Verslo ypatumai lenkijos respublikoje
5 (100%) 1 vote

Verslo ypatumai lenkijos respublikoje

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA

VERSLO YPATUMAI LENKIJOS RESPUBLIKOJE

Verslo ir vadybos ypatumų Europoje kursinis darbas

Priėmė

doc. P. Oržekauskas

2002 11

Atliko:

SM-9/1 gr. stud.

E.Jurkonytė

SM-9/4 gr. stud.

T. Karlonas

2002 11 22

KAUNAS, 2002



ILIUSTRACIJOS

1 pav. Lenkijos adminstracinis suskirstymas………………………………………………………….. 10

2 pav. Infliacija Lenkijoje (proc.)………………………………………….……………. 11

3 pav. BVP augimas Lenkijoje (proc.)………………………………………………… 12

4 pav. Nedarbo lygis Lenkijoje (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus……..……….. 13

5 pav. Pramonės produkcijos gamybos struktūra……………………………………….. 15

6 pav. Pramonės gavyba 1991-1999m…………………………………………..……… 15

7 pav. Pramonės produkcijos realizacijos apimtis 1999m. lyginant su 1995m., %…..… 16

8 pav. USD ir EURO kursas……………………………………………………………. 17

9 pav. Lenkijos komerciniai bankai ……………………………………………………. 18

10 pav. Atskirų transporto rūšių krovinių pervežimo struktūra……………………………19

11 pav. Užsienio investicijų geografinė struktūra Lenkijoje…………………………….. 42

12 pav. Užsienio investicijų Lenkijoje pasisikirsymas………………………………………………..42

LENTELĖS

1 lentelė Pagrindinio kuro gamyba ir energijos produktai……………………………………………. 7

2 lentelė Fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamas minimumas Lenkijoje 2000 m….. ..37

3 lentelė Maksimalūs nekilnojamo turto mokesčio tarifai………………………………………….. 37

4 lentelė Užsieniečių investicijos Lenkijoje 1990m.-1999m., mlrd. USD……………………….. …41ĮŽANGA

Lenkijos Respublika yra Lietuvos kaimyninė šalis jau daugiau nei dešimtmetį palaikanti ekonominius ryšius su mūsų šalimi, todėl yra labai įdomu įsigilinti į verslo sąlygas šioje kaimyninėje valstybėje.

Lenkijos ekonomika sparčiai vystosi ir artėja iki Europos Sąjungos šalių ekonomikos standartų. Jau dabar daugiau kaip 2/3 Lenkijos vidaus prekyba priklauso nuo ES šalių.

Laikotarpyje nuo 1992 iki 2002 metų Lenkijoje būdingas aukštas ekonomikos augimo tempas, realizacijos augimas, infliacijos mažinimas, bedarbingumo lygio mažinimas bei užsienio investicijų pritraukimas. Galima teigti, jog ateityje ekonomika vystysis šių tendencijų rėmuose. Vertinant tai, jog infliacija šių metų rugpjūtį tesiekė 1,2%, o BVP tendencingai auga.

Lenkija yra patraukli užsienio investicijoms dėl geros geografinės padėties patogios priėjimui tiek prie vakarų tiek rytų Europos valstybių rinkų. Tačiau spartus stambių investicijų atėjimas į Lenkijos valstybę kelia nemažai problemų smulkiajam verslui. Besikuriantys stambūs prekybos centrai išstumia iš rinkos populiarias mažas parduotuvėles taip vadinamus šeimos verslus, kurios paplitusios Lenkijoje.

Kursinio darbo tikslas – susipažinti ir pateikti Lenkijos verslo sąlygas.

Darbo uždaviniai:

 pateikti bendras geografines žinias apie šia valstybę;

 išnagrinėti ekonominę aplinką;

 apžvelgti užsienio prekybos įstatyminę bazę;

 pateikti pagrindinius mokesčius;

 aptarti galimas sąlygas kurti verslui (įmonių rūšys, jų kūrimas, darbuotojai ir kt.);

 Lietuvos ir Lenkijos santykių analizę;

Kursinio darbo objektas – Lenkijos Respublikos verslo sąlygos.

Darbo atlikimo metodai – antrinių literatūros šaltinių analizė.

