Aplinkosaugos ir žemės teisė
5 (100%) 1 vote

Aplinkosaugos ir žemės teisė

Aplinkosaugos teisės mokymo dalyko programa apima svarbiausių aplinkosaugos teisės institutų (aplinkosaugos teisės sampratos, dalyko, metodo, šaltinių, gamtos išteklių nuosavybės ir naudojimo teisės, aplinkos apsaugos valdymo, ūkinės veiklos aplinkosauginių pagrindų, teisinės atsakomybės, atskirų gamtos išteklių teisinės apsaugos) studijas, taip pat svarbiausių žemės teisės institutų (dalyko, objekto, sistemos, žemės nuosavybės ir naudojimo teisės, žemės sandorių, atskirų žemės kategorijų teisinio režimo, valstybės kompetencijos reguliuojant žemės santykius, teisinės atsakomybės ir žemės ginčų) studijas.

Šio mokymo dalyko tikslas yra suteikti specialių teorinių visuomenės ir aplinkos sąveikos teisinio reguliavimo žinių, bei praktinių įgūdžių, padėti parengti teisininką, kuris būtų pajėgus spręsti aplinkos apsaugos problemas, kylančias dėl ūkinės veiklos srityje, sprendžiant atsakomybės, taikomos už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, klausimus (valstybinio valdymo institucijose, teismuose, advokatūroje, ūkinėje sferoje ir pan.).

Aplinkosaugos teisės studijos suteikia galimybę studentams, siekiantiems mokslininko karjeros, formuoti mokslinę pasaulėžiūrą, suvokti aplinkos apsaugos reikalavimus, kuriais grindžiami gamtos ir visuomenės santykiai, suvokti Europos Sąjungos aplinkos teisę. Ekologinės teisės dalyko dėstymas grindžiamas lyginamuoju metodu, seminarų metu aiškinamos teisinio reguliavimo problemos, nagrinėjami aplinkos apsaugos teisės normų taikymo praktiniai klausimai.

Aplinkosaugos teisės mokymo dalykas dėstomas bakalaurams ir magistrams Teisės universiteto Teisės, Valstybinio valdymo fakultetuose.

1 tema. VISUOMENĖS IR APLINKOS SĄVEIKA KAIP TEISINIO REGULIAVIMO SRITIS.

Visuomenės ir aplinkos sąveikos formos, jų istorinė raida.

Valstybės aplinkosauginės funkcijos esmė ir istorinis pobūdis. Pagrindinės valstybės aplinkosauginės funkcijos įgyvendinimo kryptys: racionalus gamtos išteklių naudojimas; aplinkos apsauga; gamtos išteklių atkūrimas; aplinkos gerinimas.

Teisinis valstybės aplinkosauginės funkcijos įgyvendinimo mechanizmas. Aplinkosauginių reikalavimų esmė, ypatumai, sistema. Teisės ekologizavimas. Aplinkosauginės teisės normos. Aplinkosauginiai teisiniai santykiai, jų ypatumai ir sistema.

2 tema. APLINKOSAUGOS TEISĖ – SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA.

Aplinkosaugos teisės sąvoka. Aplinkosaugos teisės reguliavimo dalykas; visuomeniniai aplinkos naudojimo ir apsaugos santykiai ir jų esminiai ypatumai. Aplinkosaugos teisės objektas; integruota ir diferencijuota aplinkosaugos teisės objekto samprata. Aplinkosaugos teisės reguliavimo metodas ir uždaviniai.

Aplinkosaugos teisės sistema. Aplinkosauginiai teisiniai institutai.

Aplinkosaugos teisės šaltinių sąvoka ir sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucijos aplinkosauginės nuostatos. Aplinkosauginiai įstatymai ir vykdomosios valdžios institucijų aplinkosauginiai teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatymas – pagrindinis aplinkosaugos teisės šaltinis. Bendrieji ir specialieji aplinkosaugos teisės šaltiniai. Konstitucinio Teismo aktų reikšmė aplinkosauginiam teisiniam reguliavimui. Tarptautinės sutartys kaip aplinkosaugos teisės šaltinis.

Aplinkosaugos teisės mokslo sąvoka, dalykas, metodai ir uždaviniai. Aplinkosaugos teisės mokslo raida Lietuvoje. Aplinkosaugos teisė – kaip mokymo disciplina. Jos santykis su aplinkosaugos teisės mokslu.

Bendra Europos Sąjungos aplinkos teisės apžvalga.

3 tema. GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBĖS TEISĖ.

Gamtos ištekliai kaip nuosavybė. Gamtos išteklių nuosavybės teisės sąvoka ir formos. Valstybės, privati ir bendroji gamtos išteklių nuosavybės teisė. Lietuvos valstybės išimtinė gamtos išteklių nuosavybės teisė, jos objektai. Lietuvos Respublikos išimtinė teisė į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje gamtos turtus.

Gamtos išteklių nuosavybės teisės subjektai. Valstybė ir piliečiai kaip nuosavybės teisės subjektai. Savivaldybės, kiti nacionaliniai subjektai, taip pat ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantys užsienio subjektai kaip gamtos išteklių nuosavybės teisės subjektai. Gamtos išteklių savininkų teisės ir pareigos racionaliai naudoti gamtos išteklius ir užtikrinti aplinkos apsaugą.

