Anglijos teisė
5 (100%) 1 vote

Anglijos teisė

ŠALIES ISTORIJA

Seniausieji žmogaus pėdsakai Didžiosios Britanijos teritorijoje atsirado ankstyvojo ir viduriniojo paleolito laikais, kai Britanijos salos dar nebuvo atsiskyrusios nuo kontinento. 800 – 700 pr. mūsų erą į Britanijos teritoriją atsikėlė keltų gentys – britai, belgai, galai. 7 mūsų eros d-mečio pabaigoje D. Britanija (išskyrus Škotija) užkariavo romėnai ir pavertė ją Romos imperijos provincija. Pietinė, rytinė ir centrinė salos dalys buvo romanizuotos. 5 amžiuje prieš Romos imperijai pergyvenant krizę, romėnų kariuomenė iš salos pasitraukė.

Anglosaksų laikotarpis

5a vid.- 6a D. Britaniją užkariavo anglosaksai. Dauguma britų buvo išnaikinta, kiti persikėlė į salos gilumą, dar kiti tapo vergais ir kitokiais priklausomais žmonėmis. 7a anglosaksai priėmė krikščionybę. Didelės įtakos Anglijos politiniam gyvenimui turėjo normanų antpuoliai. 8a normanai užgrobė Š.Anglija ir įvedė ten savo tvarką. Kova su normanais, trukusi iki 9a vid. sukūrė prielaidas šalies susivienijimui. 9a.pabaigoje anglosaksų karalystės susijungė į viena Anglijos karalystę. Valdant karaliui Alfredui Didžiajam (871-899) buvo sudarytas 1-asis visos Anglijos įstatymų sąvadas. 8a-9a pradėjo irti gentiniai santykiai ir formuotis stambioji aristokratija, didėjo valstiečių priklausomybė nuo feodalų.

Brandaus feodalizmo laikotarpis

1066 m. Angliją užkariavo normandai., vadovaujami Vilhelmo 1ojo, kuris tapęs Anglijos karaliumi konfiskavo anglosaksų žemes ir išdalino jas savo feodalams. Visi feodalai buvo betarpiški karaliaus vasalai. 11-12a galutinai susiformavo feodalinė žemėvalda. Išlikę laisvi valstiečiai mokėjo duoklę feodalams pinigais arba natūra, o baudžiaunininkai ėjo laža. Karaliaus valdžia vis stiprėjo. 1265 metais sušauktas luominis parlamentas, kuris vėliau įgijo teisę uždėti mokesčius ir leisti įstatymus. 14a parlamente susiformavo dveji rūmai: Bendruomenių ( juose posėdžiavo riteriai ir turtingieji miestiečiai) ir Lordų (posėdžiavo baronai ir prelatai). Parlamento reikšmė ypač padidėjo per šimtametį karą (1337-1453) su Prancūzija. Vystantis prekiniams piniginiams santykiams stiprėjo feodalinė eksploatacija. Po šimtamečio karo į valdžia atėjo nauja Tiudorų dinastija (1485 – 1603).

Kapitalistinių santykių formavimasis

16a prasidėjo pradinio kapitalo intensyvaus kaupimo laikotarpis. Lenlordai plėtė avių ganyklas, užgrobdami ir aptverdami žemes. Aptvėrimai ir masinis valstiečių nuvarymas nuo žemes ypač paplito per Henriko 8 reformacija ir su ja susijusia žemiu sekuliarizacija. Netekę žemės vieni valstiečiai ėmė dirbti manufaktūrose, kiti tapo elgetomis. Valstiečių sukilimas prieš aptvėrimus buvo numalšintas. Tiudorų valdymo laikais suklestėjo absoliutizmas. Valdant Elžbietai 1 (1558-1603) buržuazija ir naujieji dvarininkai pradėjo reikšti nepasitenkinimą absoliutizmu, varžanciu konkurencijos, prekybos ir verslo laisvę. Opozicijos ideologija tapo puritonizmas – besiformuojančios buržuazinės pasaulėžiūros religine išraiška. Dėl stiprėjančios opozicijos, Karolis 1 1629 paleido parlamentą. 1640 prasidėjo Anglijos revoliucija. Parlamento kariuomenė sumušė karaliaus šalininkus, o 1649 Karoliui 1 buvo įvykdyta mirties bausmė, Anglija paskelbta respublika. Valdžia atiteko buržuazijai ir naujajai dvarininkijai, kuri likvidavusi feodalinę nuosavybę, slopino liaudies reikalavimus plėsti revoliuciją.