1. BENDRA INFORMACIJA

1.1. Geografija

Lenkijos Respublika yra viena iš didžiausių šalių centinėje Europoje, ji ribojasi su Rusija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Čekijos Respublika ir Vokietija. Jos šiaurinė siena prie Baltijos jūros suteikia priėjimą prie Skandinavijos ir Šiaurės jūros uostų.

Lenkijos sostinė Varšuva yra įsikūrusi šalies centre. Lenkijos paviršiaus plotas yra 312.677km2, tai aštunta pagal dydi šalis Europoje, ji sudaro 3 % viso žemyno paviršiaus.

Beveik visa šalis yra šiaurinėje Europos plokštumoje, žemė yra gana lygaus reljefo, retai iškylančio virš 300m, išskyrus pietinę sieną, kur yra Sudetikų ir Karpatų kalnai. Risi, aukščiausia kalno viršūnė, kuri yra 2499m virš jūros lygio. Apytiksliai 1/5 žemės yra pievos ir ganyklos. Apie 28 % viso ploto sudaro miškai. Ilgiausios upės išsidėsčiusios šiaurėje: Vistula (1074 km) yra centre, Odra (854 km) teka per Lenkijos vakarinę sieną.

1.2. Klimatas

Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėje šalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo +16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvo užfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29 d.

1.3. Gamtos ištekliai

Lenkijoje yra mineraliniai ir žemės ūkio ištekliai. Ji yra penktoje vietoje pagal kietos ir rudos anglies išteklius, taip pat ten randama vario, cinko, magnio, sidabro ir druskos. Tai turi didelę reikšmę Lenkijos
eksportui. Randama naudingų išteklių kaip kreida, molis, baltasis molis ir gamtinės dujos.

Pagrindiniai žemės ūkio pasėliai yra kviečiai ir grūdiniai augalai, bulvės, cukriniai runkeliai pašariniai augalai. Lenkija yra pati didžiausia obuolių koncentrato eksportuotoja pasaulyje, lyderiauja tarp uogų, kopūstų ir morkų augintojų. Gyvulių sektoriuje jautiena ir kiti galvijai viršija 7 mln., o kiauliena – 18.5 mln. bendras dirbamas žemės plotas yra 18.5 mln. ha. Dar 18.9 mln. ha. Yra apželdinti miškais, iš kurių gaunamas svarbus gamtos išteklius – sakai.

1.4. Energija ir kuras

Elektra Lenkijoje Lion’o dalyje (virš 97%) yra generuojama anglies ir lignito kuro jėgainėmis, kurios yra valdomos hidroelektrinių. Kietoji anglis išlieka pagrindu Lenkijos pramonėje. Dėka anglies Lenkijos energijos sąnaudos ir gamyba buvo balanse su importuojama nafta ir eksportuojama anglimi. 1999m. kietosios anglies gamyba buvo 112 mln. tonų, kai tuo tarpu rudosios anglies ir kokso, 61 mln. ir 8,4 mln. tonų santykinai.

Pagrindinio kuro gamyba ir energijos produktai 1 lentelė

Matavimo vienetai 1997 1998 1999

Kietoji anglis mln. t. 137.9 117 112

Rudoji anglis mln. t. 63.2 62,8 61

Kokas mln. t. 10.5 9,7 8,4

Gamtinės dujos tūkst. m3 4.725 4835 4741

Neapdirbta nafta mln. t. 14.8 16,1 16,8

Pagrindinis benzinas mln. t. 0.8 0,7 0,26

Kuras varikliams mln. t. 8.4 9,3 10,0

Tepalai mln. t. 3.7 4,1 4,7

Elektra tūkst. KW/h 142.7 144,6 140,8

Apie 1/3 dalis Lenkijos dujų paklausos yra pagrįsta namine gamyba (daugiausiai suvartoja gyventojai). Didžiausia importuojamų dujų dalis yra iš Rusijos.