Gamtos išteklių nuosavybės teisės turinys. Teisė valdyti, naudoti ir disponuoti pagal nuosavybės teisę priklausančiais gamtos ištekliais. Gamtos išteklių nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.

Gamtos išteklių nuosavybės teisės apsauga. Savininko teisių garantijos. Savininko teisių gynimo priemonės.

4 tema. APLINKOS IR JOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO TEISĖ.

Aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės sąvoka ir rūšys. Bendrasis ir specialusis aplinkos naudojimas, jų subjektai. Gamtos išteklių naudojimo teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.

Aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės subjektai ir objektai. Aplinka ir jos ištekliai kaip naudojimo teisės objektai. Išskirtinio naudojimo objektai. Juridiniai ir fiziniai asmenys kaip aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės subjektai. Aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės pagrindiniai principai.

Aplinkos ir jos išteklių naudotojų teisės ir pareigos. Bendrosios ir specialiosios aplinkos ir jos išteklių naudotojų teisės ir
pareigos. Aplinkos ir jos išteklių naudotojų teisių apsauga ir įgyvendinimo ribojimas.

5 tema. APLINKOS APSAUGOS VALDYMAS.

Aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo valdymas: sąvoka, metodai, tikslai ir uždaviniai.

Aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo valdymo principai. Bendrieji ir specialūs aplinkos apsaugos valdymo principai.

Aplinkos apsaugos valdymo turinys. Aplinkosauginių santykių reguliavimas. Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimas. Aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas. Valstybinio gamtos išteklių kadastro tvarkymas. Aplinkos monitoringas. Aplinkos apsaugos finansavimas.

Aplinkos apsaugos valdymo organizacinė struktūra.

Seimo įgaliojimai užtikrinant aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą. Seimo aplinkos apsaugos komitetas.

Vykdomosios valdžios institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo valdymą, sistema.

Vyriausybės įgaliojimai užtikrinant aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą.

Aplinkos ministerija. Jos uždaviniai, funkcijos, įgaliojimai ir struktūra. Aplinkos ministerijos departamentai, tarnybos ir agentūros.

Kitos vykdomosios valdžios institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą: Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities viršininkas ir kt.

Savivaldybių institucijų aplinkos apsaugos įgaliojimai.

Valstybės aplinkos apsaugos kontrolė. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, jų sistema ir įgaliojimai. Laboratorinė aplinkos apsaugos kontrolė.

Visuomenės įtraukimo į aplinkos apsaugą būdai. Konstituciniai visuomeninės aplinkos apsaugos pagrindai. Piliečių teisių užtikrinant aplinkos apsaugą sistema. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareiga – užtikrinti piliečių teisių įgyvendinimą. Specialiosios aplinkos apsaugos visuomeninės organizacijos. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

6 tema. APLINKOSAUGINIAI TEISINIAI ŪKINĖS VEIKLOS PAGRINDAI.

Ūkinės veiklos poveikio aplinkai bendras apibūdinimas. Aplinkos tarša, šiukšlinimas, alinimas. Ūkinės veiklos aplinkosauginio pagrindimo būtinybė. Teisės vaidmuo užtikrinant ūkinės veiklos aplinkosauginį pagrįstumą.

Poveikio aplinkai prognozavimas. Aplinkosauginiai ūkinės veiklos planavimo pagrindai. Aplinkosauginiai veiksniai, ribojantys ūkinės veiklos plėtrą. Aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos bei aplinkos apsaugos programų reikšmė ūkinei veiklai planuoti.

Teritorijų planavimo teisinis reguliavimas. Teritorijų planavimo samprata, tikslai, rūšys. Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas, svarstymas ir tvirtinimas.

Ūkinės veiklos projektavimas. Pagrindiniai ūkinės veiklos objektų projektavimo ir projektinės dokumentacijos reikalavimai. Poveikio aplinkai vertinimas. Atranka ir privalomas poveikio atrankai vertinimas. Poveikio aplinkai vertinimo viešumas.

Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ir plėtimas. Statybos sklypų parinkimas. Ūkinės veiklos objektų priėmimo naudoti tvarka.

Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas. Gamtos išteklių naudojimo leidimai, jų išdavimo tvarka ir turinys. Ūkinės veiklos objektų naudotojų pareigos.

Aplinkos taršos reguliavimas. Aplinkos taršos normavimas. Teršalų išmetimo į aplinką leidimų išdavimo tvarka. Aplinkos taršos stebėjimas. Aplinkos taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo skatinimas.

Aplinkai pavojingų medžiagų naudojimas ir atliekų tvarkymas. Cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, transportavimas, saugojimas, naudojimas. Atliekų tvarkymo organizavimas. Atliekų saugojimas.

Išskirtinės ekologinės situacijos. Ekologinio pavojaus ir ekologinės nelaimės zonos, jų režimo ypatumai, skelbimo tvarka.

Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas: sąvoka, tikslai, sistema. Aplinkos apsaugos priemonių finansavimas. Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Savivaldybių gamtos apsaugos fondai. Mokestis už aplinkos teršimą, mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

7 tema. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1287 žodžiai iš 4202 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.