1707 prie Anglijos galutinai prijungus Škotiją, šalis imta vadinti Didžiaja Britanija.

Kapitalizmo raida nuo 18a iki 19a 7 d-mečio

Didžioji Britanija septynerių metų kare (1756 – 1763) su Prancūzija, užgrobė jos didžiausią koloniją Kanada, žemes į rytus nuo Misisipės, išplėtė savo valdas Indijoje. Kolonijų plėšimas ir valstiečiu ekspropriacija, parengė dirvą pramonės perversmui, kuris prasidėjo 18a 7 d-metyje. 18a pab.- 19 a pr. iš manufaktūrinės kapitalizmo stadijos buvo pereitą į fabrikinę. Galutinai susiformavo buržuazija ir proletariatas. 18a atsirado pirmosios nelegalios profsąjungos – tredjuonai, vienijantys darbininkus kovai su darbdaviais. 18a pab. pradėjo kolonizuoti Australiją, užgrobė kolonijų Indonezijoje, P. Afrikoje, nuslopino airių sukilimą (1798). Kovoje su Prancūzija siekė užvaldyti Europos rinkas ir sutvirtinti savo kolonijų viešpatavimą. 1814 Vienos kongresas pripažino didelę dalį D.Britanijos teritorijų, užgrobtų per karą su Prancūzija. Pergalė kare su Prancūzija ir pramonės perversmas padėjo pagrindus prekybinei pramonei ir kolonijinei monopolijai. Svarbiausiuose pramonės šakose įsigalėjo fabrikinė gamyba. Padidėjo darbininkų klasė. 1840 Mančesteryje įkurta Nacionalinė čiartistų asociacija – 1-oji pasaulyje masinė darbininkų partija. Čartistų judėjimas privertė valdančiasias klases padaryti parlamento reformų, įvedė 10h darbo dieną moterims ir paaugliams ( 1847). Buvo panaikinti grūdų muitai, įvesta laisvoji prekyba. 1850 D. Britanija tapo didžiausia kolonijine imperija, kurioje gyveno 80 mln. žmoniu.

Imperalizmo laikotarpis (iki 1-ojo pasaulinio karo)

Paskutiniajame 19a ketvirtyje iš iki monopolinio kapitalizmo pereita į imperalizmą. 1899 D. Britanijos valdos apėmė 30mln. km2 su 345mln. gyventojų. Kolonijos buvo prekių rinka ir svarbiausias žaliavų šaltinis. 19a pab atsirado
monopolijų. Padidejęs kapitalo išvežimas trukdė metropolijoje atnaujinti pagrindines gamybos priemones. D. Britanija pradėjo atsilikti nuo JAV ir Vokietijos pramonės. Dėl 1907 prasidėjusios ekonominės krizės ir Rusijos revoliucijos įtakos kilo masinis streikų judėjimas, sparčiai plėtėsi profsajungos. Paaštrėjo Anglijos ir Vokietijos prieštaravimai. Dėl ekonominių ir karinių strategijų susikurė 1907 D. Britanijos – Prancūzijos – Rusijos karinė sąjunga Antantė, kuri buvo priešiška Vokietijai ir jos sąjungininkėms. Nesutaikomi valstybių grupuočių prieštaravimai sukėlė 1-aji pasaulinį karą (1914 – 1918).