1.5. Populiacija ir kalba

Lenkijos populiacija yra 38.7 mln. žmonių, ji lėtai didėja (maždaug 100 000 žmonių per metus). Apytiksliai 62% populiacijos gyvena miestuose. Miestai yra maži arba vidutinio dydžio. Lenkijoje yra 20 miestų, kurių gyventojų skaičius viršija 200 000. Varšuva yra sostinė ir didžiausias Lenkijos miestas, kurio populiacija yra 1.6 mln. žmonių. Kiti penki didžiausi miestai yra: Lodžas, Krokuva. Wroslovas, Poznanė ir susielieją miestai Gdanskas-Sopotas-Gdynė, kuriuose yra 3.6 mln. žmonių.

Lenkijos bendrijų populiacija užsienyje yra 12 mln., didžiausios bendruomenės yra JAV (5.6 mln.). Sovietų Sąjungoje (2.5 mln.), Prancūzijoje (1 mln.), Vokietijoje(0.8 mln.), Kanadoje (0.2 mln.). Australijoje (0.15 mln.) ir Didžiojoje Britanijoje (O.14 mln.).

Demografinės kryptys Lenkijoje yra panašios, kaip ir Vakarų Europoje, šioje šalyje yra sumažėjusi proporcija, dirbančių žmonių. 1997m. buvo 15.9 mln. įdarbintų žmonių (jeigu su privačiu sektoriumi tai 68.9%), įtraukiant 8.9 mln. žmonių, kurie dirba ne žemės ūkyje, bet socialinio saugumo sektoriuje ir vidiniame valdymo sektoriuje. Atleistų žmonių iš darbo ir pensininkų skaičius pasiekė 9.3 mln. atleistųjų iš darbo žmonių skaičius ypatingai didėja tarp jaunų žmonių. Darbo lygis siekia 57%.

Etniniu požiūriu Lenkija yra viena iš vienalypiškiausių šalių Europoje, kurioje 98% populiacijos sudaro lenkai.

Šalies nacionalinė kalba yra lenkų. Anglų kalba yra populiariausia tarp verslininkų ir jaunų žmonių. Taip pat dažnai yra kalbama rusų ir vokiečių kalbomis.

1.6. Politinė sistema ir valdymas

Lenkija buvo pirmoji šalis centrinėje ir rytų Europoje, kuri sulaužė komunizmo taisykles. Visa tai prasidėjo 1989m., vyravusi komunistinė valdžia ir opozicija pradėjo diskutuoti, šios diskusijos tapo žinomomis, kaip „Apvalaus stalo derybos“. Rezultate buvo pasiekta dauguma susitarimų, įtraukiant „solidarumo“ prekybos sąjungos legalizavimą ir sutikimą, kad rinkimai būtų 1989m.birželio 4d. rinkimus laimėjo „solidarumo“ atstovai, kurie ir suformavo pirmąją nekomunistinę vyriausybę nuo II-ojo Pasaulinio karo. [1, p-10]

Lenkija yra Respublika, kurioje yra prezidentinio ir parlamentinio valdymo modelio mišinys. 1997 m. buvo priimta Nacionalinės asamblėjos naujoji konstitucija, kuri buvo pateikta nacionaliniam referendumui. Naujojoje konstitucijoje yra keletas svarbių garantijų, susijusių su verslu. Ji teigia, kad Lenkijos Respublika užtikrina ekonominės veiklos laisvę ir bet koks šios laisvės apribojimas turi būti pagrįstas įstatymais. Konstitucijos nuostatos susijusios su valstybiniais finansais apsaugančias verslą nuo nepriimtinų ir per didelių biudžeto krūvių. Pavyzdžiui, konstitucija teigia, kad biudžeto išlaidos gali būti nustatytos tik įstatymų ir išlaidos negali būti labai didelės. Kitas įstatas teigia, kad valdymo išteklių padidėjimas neturėtų sukelti biudžeto deficito virš to lygio, kuris yra nustatytas biudžetų įstatų. Taip pat teigiama, kad neturėtų didėti deficitas, duodant paskolas iš centrinio banko. [1, p-10]

