijas. Tačiau jau šiandien aišku, kad naujame amžiuje verslo sektoriai keisis, Lietuvos ekonomikoje svarbus vaidmuo teks mokslinių ir technologinių parkų, verslo inkubatorių, inovacijų centrų, akademinės verslininkystės plėtrai. Verslas yra dinamiškiausias ir imliausias inovacijų atžvilgiu.
Dėl pasaulinių raidos tendencijų didės naujų verslo rūšių lyginamoji reikšmė BVP. Svarbiausios jų, turinčios įtakos verslo plėtrai visame pasaulyje (tarp jų ir Lietuvoje), yra
šios:
Alternatyviausios energetikos raida (nauji energijos šaltiniai). XXI amžius pagrindinis energijos šaltinis – šviesos energija;
Ekologinio balanso tyrimas ir priemonės jam išsaugoti (metodai, aparatūra);
Informacinės visuomenės sukūrimas;
Paslaugų srities, ypač finansinių paslaugų ir reikšmės didėjimas (tarp jų ir naujo tipo paslaugos);
Mitybos struktūros pasikeitimas ir prekių vartojimo augimas;
Biotechnologijos plėtra ir naujos maisto, vaistų, augalų, sėklų ir kitos verslo sritys;
Ryškus žaliavų poreikio mažėjimas, gaminių miniatiūrizacija – tradicinių technologijų tobulėjimas, naujų technologijų ir verslo plėtra;
Meno renesansas, meno verslų, meno pramonės plėtra;
Moterų emancipacija, dalyvavimas politikoje, versle, visuomenės gyvenime ir vaikų priežiūros, senelių priežiūros, namų ruošos perkėlimas į verslą ir t.t.
III. Verslo teisiniai pagrindai, formos parinkimas ir registravimas
Sąvoka „verslas“ visada siejama su sąvoka „įmonė“ arba kitu jos pakaitalu (firma, akcine bendrove, korporacija, bendrove ir pan.). be abejo, čia ne tapatu. Tačiau remkimės Lietuvos Respublikos bendruoju įmonių įstatymu. Jo 2 straipsnyje „Įmonė“ rašoma: „Įmonė yra savo firmos vardą turintys ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ir ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių ir daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos pareigų ir teisių komplektas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teisę arba veikti kaip fizinis asmuo“. Aišku, apibrėžimas nėra idealus, nes komercinė veikla, atrodo, irgi yra ūkinė veikla.
Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys verslą, jo organizavimą bei sąlygas, yra:
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Joje fiksuota, kad tautos ūkio pagrindą sudaro asmens, turinčio įteisintą privačią nuosavybę, laisva ir iniciatyvi ūkinė veikla;
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja akcinių (uždarųjų akcinių) bendrovių steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas;
Lietuvos Respublikos bendrasis įmonių įstatymas nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti ūkine veikla, steigimą bei teisinius pagrindus;
Lietuvos muitų tarifų įstatymas nustato taikomas muitų rūšis ir jų laikymo atvejus, muitų tarifus eksportuojamos ir importuojamoms prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką. Taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenimis, užsiimantiems eksporto ir importo operacijomis;
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas. Juo nustatytos pajamų, susijusių su darbo santykiais, juridinio asmens teisių neturinčių (individualių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų, autorinio atlyginimo už mokslo, literatūros, meno kūrinius bei kitus daiktus, gyventojų pajamų ir ūkinės veiklos, taip pat kitos veiklos apmokestinimo tvarka.
Be minėtų pagrindinių įstatymų, yra ir daug kitų, reglamentuojančių specifinius klausimus: dėl kasos aparatų naudojimo, buhalterinės apskaitos, mokesčių administravimo, pridėtinės vertės mokesčio ir pan.
Nemažai yra ir įstatymų lydimųjų aktų, reglamentuojančių verslo organizavimo sąlygas. Pavyzdžiui, LR Vyriausybės nutarimai dėl patentų išdavimo ir mokesčių dydžio; dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminų ir tvarkos; dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo tvarkos ir pan.
Lietuvos Respublikos bendrasis įmonių įstatymas numato tokias įmonių rūšis:
1. individualios įmonės;
2. tikrosios ūkinės bendrijos;
3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės;
5. valstybinės įmonės;
6. savivaldybės įmonės;
7. žemės ūkio bendrovės;
8. kooperatyvai;
9. ne pelno organizacijos;
10. saviskolos bendrijos;
11. užsienio kapitalo įmonės ir t.t.
įmonės gali steigti savo filialus ir atstovybes, kurios veikia pagal įmonės įgaliojimą. Steigiant filialą taikomos įmonių steigimo bei registravimo taisyklės.
Įmonės teisinę padėtį nusako teisinės normos ir taisyklės, kurių privalu laikytis ir kurios daugiausia lemia jos veiklos rezultatyvumą. Tai itin svarbu sprendžiant ne tik Lietuvos vidaus klausimus, bet ir santykiams su užsienio partneriais (partnerių teisė pasirašyti sutartį, priimti galutinį sprendimą, atlyginimai už nuostolius nesėkmės atveju ir t.t.).
Be to, nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolių paskirstymas, bankrutuojančios įmonės likvidavimo tvarka, kiti gyvybiškai svarbūs dalykai.
Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplinką apibūdinančių sąlygų.
Rinkdamasis įmonės teisinę formą verslininkas atsižvelgia į svarbiausius jo verslo sėkmę lemiančius veiksnius:
nuosavybės teisę į įmonę (gamybos priemones), pagamintą produktą, pelną (pajamas);
teises ir laisves, nuo kurių priklauso ekonominis ūkinio vieneto savarankiškumas (pavyzdžiui, teisė pasirinkti veiklos rūšį, savo nuožiūra planuoti ir naudoti finansinius išteklius, susirasti tiekėjų ir klientų, organizuoti ir koordinuoti žmonių veiklą, priimti svarbius
sprendimus);
įmonės priklausomybę nuo aplinkos;
valstybės bei kitų institucijų paramą įmonei steigti ir plėtoti.