D. Britanija bendrosios kapitalizmo krizės laikotarpiu

Pasibaigus 1 pasauliniui karui, D. Britanijai pagal Versalio taikos sutartį atiteko didžioji dalis Vokietijos ir Turkijos kolonijų. Ji ir Prancūzija turejo lemiamą įtaka Tautų sąjungoje. Tačiau per karą prasidėjusi bendroji kapitalizmo krizė, Angliją labai susilpnino. Jos kapitalą ir prekes daugelyje pasaulio šalių pradejo išstumti JAV ir Japonija. Po 1 ojo pasaulinio karo Anglija varžėsi su Prancūzija dėl vadovaujančios padėties Europoje. Sustiprejo D. Britanijos, JAV ir Japonijos prieštaravimai. Tuo metu politika Vokietijos atžvilgiu buvo pavadinta nesikišimo politika, kuri skatino fašistinę agresiją. 1939 Vokietijai užpuolus Lenkiją, D. Britanija ir Prancūzija, vykdydama savitarpio pagalbos sutarties su Lenkija įsipareigojimus, paskelbė karą Vokietijai. Prasidėjo 2asis pasaulinis karas, kuris tesėsi iki 1945. Pasibaigus jam, Anglijoje buvo sudaryta leiboristų vyriausybė, kuriai vadovavo K. Etlis. Karas Angliją susilpnino tiek ekonomiškai tiek politiškai. Šalis neteko 25% nacionalinio turto, tapo ilgam laikui priklausoma nuo JAV. Irant imperalizmo kolonijinei sistemai, suiro ir didžiausia pasaulyje Britanijos kolonijine imperija. Nepajėgdama slopinti nacionalinio išsivadavimo judejimo, Britanija suteikė nepriklausomybę daugeliui savo kolonijų. Po 2ojo pasaulinio karo, Britanija ir JAV pradėjo Šaltąjį karą prieš TSRS, kuris truko iki1985, kada Sovietų Sajungoje prasidėjo perversmas. Per visą šį laikotarpį Britanijoje įvyko daug pokyčių. Šalį valdė tiek konservatoriai, tiek liberalai. 1949 Britanija su JAV sukūrė NATO ( karinių pajegų bloką). Prisidėjo prie SEATO ir CENTO blokų kūrimo. 1963 vyriausybė pasirašė sutartį dėl branduolinio ginklo bandymų uždraudimo. 1967 antrą kartą įvyko svaro sterlingo devalvacija ( 1oji 1947). Tačiau nepaisant to, vyriausybė išplėtė prekybinius, mokslinius, technikinius bei kultūrinius ryšius su kitomis šalimis.

Šiandien Jungtinė Karalystė yra viena iš stambiausių pasaulyje šalių tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Jos ekonomika pripažinta viena is keturių stipriausių Vakarų Europoje.



GEOGRAFINĖ APLINKA

Išsidėstymas

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė įkurta 4801 m. ir užima beveik tokį plotą kaip JAV Oregono valstija. Pietinį šalies krantą nuo Vakarų Europos skiria Lamanšas, o rytinę pakrantę – Šiaurės jūra. Šiaurinius ir Vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas. Vietovei būdingos raižytos kalvos ir neaukšti kalnai pagrečiui su plokščiomis lygumomis. Krantas labai vingiuotas, todėl krašte nėra vietos, nutolusios nuo jūros daugiau kaip 75 mylios.

Painu skirti sąvokas Anglija, Britanija ir Jungtinė Karalystė. Didžioji Britanija suprantama kaip Anglija, Škotija ir Velsas kartu su Meno sala bei Normandijos salomis (Džersiu, Gernsiu, Olderniu ir Sarbiu). O Jungtinė Karalystė – tai Didžioji Britanija kartu su Šiaurės Airija.

Politinis ir administracinis pasiskirstymas atsispindi nacionalinėje Britanijos vėliavoje: joje vaizduojami raudonas Anglijos šv. Jurgio, raudonas Airijos ir baltas Škotijos šv. Andriaus kryžius mėlyname fone. Velsas yra kunigaikštystė, išlaikiusi išskirtinumą, bet savos vyriausybės neturi. Škotija dar išlaikiusi šiek tiek nacionalinės nepriklausomybės bruožų. Ir Škotijoje, ir Velse jaučiamas tam tikras visuomenės judėjimas už nepriklausomybę. Tačiau panašu, kad nei artimiausiai metais, nei tolimoje ateityje šios dvi šalys netaps nepriklausomomis nuo Jungtinės Karalystės.

