Zargono Zodynas
5 (100%) 1 vote

Zargono Zodynas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………1 psl.

Kas tas žargonas?………………………………………………………………………………………1 psl.

Jaunimo, moksleivių žargonas…………………………………………………………………….1 psl.

Studentų žargonas……………………………………………………………………………………..3 psl.

Karių žargonas………………………………………………………………………………………….4 psl.

Išvados……………………………………………………………………………………………………..5 psl.

Naudota literatūra………………………………………………………………………………………6 psl.

.

Įvadas

,,Nesiparink“, „koroče“, „nerealiai“, „vobšče“, „provalas“, – šiuo metu tai bene labiausiai paplitę žodžiai Lietuvos jaunimo tarpe. Tendencijas aiškiai atspindi televizijų realybės šou ir jaunųjų atlikėjų dainos. Muzikos kūrinių tekstai jokios valstybinės institucijos nėra kontroliuojami, nors ausis kartais užgula ne tik kalbos sargams.

Vis dėlto kalbininkų nuomonės žargono klausimu išsiskiria. Vieni piktinasi “ ne gražia jaunimo kalba“, kiti linkę nesikišti, pabrėždami, kad kiekvienas turime teisę šnekėti taip, kaip norime. Kiekvienos tautos gimtojoje kalboje nuolat atsiranda naujų žodžių, hibridų, naujadarų. . Iš esmės tai šnekamoji kalba, priklausanti kokiai nors veiklos sričiai, grupuotei, kurios narius jungia bendri socialiniai ar profesiniai interesai. Tai gali būti jūrininkų, karių, sportininkų, aktorių, menininkų, moksleivių, speciali, ne visiems suprantama kalba. Visa tai galima apibrėžti vienu žodžiu- žargonas.

Kas tas žargonas?

Žargonas- prancūzų kalbos žodis, reiškiantis iškraipytą kalbą. Tai labai ne taisyklinga, kartais tyčia iškraipyta, vulgari kalba. Žargoną apibrėžiame kaip iškraipytą, nuo literatūrinės kalbos nutolusią atskirų visuomenės sluoksnių kalbą. Žargonas turi ne literatūrinių žodžių ir frazeologizmų, žodžių reikšmių. Nors žargonas neturi savo gramatinės ar fonetinės sistemos, bet jo tartis ir kirčiavimas gerokai prieštarauja literatūrinės kalbos normoms. (V. Drotvinas. Aktualūs leksikologijos terminai.- Kalbos kultūra , 1985, sąs. 49, p.32.)

Kyla klausimas kam žmonėms reikalinga kalbėti iš kitų tautų ,,pasiskolintais“, pačių susigalvotais, daugeliui nesuprantamais žodžiais? Vieniems žargonas padeda atsikratyti nepilnavertiškumo komplekso. Kiti kalba žargonu norėdami, kad jų bendravimo nesuprastų aplinkiniai. Dauguma žargonų yra trumpesni už savo atitikmenis taisyklingoje kalboje, todėl taip yra daug lengviau ir greičiau susikalbėti. Paprastai vienas asmuo moka vieną profesinį žargoną, tačiau jei aktyviai veikia keliose dalykinėse srityse, gali mokėti ir keletą profesinių žargonų. Pavyzdžiui, profesionalus programuotojas dirbdamas šneka kompiuterininkų žargonu, vakarais muzikos klube groja roko grupėje ir vartoja profesionalių muzikantų žargoną, o savaitgaliais išvykęs žvejoti su kitais žvejais bendrauja žvejų mėgėjų žargonu. Profesiniai žargonai vienas nuo kito skiriasi visų pirma pagal įvardijamus dalykus, pagal kalbamą temą. Taigi atskirai apžvelkime įvairių grupių, karių, jaunimo žargonus.