Prezidentas yra renkamas bendruose rinkimuose, penkerių metų laikotarpiui. Jis pateikia kandidatus Ministro pirmininko postui ir turi veto teisę, aktams kurie buvo priimti parlamento. Jo veto gali atmesti 2/3 seimo daugumos. Prezidentas yra vyriausybės galva ir vyriausias karinių jėgų vadas. Jis turi teisę paleisti parlamentą, jeigu jis nesugeba formuoti biudžeto ir vyriausybės. Misteris L Valensa solidarumo judėjimo lyderis buvo išrinktas Prezidentu 1990m. lapkričio mėn. kad ir karštoje prezidentinėje kompanijoje po 1995m. jis neteko šio posto, kurį užėmė A.Kvašnevskis. Jis buvo demokratinio dešiniosios
aljanso lyderiu ir dabar užima Prezidento postą. [1, p-11]

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra pavesta parlamentui arba Nacionaliniai asamblėjai, kuri sudaryta iš dviejų rūmų: žemieji rūmai, t.y. Seimas – 460 vietų ir aukštieji rūmai, t.y. Senatas – 100 vietų. Šie rūmai yra renkami keturių metų laikotarpiui. Seimas turi 460 deputatų išrinktų, remiantis proporcine balsavimo sistema Visi 100 senatorių yra renkami tiesioginiu balsavimu. Senatas neinicijuoja įstatymų, bet peržvelgia ir siūlo papildymus aktams, kurie yra priimti Seime. Tačiau Seimas yra paskutinė institucija, kuri nusprendžia galutinę įstatyminio akto versiją. [1, p-11]

Lenkija yra suvereni ir demokratinė šalis, kurios institucijos veikia valdomos įstatymų. Plėtimosi efektas yra politinių partijų atspindys, naujai pradėjusios veikti demokratijos, kurių yra 250.

Vykdomoji valdžia priklauso Ministrui pirmininkui ir jo kabinetui, vadinamam Ministrų taryba, teisinę galią turi nepriklausomi teismai. [1. p-13]

1.7. Administracija ir valdymas

Valdymo administracija yra sudaryta iš centrinės administracijos (ministerijos ir kitos įstaigos) ir regioninė administracija. Dėl administracinių tikslų Lenkija buvo padalyta į 49 vaivadijas ir 2483 komunos. Kad būtų regioninė administracija efektyvesnė buvo vykdoma administracinė reforma. Naujas įstatymas, kuris šalį padalijo į 16 vaivadijų buvo priimtas seimo 1998-ųjų liepos mėn. naujasis šalies administracinis padalijimas (1 pav.) yra pagrįstas 3 administraciniais lygiais: vaivadijos padalintos į rajonus, kurie toliau yra padalinti į komunas, tai įsigaliojo 1999m. sausio 1 dieną.1 pav. Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas [9]

Pagreitinti reguliavimo ir integracijos aktus, kad Lenkija kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare tiek ekonominė, tiek administracinė sritys buvo reformuojamos nuo 1996 metų. Kai kurios ministerijos ir centrinės valdžios organai buvo likviduoti, o kai kurie buvo sukurti nauji, kad būtų sustiprintas Ministro pirmininko kaip koordinatoriaus vaidmuo. Taip pat stengtasi eliminuoti tiesioginį ministerijų kišimąsi į įmonių valdymą ir mažinti tiesioginę vyriausybės įtaka ekonomikai.

Nuo 1999 sausio 1 dienos vaivadijos atsakingos už regioninės ekonomikos vystymą ir integraciją. Nauja visuomeninių finansų sistema visų administracinių padalinių biudžetą daro aiškiu, paaiškinamu rinkėjams.

Ši reforma Lenkijos gyventojams sudaro galimybę kontroliuoti ir stebėti valstybines institucijas ir apsidrausti, kad valstybės pinigai būtų leidžiami efektingai.

Reformos buvo daromos, kad transformuotų Lenkiją į:

• Modernią valstybę, galinčią efektyviai valdyti savo ekonomiką, socialinį ir politinį potencialai

• Demokratinę valstybę, kurios visuomenė ir asmeninės vertybės priklauso Europos civilizacijai;

• Valstybę funkcionuojančią pagal aiškias ir aiškias procedūras. ir pastoviai kontroliuojamos demokratiškai išrinktų atstovaujančių žmonių;

• Valstybę galinčią valdyti krizes ir palaikyti visuomenės tvarkos ir saugumo standartus;

• Valstybę kurioje vietos ir regioniniai susivienijimai gali pertvarkyti jų būsenas ir vadovauti valdyti savo reikalus.