Šiaurės Airijos provincija atsirado padalijus Airiją XX a. pradžioje. Tuomet Britanija išsireikalavo politines teises kontroliuoti šiaurines Airijos grafystes, kad apsaugotų gyventojų daugumą, save laikančią britais, o ne anglais.

Anglijos centre eina kalnų grandinė Peninai. Aukščiausi kalnai yra Škotijoje ir Velse: Ben Nevis 1,343 m. (Škotijoje). Ilgiausios upės: Temzė (346 km), Severnas (352 km).

Klimatas

Britanija – drėgna, skendinti rūkuose vidutinių platumų klimato Šiaurės jūros sala. Oro temperatūra čia retai nukrinta iki užšalimo taško ir retai pakyla per 800 pagal Farenheito skalę. Oras yra nuolat besikeičiantis. Vidutinis kritulių kiekis yra daugiau nei 1,600 mm kalnuotose vietose vakaruose ir šiaurėje, bet mažiau nei 800 mm centrinėje ir rytinėje dalyse.

Tačiau pastaraisiais metais jaučiama kraštutinumų tendencija – salą aplankė kelios neįprastai karštos vasaros. Tuomet neatvėsdavo net po dešimtos vakaro. Žiema paberia sniego (išskyrus Londoną ir pietinę dalį).

Naudingosios iškasenos

Energijos ištekliai, kurie labai svarbūs ir veikia pramonės plėtotę
laikais. Praeityje pasitarnavo Vidurio Škotijos akmens anglys. Pagrindiniai energijos šaltiniai: nafta ir dujos, išgaunamos jūros šelfe. Kitos naudingosios iškasenos: geležies rūda, kaolinas.

Transportas

Kaip ir kitose Europos šalyse, transportas D. Britanija labai išplėtotas, o jo šakos sujungtos į vieną gerai veikiančią sistemą. D. Britanijos transporto specifinė ypatybė – krovinių gabenimas jūromis (85 proc. Visų krovinių). Dieną ir naktį veikia didieji uostamiesčiai – Londonas, Liverpulis, Glasgas, Santamptonas, Belplastas.

Didžioji vamzdynų dalis taip pat paklota jūroje (Šiaurės). Geografinė šalies situacija skatina ir oro susisiekimo, ypač tarptautinio, sparčią plėtotę. Londono Heatbrow aerouostas yra pasaulyje labiausiai užimtas aerouostas tarptautiniais skrydžiais. 1996 metų duomenimis 120 milijonų žmonių naudojosi Jungtinės Karalystės aerouostais. Taip pat didelio užimtumo aerouostai: Lutono, Gatviko (Gatwick).

Traukinių transportas Anglijoje taip pat gerai išplėtotas, o keliai pilni mašinų.SOCIALINĖS INSTITUCIJOS

Šeima

Tipinę britų šeimą sudaro mama, tėtis ir du vaikai, tačiau pastaraisiais metais įvyko daug pasikeitimų, kuriuos sukėlė nauji įstatymai. Pavyzdžiui, kai buvo paskelbtas naujas įstatymas, leidžiantis lengviau išsiskirti, skyrybų skaičius išaugo. Faktiškai, dabar kas trečia santuoka baigiasi skyrybomis, kas reiškia, jog yra daug šeimų, kuriose vaikas turi tik vieną iš tėvų. Taip pat auga skaičius ir tų porų, kurios gyvena kartu prieš vedybas.

Britai pirmauja Europoje pagal išsiskyrusių porų skaičių. Britanijoje 1995 metų duomenimis, vyrai vesdavo sulaukę 28 metų, moteris tekėdavo 26. Vienas iš trijų vaikų iki 5 metų turi išsiskyrusius tėvus, 40 % turi šią patirtį iki 8 metų grupėje.