Jaunimo, moksleivių žargonas

Kalba-mūsų sielos veidrodis, tokius žodžius dažnai girdime per literatūros pamokas. Tačiau jaunimui galėtumėme padaryti išimtį. Dauguma jaunuolių, kaip susitarę kalba tik jiems būdinga kalba. Ši kalba, net literatūrinio pavadinimo neturi – tai jaunimo sugalvota, gatvės kalba. Jaunimas šiuos išgalvotus žodžius dažnai naudoja vietoje keiksmažodžių, nes juos draudžia mokytojai ir kiti intelektualus asmenys. O naudoti padrikų, nieko nereiškiančių garsų niekas uždrausti negali. Šių laikų barbarizmai dažnai sudaromi prie rusiško žodžio pridėjus lietuvišką galūnę, arba po kokio nors įvykio lietuviškas žodis įgauna kitokia prasmę (pvz. ištarus žodį gaidys, retas pagalvoja apie nekaltą ir mielą naminį paukštį), ne retai šie žodžiai ir visiškai nieko nereiškia. Jaunimo naujadarai, lyg savotiška mada. Juos naudodami paaugliai jaučiasi labiau verti dėmesio, taip išreiškia savo nepriklausomybės ir išskirtinumo troškimą. Tai beje ir geras būdas erzinti mokytojus, bei tėvus, kurie dažnai šių žodžiu reikšmės nesupranta ir ne visada gali teisingai atsakyti į paauglio repliką.

Savaime suprantama, jog jaunimo barbarizmų nerasime knygoje…. Nors pasistengus iš jų galetumėm sudaryti ir visą žodyną. Svarbiausia tai, jog gatvės kalba neapsiriboja vien gatve. Jos pilna visur kur renkasi jauni žmonės: mokyloje, diskotekoje, kino teatre… Kartais net ir labai norėdami negalime susilaikyti jos nevartoję. Labiausiai tai atsiskleidžia pamoku ir egzaminų metu, kai moksleiviai norėdamai kalbeti literatūriškai tam turi labai susikaupti, nes kitaip gali išsprūsti vienas kitas nepageidautinas žodis, už kurį mokytojai baudžia mažindami pažymius.

Paprasčiausias skolinių kelias į lietuvių kalbą – tai
tiesioginis perkėlimas iš vienos analogiškos sistemos į kitą, tai yra pasiskolinimas iš rusų žargono į lietuvių žargoną. Tokie žodžiai kartais visai nekeičia prasmės, pavyzdžiui: ablomas „nesėkmė“ čiuvyha „panelė“ prikolas „kažkas juokingo, keisto, įdomaus“ čiotka „puiku“ .Šie skoliniai iš rusų kalbos sudaromi prie rusiško žodžio padedant galūnę. Tokie skoliniai gali būti integruojami į kalbą trimis būdais: paprasto skolinimo būdu be formos pasikeitimo (kaip pateikti pavyzdžiai, be to, jie gali būti verčiami, tai yra jų forma gali būti grynai lietuviška, pavyzdžiui: šeštas „tarnas, žmogus, įvykdantis kitų liepimus“, primesti „įsivaizduoti“, užrišti „liautis, mesti“. Dažniau verčiami posakiai-frazeologizmai, pavyzdžiui: stogas važiuoja „eiti iš proto, ne protingai elgtis“, išplauti pinigus „pateisinti ne padorias pajamas“, nereikia lia-lia „neverta pasakoti nesąmones. Bet dažniausiai tokie posakiai yra išverčiami ne iki galo, tampa hibridais, pavyzdžiui: ant prikolo „šiaip sau“, prie babkių „turtingas“, prasukti dielas „įvykdyti ką nors“. Užfiksuoti įdomūs atvejai, kai tokie hibridai sujungia du žodžius į vieną, kuris gali būti sudėtas ne tik iš kitos kalbos žodžių, bet ir iš savo, pavyzdžiui: peržostkai „per daug smarkiai“, dafiga „daug“. Iš aukščiau aprašytų skolinių prisitaikymo būdų daugiau pavyzdžių priklauso skoliniams, kurie neišverčiami, o įeina į kalbą turėdami tą pačią formą, kaip ir kalboje-šaltinyje. Jaunimo tarpe labai paplitęs žodis tusovkė, ir lietuvių, ir rusų kalbose reiškiantis „vakarėlis, balius, žmonių susirinkimas“.

Skiriasi įvairių miestų žargonai, įvairių socialinių grupių žargonai, nekalbant jau apie individualias kiekvieno kalbos atstovo savybes. Kadangi jaunimo žargonas yra atvira kalbinė sistema, ji leidžia plisti tokiai įvairovei. Bet vis dėlto kiekvienas vienos kalbos žodis turi daugmaž apribotą (nors ir platų) semantinį lauką, nes kitaip tos kalbos atstovai paprasčiausiai negalėtų suprasti vienas kito. Be to jaunimo žargonas yra pats nepastoviausias. Pats populiariausias posakis ,,mokykloje bėgti iš pamokų“ dabar jau turi be galo daug atitikmenų: ,,vagarinti“, ,,muilinti“, ,,valinti iš pamokų“.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1024 žodžiai iš 1932 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.