2. EKONOMINĖ APLINKA

Lenkija buvo pirmoji šalis Centrinėje ir Rytų Europoje, kuri pradėjo perėjimą iš planinės ekonomikos į rinkos sistemą. Šis pereinamasis laikotarpis prasidėjo esant kraštutinai sudėtingoms didelės infliacijos, vartojimo prekių stokos ir labai koncentruotos gamybos sąlygoms. 1990 metais Lenkijos ekonomika buvo silpniausia Centrinėje Europoje. Tai tapo iššūkiu tapti stipriausiais naujajame tūkstantmetyje.

Radikalių ir staigių reformų įvedimas tapo būtina Lenkijos išlikimo sąlyga. „Šoko terapijos“ programa, kuria 1989 m. pabaigoje pradėjo taikyti pirmasis Lenkijos finansų ministras Leszek Balcerowicz, sudarė sąlygas analizuoti visos centrinės ekonomikos planinį mechanizmą ir pradėti taikyti rinkos ekonomiką. [l, p. 16]

Ši drąsi reformos programa greitai davė rezultatus ir padėjo pralenkti Vidurio ir Rytų Europos regiono kaimynes. Kainų liberalizacija leido joms išaugti atsakant į rinkos jėgas, infliacijos neutralizavimo laikotarpiu, ir nusistovėti tam tikrame lygyje. [1, p-16]

Kaip to rezultatas, infliacija siekianti 249.3 % 1990 m., nukrito iki 44.3 % 1992 m. ir vienodai mažėjo sekančiais metais, kol 1997 m. pasiekė 13.2%. Infliacijos pokyčiai 2001 01 – 2002 08 metų laikotarpiu pateikti 2 pav. Ir šiuo metu tesiekia 1,2%.2 pav. Infliacija Lenkijoje (proc.)

Faktiškai visos vyriausybės dotacijos buvo panaikintos. Naujojo valiutos įstatymo priėmimas padarė zlotą konvertuojamą. Stabilizavus zlotą, suvaldžius infliaciją ir pelnius investuotojų pasitikėjimą, Lenkijai pavyko pasiruošti sėkmingam spurtui. Užsienio verslo sandėriai buvo liberalizuoti ir verslo monopolijos išnyko, sukeldamos žymų eksporto ir importo augimą.

Vakarų ekonomistai neretai pateikia Lenkiją kaip pavyzdį kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, neva tai sėkmingiausia ekonomikos šalis šiame regione. Lenkijos ekonomikos augimą lėmė ir jos atvirumas užsienio kapitalui. Tačiau ir regiono lyderiai dar teks atlikti nemažai „namų darbų“, kol ji bus priimta į Europos glėbį. Europos ekonomistai rekomenduoja Lenkijai dar spartinti privatizavimą, mažinti mokesčius ir
drastiškai restruktūrizuoti žemės ūkį bei sunkiąją pramonę. [2, p-22]

Ekonominį Lenkijos pakilimą rodo nuosekliai augantis BVP. Lenkija buvo vienintelė šalis regione, kuri 1992 m. užregistravo BNP augimą. 3 pav. BVP augimas Lenkijoje (proc.)

Kaip matome iš pateikto paveikslo BVP 1999m buvo iškilęs net virš 6%. Tačiau iki 2002 metų žymiai nukrito ir nesiekė net 1%, bet nuo 2002m. pastebimas gana spartus BVP augimas ir III ketvirtyje jau siekė 1,3%. Galime daryti prielaidą, jog ekonomika po laikinojo nuosmūkio vėl atsigauna.

2.1. Biudžeto politika

Lenkija įsigudrino kaip išsiversti sunkiausio laikotarpio metu, išvengiant perdėtos biudžeto politikos mažinimo. 1999 m. biudžeto deficitas sudarė 2 % BVP.