Socialinės institucijos

Nuo seno britų moterys visą laiką skirdavo auginti vaikams ir vaikščioti į centrinę gatvę nusipirkti kasdienes mėsos, daržovių ir duonos produktų. Šiandien vis daugiau moterų dirba, o kai kurios turi tikrai netradicines profesijas – pradedant taksi vairuotoja ir baigiant vyriausiąja finansininke. Tyrimų duomenys rodo, kad britų vyrai nedega troškimu dalintis namų ūkio darbų našta. Pasitaiko ir anekdotiškų atvejų, kai daugeliui vyrų vis dar nepakeliamai sunku klausyti moters viršininkės nurodymų. Vis dėl to Britanija tebėra vyrų dominavimo šalis, nors ryškėja ir pasikeitimai. Britų moterims pamažu atsiveriant vis daugiau galimybių, vyrai išmoksta su tuo, susitaikyti. Kartais netgi perima tradiciškai moteriškas priedermes – užsiima slauga ar šeštadienio rytais apskalbia šeimą. Dirbančios moterys turi teisę gauti daugiausia aštuoniolikos savaičių motinystės atostogas. Be atlyginimo, dauguma jų dar šešias savaites iš darbdavių gauna savaitinius priedus, sudarančius apie 90 % atlyginimo vidurkio, o paskui kitas dvylika savaičių – apie 85 JAV dolerius per savaitę.

Taigi tėčiai vis daugiau įtraukiami į vaikų auklėjimą, be to vaikai turi daugiau laisvės daryti sprendimus. Nors šeimos atostogos vis dar svarbi šeimos gyvenimo dalis, tačiau daugelis vaikų atostogauja atskirai nuo tėvų, su mokyklos draugais ar kita suorganizuota grupe.

Šeimos nariai: seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės palaiko santykius, bet mato viens kitą rečiau, nei tai darydavo anksčiau. Visi stengiasi susitikti per Kalėdas, keliauja daug mylių kad praleistų šią šventę kartu. Kiekviena karta stengiasi būti nepriklausoma nuo tėvų, kuriant savo šeimą.

Išsilavinimas

Jungtinėje Karalystėje 1999 m. raštingų žmonių skaičius buvo 99 %.

Vaikai pradeda eiti į mokyklą, kai jiems sukanka 5 metai. Pradinis išsilavinimas trunka 6 metus, kol vaikams sukanka 11 metų. Vidurinis trunka iki 16 metų (jie privalo iki tiek metų eiti į mokyklą) ir jie gali pasilikti metams ar dviem, jei jie to nori. Vaikai neprivalo laikyti jokio egzamino, pradedant lankyti vidurinę mokyklą. Kai kurie tėvai nusprendžia leisti savo atžalas į privačią vidurinę mokyklą. Jos yra brangios ir lanko » 5 % visų besimokančių vidurinėje mokykloje.

Tie jauni žmonės, kurie nusprendžia palikti mokyklą sulaukę 16, gali rinktis arba gauti aukštesnį išsilavinimą (pvz. Kirpėjos, virėjos darbas), arba nori dirbti ir neranda darbo, tai vyriausybė parengusi planą, pagal kurį jie įdarbinami 6 mėnesiams biznio, pramonės srityse ir gauna patirtį, kuri vėliau jiems suteiks šansą gauti geresnį darbą. Kartais ta pati kompanija pasiūlo jiems pastovų darbą.

Būdami 18-19 metų, moksleiviai pasirenka universitetą, kaip taisyklė, kuo toliau nuo savo namų.

Britanijoje yra 46 universitetai. Žymiausi Oksfordo, Kembridžo, Mančesterio, Edinburgo.

POLITINĖ SISTEMA

Jungtinė Karalystė yra parlamentinė monarchija, kur aukščiausią valdžią turi monarchas, tačiau jo valdžia yra apribojama. Britanijos valstybė laikoma demokratine, nes ji pagrįsta ilgamete konstitucija. Parlamentas – įstatymų leidžiamasis valdžios organas, kurį sudaro Lordų Rūmai, Bendruomenių Rūmai ir Monarchas. Bendruomenių Rūmai turi didesnę įtaką įstatymų leidyboje nei Lordų rūmai. Vykdomąjai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas, kuris taip pat yra ir Bendruomenių Rūmų narys. Vyriausybę, dar vadinamą Jos Didenybės Vyriausybę, sudaro ministrų kabinetas,
kurių dauguma yra Bendruomenių Rūmų nariai; vyriausybės departamentai, pavaldūs ministrams; vietos valdžios organai. B.Dritanijoje Bendruomenių Rūmai atlieka įstatymų leidybos bei vykdomąją funkcijas, todel nėra ryškios ribos tarp šių dviejų funkcijų, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Konstitucija

Britų konstituciją sudaro keletas dokumentų:

§ Magna Carta (parašyta 1215 m.)