Jei verslininkas turi užtektinai lėšų įmonei steigti ir veikti, bet nenumato jos plėtros, tuomet tikslinga kurti individualią įmonę, o kai trūksta kapitalo ir reikia rinktis partnerį – paprastą, ribotos atsakomybės bendriją ar akcinę ūkinę bendrovę,
Steigiant įmonę visada pasirenkamos ne tokios rizikingos teisinės formos. Juk yra skirtumas, ar ištikus nesėkmei investuotojas praras visą, ar tik įdėtą kapitalą. Parankiau rinktis tų juridinių formų įmones, kur numatyta ribota turtinė atsakomybė, ypač organizuojat verslą užsienyje. Taigi iš tikrųjų lieka dvi formos – ribotos atsakomybės bendrovė ir viešoji įstaiga.
Kai steigiama ribotos atsakomybės bendrija, daugiau laisvės rengiant įstatus. Priešingai, akcinės bendrovės įstatai visur griežčiau ir smulkiau reglamentuojami, pavyzdžiui, turi būti iš anksto nustatytos stebėtojų tarybos ir akcininkų, taip pat direktorių tarybos teisės. Kaip tik tai suteikia akcinei bendrovei solidarumo.
Akcinė bendrovė renkamasi tuo atveju, kai daug steigėjų, kai numatoma plėsti savo įmonę, taip pat papildomai leisti akcijų bei imtis operacijų biržoje.
Visose valstybėse akcinės bendrovės privalo turėti stebėtojų tarnybą. Dažniausiai į stebėtojų tarnybą įtraukiami bankų, su kuriais bendrovė susijusi, atstovai. Uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriuose darbuotojų nedaug, stebėtojų taryba ir direktorių valdyba nesudaromos.
Kiekviena įsikūrusi įmonė turi būti teisiškai įregistruota pagal veikiantį LR įmonių registro įstatymą.
Vyriausiasis registro tvarkytojas yra iš Statistiko departamento prie LR vyriausybės. Tačiau registrą dar tvarko ir:
ūkio ministerija. Ji registruoja tik iš valstybės lėšų steigiamas įmones, bendrąsias įmones (su užsienio kapitalu) ir užsienio kapitalo įmones, draudimu užsiimančias įmones, prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei jų asociacijas, užsienio įmonių atstovybes;
Lietuvos bankas. Čia registruojami komerciniai bankai ir jų padaliniai (filialai, skyriai), kitos kredito įstaigos, jų statusai (įstatai), užsienio valstybių antriniai bankai bei Lietuvos ir užsienio bankų atstovybės;
Vietos savivaldos institucija. Čia registruojami nei Ūkio ministerijos, nei Lietuvos banke neregistruojamos įmonės, kurios yra įsikūrusios jų teritorijoje.
Registruojant įmonę reikia pateikti šiuos dokumentus:
1. įmonės pavadinimas (vardas);
2. rūšis;
3. adresas;
4. veiklos pobūdis;
5. atstovų vardai, pavardės, adresai;
6. numatomos ūkinės veiklos laikotarpis;
7. įregistravimo data;
8. narių našų sumos.
Registruojant, pavyzdžiui, individualią įmonę, reikia:
savivaldybės registro tvarkytojui pateikti prašymą įregistruoti įmonę;
sumokėti įmonės registravimo mokestį;
Patentų skyriuje paduoti prašymą įregistruoti įmonės vardą;
Valstybiniam patentų biurui priėmus sprendimą įregistruoti įmonę, gauti registravimo pažymėjimą;
Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą įsigyti patentą (jeigu toks reikalingas) ir apskaičiuoti jo mokestį; kitais atvejais apmokestinama nustatyta tvarka, pateikiant pajamų deklaraciją;
Savivaldybėje patvirtinti antspaudo eskizą;
Gauti policijos leidimą pasigaminti antspaudą;
Pasigaminti antspaudą;
Miesto (rajono) socialinio draudimo įstaigai pristatyti pažymą apie įmonę;
Atidaryti sąskaitą banke.
Kai kuria veikla užsiimančioms įmonėms reikia turėti valstybės leidimą – licenziją, ekologinį pasą – leidimą ir žemės sklypo suteikimo aktą.
Registre įregistruotai įmonei išduodamas pažymėjimas ir suteikiamas registro numeri (kodas). Savivaldybėse įregistruotoms įmonėms pažymėjimus išduoda atitinkami registro skyriai.
IV. Verslo rėmimas ir skatinimas Lietuvoje
Verslo plėtros strategijos užduotis yra skatinti mažų ir vidutinių įmonių steigimąsi bei plėtrą naudojant galimus išteklius, taikant pažangias technologijas ir įgūdžius, siekiant Lietuvos ekonomikos augimo ir nuoseklios pažangos įstojus į Europos Sąjungą.
Lietuvos verslo plėtros ilgam laikotarpiui vizija tokia:
Susidaro palanki aplinka, kuri skatina socialinę raidą ir gerėti šalies ekonomiką;
Sukuriamas dinamiškas verslo sektorius, kurio gaminamos produkcijos didžiąją dalį sudaro gaminiai ir paslaugos, atitinkantys tarptautinius standartus, galintys konkuruoti vidaus ir tarptautinėse rinkose;
Didėja verslo reikšmė, nes nauji gamybos būdai, produktai skverbiasi į naujas rinkas;
Vis daugiau versle diegiama mokslo ir technologijos naujovių – taikomi kokybiškesni, naujesni ir pigesni gamybos būdai;