Vyriausybė nusprendė „įsilaužti“ į užsienio kapitalo rinkas ir paskleisti 200 milijonų USD euroobligacijų su penkerių metų išpirkimo laikotarpiu pirmoje 1995 metų pusėje. Šios obligacijos buvo išleistos ne tik tam, kad sudaryti biudžeto deficito finansavimo lėšas, bet ir tam, kad praskinti kelią į užsienio rinkas kitoms Lenkijos nevyriausybinėms organizacijoms ir firmoms ieškančioms vystymuisi reikalingų lėšų. Išleidimas buvo tikra sėkmė. Didelės paklausos dėka jo vertė pakilo iki 250 milijonų dolerių ir kuponas buvo nustatytas ties 7.75 %, tik 185 punktais žemiau JAV iždo obligacijų. 1996 metų balandį šis skirtumas nukrito iki 80 punktų. [1. p-19]

1996 metų vasarį Tarptautinė Finansinė Korporacija (iš Pasaulio Bankų Grupės) Londone išleido euroobligacijų Lenkijos zlotais, su 18.5 % metiniu kuponu, kurios buvo parduotos už 101 % jų nominalios vertės. Tai įrodo, kad Lenkijos valiuta yra pripažįstama tarptautinėse finansinėse rinkose. Geras biudžeto politikos vykdymas sumažino visuomenės skolą. Ši skola nuo 1994 metų pabaigos iki 1995 metų pabaigos sumažėjo nuo 70.4 % iki 55 % lyginant su BVP. 1999 metų pabaigoje finansų ministerijos duomenimis vertė sudarė 43 % BVP. [l, p-20]

Sudaryta biudžeto politika smarkiai sumažino infliaciją. Kaip jau buvo aptarta anksčiau. infliacija sumažėjo iki 1,3 %.

2.2. Užimtumas ir darbo rinka

Iki 1990 metų Lenkijoje nebuvo bedarbystės, tačiau rinkos ekonomikos principai pradėjo greitai veikti darbo rinką. Bedarbystės prasidėjo 1990 metais ir pasiekė 1.1 milijoną žmonių arba 6.3 % darbo jėgos. 1994 metais bedarbystė stabilizavosi ir sudarė 2.9 milijono žmonių arba 16 % darbo jėgos ir nuo tada pradėjo mažėti. 1999 metų pabaigoje ji sumažėjo iki 2,35 miln. žmonių arba 13 % darbo jėgos. [l, p-21]4 pav. Nedarbo lygis Lenkijoje (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus

2 pav. pateiktas nedarbo lygis Lenkijoje procentais. Iš šio paveikslėlio galima pastebėti, kad nedarbo lygis smarkiai sumažėjęs 2001-ųjų rugsėjį, vėl išaugo 2002-aisiais metais kovą iki 18 %, o rugpjūtį jis nežymiai sumažėjo ir pasiekė 17,5 %.

Kaip bebūtų, situacija Lenkijos darbo rinkoje yra nepaprasta. Iš jau minėtų 2,35 mln. bedarbių 0,91 mln. nebedirba jau daugiau negu vieneri metai ir jau yra praradę teisę į bedarbio pašalpą. Šios tesės neturi 76,4% bedarbių. Daugelis iš jų turi gerą profesinę kvalifikaciją, bet negali rasti darbo dėl to, kad darbo parengimo sistema nenumatė darbuotojų skaičiaus pasikeitimo tam tikrose profesijose. [1, p-21]

Negana to, ruošiantis ES narystei ir siekiant nuostolingą geležinkelį paversti rentabiliu, buvo planuojama artimiausiu metu atleisti dar 60 tūkst. geležinkelininkų. Buvo atleista gana daug

metalurgijos įmonių darbuotojų.

Šiuo metu net 25 % Lenkijos darbo jėgos dirba žemės ūkyje. Tas skaičius jau ėmė mažėti, kai vyriausybė užsimojo mažinti žemės ūkio produkcijos subsidijas. Čia jau teko įveikti įnirtingą

žemdirbių pasipriešinimą naudojant net jėgą.

Taip pat ryžtingai susitvarkyta ir su angliakasių pertekliumi – jiems pasiūlyta 50 tūkst. zlotų (apie 48 tūkst. litų) išmoka, jeigu jie paliks darbą ir imsis asmeninio verslo. Taip atsikratyta net 100 tūkstančių angliakasių. [2, p-22]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2700 žodžiai iš 8885 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.