Tikslai
1.Supažindinti su keltų kalbomis
2.Bendrai sužinoti apie kalbos reikšmę ir kilmę
3.Pasigilinti į keltų kalbos istoriją
Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi laikai, kai nebuvo privačios nuosavybės, valstybės. Tačiau nėra buvę, kad žmonių visuomenė nebūtų išsivertusi be kalbos. Todėl kalba yra būtina visuomenės egzistavimo sąlyga.
Neturėdami kalbos, neturėtume mokyklų, mokslo, spaudos, radijo. Nebūtų įmanomas mokslas ir technika. Tobulėjant mąstymui, žmonija galėjo sukurti civilizaciją ir pasiekti aukštą raidos laipsnį. Dėl to kalba- neįkainojamas žmonių turtas.
Kalbos atsiradimas nėra iki galo ištirtas. Bet buvo sukurta įvairių hipotezių. Vieni manė, kad žmonės išmoko kalbėti pamėgdžiodami gamtos garsus, kiti- kad kalbai pradžią davė jaustukai, kuriais reikšta emocijas, kiti- kad buvo pradėta nuo specialių sušukimų, lydėjusį kolektyvinį darbą. Visi šie aiškinimai , tai tik hipotezės. Pavyzdžiui, gamtos garsų hipotezė. Tokių žodžių, kuriems pradžią davė gamtos garsai (ku kū, am am, kriu kriu) yra nedaug.Daug daugiau yra žodžių, kurie nieko bendra neturi su gamtos garsais, pavyzdžiui, namas, akmuo, brolis, ir kt. Pastebėta, kad garsiažodžių daugiau esama naujose, ištobulintose, o ne primityvesnių tautų kalbose. Tai paaiškinama tuo, kad norint pamėgdžioti gamtos garsus, reikia tobulai kalbėti, o to pirmykštis žmogus nepajėgė. Todėl kaba atsirado ne dėl gamtos garsų pamėgdžiojimo.
Manoma, jog anksčiausia bus atsiradę tokie žodžiai bei tokios kalbos formos, kuriomis buvo liepiama (jų labiausiai reikėjo bendram darbui) . Mokslininkai teigia, jog kalba atsirado ne kurioje nors vienoje planetos vietoje, bet įvairiose.
Kiekviena šių dienų kalba yra nuėjusi ilgą istorijos kelią. Tai daugelio amžių sudėtingos raidos produktai. Dabartinės kalbos nėra vienalytės. Jose išskiriama tam tikros tarmės, arba dialektai.
Indoeuropiečių kalbų šeima yra pati didžiausia. Ji suskyla į keliolika atšakų, prokalbių, tarp kurių įeina ir keltų kalba.
Keltų kalbomis dabar kalba apie 8 milijonus žmonių, daugiausia britų salose (Airijoje, Škotijoje, Velse) ir Bretanės pusiasalyje (vakarų Prancūzijoje) . Senovėje šios kalbos buvo išplitusios beveik visoje vakarų Europoje. Didžiausia iš jų, galų kalba, šnekėjo dabartinėje Prancūzijoje ir vietomis kaimynų kraštuose. Galų kalba, kaip ir kitos keltų kalbų išnyko nepalikdamos rašytinių paminklų. Jas išstūmė lotynų kalba bei jos palikuonės romaniškosios kalbos, taip pat germanų.
Keltai, romėnų vadinti galais, o graikų galatais, IV-III a.pr.m.e. buvo labai stipri ir garsi Europos tauta. Keltų protėvynė- Reino aukštupio kraštas greta jų artimų giminaičių italų protėvynės. Pastariesiems iš čia II tūkst.pr.m.e. kraustantis į pietus- į Apeninų pusiasalyje, keltai to paties tūkstantmečio pabaigoje irgi pasislinko į vakarus. Vieni iš pirmųjų keltų, tuomet pasislinkusių į vakarus, buvo gaėlai, kurie apie X a.pr.m.e. nusigavo į Britaniją. Iš jos gaėlus apie 400 m.pr.m.e. kiti keltai (britai) , atplūdę iš kontinento, nustūmė į Airiją, joje gaėlai ir pasiliko, tik V m.e.a. dar išplito Meno saloje ir Škotijoje, iki tol gyvenamoje piktų genčių.