§ Teisės Peticija (priimta 1626 m.)

§ Teisių Bilis (pasirašytas 1689m.)

§ Taip pat įstatymai, tradicijos ir papročiai.

Demokratiškai išrinkti Bendruomenių rūmai gali keisti įstatymus daugumos balsu. Taigi įstatymai, susiję su Konstitucija, yra nuolat keičiami ir plėtojami, kaip ir kitose šalyse.

Monarchija

Teoriškai, Britų monarchas yra įtakingas valdžioje, bet iš tiesų ta monarcho galia yra apribota. Monarchas taip pat visada turi paisyti ministrų nuomonių. Britų monarchija turi paveldimumo teisę nuo 9 amžiaus. Tačiau į šią paveldimumo teisę ne viena kartą kišosi Parlamentas. 1701 m. buvo sukurti Hanoverio Rūmai (House of Hannover), kurie pakeitė nuversąją Stiuartų dinastiją. Britanijoje ir dabar galioja teisė, kad sostą paveldi vyriausiasis sūnus arba, tuo atveju, kai nėra sūnaus, sostas atitenka vyriausiąjai dukrai. Dabartinė karalienė Elizabeth II – vyriausioji karaliaus Džordžo VI duktė.Jos vyras princas Filipas neturi jokio rango ar privilegijų. Dabartinis sosto paveldėtojas yra princas Čarlzas – vyriausias karalienės Elizabeth II sūnus. Kaip paprastai monarchinėje šalyje egzistuoja regentas. Tuo atveju, jeigu monarchas yra nepilnametis ar neveiksnus, valdymą perima regentas.

Monarcho veikla yra labai plati. Jis gali sušaukti arba paleisti Parlamentą ir ministrų kabinetą. Jam pavaldi šalies karinės jėgos, aukščiausiasis Anglijos ir Škotijos Bažnyčios gubernatorius. Tačiau iš tiesų veiklas, susijusias su šiomis finkcijomis, atlieka vyriausybė. Teoriškai, monarchas paskiria teisėjus, karininkus, diplomatus, vyriausias bažnyčios galvas. Monarchas taip pat įteikia apdovanojimus ir suteikia riterio vardus bei paskiria Perų luomo (Lordų rūmų nariai) atstovus. Tačiau, atlikdamas ir šias finkcijas, monarchas tariasi su ministru pirmininku. Ministras pirmininkas monarcho vardu skelbia taiką ir karą bei sudaro sutartis su užsienio valstybėmis. Britų monarchas taip pat yra Britanijos Tautų Sandraugos, kurią sudaro 16 šalių, vadovas.

Tikroji monarcho veikla – dokumentų pasirašymas. Jis gali peržiūrėti visus svarbius dokumentus, tartis su Kabineto nariais. Monarchija gali būti panaikinta, jei tik dauguma šalies gyventojų balsuotų už tai, nes, kaip žinoma, D.Britanija yra demokratinė šalis. Devintąjame dešimtmetyje monarchija išliko populiari, nepaisant didelio žiniasklaidos kišimosi į asmeninius monarchų gyvenimus. Tačiau dalis škotų dabar norėtų, kad D.Britanija taptų respublika.

Aptariant monarchijos vaidmenį D.Britanijoje, galima sakyti, kad monarchas yra daugiau simbolinis, jo veikla ribota. Be jau minėtų monarcho funkcijų, karališkoji šeima taip pat dalyvauja įvairiuose labdaros renginiuose, lankosi ligoninėse, prieglaudos namuose. Be to užsieniečius ypač traukia karališkoji šeima ir to pasekoje turizmas, susijęs su karališkąja šeima, atneša daug papildomų pajamų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2762 žodžiai iš 9068 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.