TURINYS
Įžanga ………………………………………….……………………………..……… 3 psl.
Verslo ir verslininkystės samprata …………………………………………….…….. 4 psl
Veiksniai, darantys įtaką verslui … ………………………………….……….……… 5 psl.
Pagrindinės verslininkystės kliūtys …………………………………………….……. 7 psl.
Verslo tikslai ………………………………………..……..………….………..….… 8 psl.
Verslo motyvai ………………………………………..…….….…………..….…….. 8 psl.
Verslo funkcijos …………..………………………..……..…….….………………… 8 psl.
Verslo normos ir kultūrinė aplinka ………….……..……..…….…………….……… 8 psl.
Verslo organizavimo formos ……..………….……..……..…….….……….…….… 10 psl.
Verslo sėkmės faktoriai …………………………………………………………….. 10 psl.
Verslo rizikos esmė, veiksniai, formos ir metodai …………………………………. 11 psl.
Išvados …………………………………………………………………….…..……. 12 psl.
Naudota literatūra………………………………………..………………..…………. 13 psl.
Įžanga
Ekonomika – tai dalis mūsų kasdieninio gyvenimo, nes:
Mes gyvename ekonomikos sistemoje;
Mes kasdien dalyvaujame ekonominėje veikloje;
Mes pažystame žodžius, kuriuos vartoja ekonomistai.
Ekonomika–tai mokslas apie tai, kaip žmonės ir visuomenė pasirenka naudoti ribotus gamybos išteklius savo norams tenkinti, gaminant prekes ir teikiant paslaugas.
Pagrindinė ekonomikos problema – rinkties būtinybė, nes ištekliai yra riboti, o poreikiai – beribiai.
Verslo ekonomika nagrinėja gamybos ekonominius dėsningumus, o taip pat komercinius dėsningumus. Ji remiasi ekonomikos teorijos, verslo pradmenų, darbo organizavimo, teisės, logistikos, vadybos ir kitų mokslo rūšių tyrimais
Verslas – tai juridinio ar fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens
teisių, veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekia gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu.
Verslininkas – tai asmuo, kuris savo ar skolintomis lėšomis įkuria verslo įmonę įs-tatymo nustatyta tvarka ir siekdamas gauti maksimaliausią naudą gamina prekes arba teikia paslaugas, kurių reikia vartotojams.
Verslininkystė – tai procesinis reiškinys, kai asmuo pasikliaudamas savo verslumu, situacijos pakankamumu, įsitikinimas savi sėkme ir prisiimdamas finansinę, moralinę ar socialinę atsakomybę, suformuoja naują pelningą ir vartotojams naudą teikiančią verslo idėją.
Verslo ir verslininkystės samprata
Verslas – tai įstatymiškai įformintas užsiėmimas, amatas arba darbas, kuriantis kapitalą, kurį verslininkas gali savarankiškai naudoti ir kuris yra jo nuosavybė; tai juridinio ar fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekia gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu.
Verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymu nustatyta tvarka verčiasi ūkine ko-mercine veikla.
Verslas – tai konkretaus ūkininkavimo sritis arba konkreti verslininkystės išraiš-kos forma, siekiant pelno. Pagrindinė verslo sąlyga – prekiniai mainai.
Yra skiriamos 3 verslininkystės rūšys:
1. Gamybinė verslininkystė – tai pagrindinė verslo rūšis, apimanti prekių gamybą
ir paslaugų tiekimą. Pradėdamas verslą, verslininkas gamybininkas įsigyja reikiamus
gamybos veiksnius: samdo darbuotojus, perka arba nuomoja gamybos priemones, perka žaliavas ar medžiagas ir kt.
2. Komercinė verslininkystė. Jai būdingos prekių – pinigų, prekybos – mainų
operacijos, kurių pagrindas – pirkimo ir pardavimo sandoriai.
3. Finansinė verslininkystė – tai ypatinga verslininkystės rūšis, nes čia pirkimo ir
pardavimo objektas yra specifinės, ypatingos prekės –pinigai, vertybiniai popieriai. Pagrindinis verslininko finansavimo pajamų šaltinis yra palūkanos, gaunamos už paskolas.
Verslininkas – tai asmuo, kuris savo ar skolintomis lėšomis įkuria verslo įmonę įstatymo nustatyta tvarka ir siekdamas gauti maksimaliausią naudą gamina prekes arba teikia paslaugas, kurių reikia vartotojams.
Verslininkystė – tai procesinis reiškinys, kai asmuo pasikliaudamas savo verslumu, situacijos pakankamumu, įsitikinimas savo sėkme ir prisiimdamas finansinę, moralinę ar socialinę atsakomybę, suformuoja naują pelningą ir vartotojams naudą teikiančią verslo idėją.
Verslo kūrimas visų pirma siejamas su nuosavybe. Jam kurti būtinas lėšas ir gamybos priemones verslininkas gali turėti pats, pasiskolinti, išsinuomoti.
Veiksniai, darantys įtaką verslui
Gamta. Bet kuriam verslui plėtoti būtina žemė. Nesvarbu, ar jis ūkininkas, ar ak-
menskaldys, ar programuotojas. Žemė bet kuriam verslui reikalinga vien todėl, kad
verslininkui būtų ant ko stovėti, kad turėtų kur medžiagas ir gaminius sandėliuoti. Ypatingai žemė reikalinga specifinės rūšies verslui – žemdirbystei. Klimatas ir žemė sukuria skirtingų šalių žmonėms skirtingas verslo sąlygas.
Lietuvos žemės turtai
Turto pavadinimas Mato vnt. Kiekis
Visas žemės fondas tūkst. ha 6530,1
Nafta mln. t 4,9
Durpės mln. t 128
Klintys mln. t 318
Dolomitas mln. m3 105
Opoka mln. t 34
Anhidritas mln. t 82
Kreidos mergelis mln. t 4,8
Molis mln. m3 92
Žvyras ir smėlis mln. m3 662
Požeminis vanduo tūkst. m3 per parą 1980
Įstatymai. Skundžiasi mūsų verslininkai, skundžiasi užsienio investuotojai nuolatiniu įstatymu kaitaliojimu. Pavyzdžiui, 1996–2000 metų Seimas priėmė daugiau kaip 2000 įvairių įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų. Vyriausybė, įvairios žinybos per metus dar sukuria daugiau kaip 3000 teisės aktų. Atrodytų, kad kiekvienam gyvenimo atvejui yra jau parašytas įstatymas. Tai būtų geras teisinės valstybės bruožas, tačiau bėda ta, priimtuose įstatymuose keičiamas žodis kitas, taip didėja šūsnis popierių, kurių verslininkas jau neturi jėgų pakelti.