Autorių teises elektronineje erdvėje
5 (100%) 1 vote

Autorių teises elektronineje erdvėje

1121314151

IVADAS

2. AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ (KŪRINIŲ) PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

2.1. Kas yra autorių teisės

2.2. Autorių teisių objektas

2.3. Multimedijos kūrinys

2.4. Autorių teisių subjektai

2.5. Autorių teisių apsaugos atsiradimas

2.6. Turtinės ir neturtinės autorių teisės

2.7. Autorių teisių galiojimo terminai

2.8. Autorių teisių apribojimų netaikymas

3. GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

3.1. Kas yra gretutinės teisės

3.2. Gretutinių teisių objektai ir subjetai

3.3. Turtinės teisės

3.4. Atlikėjų asmenunės neturtinės teisės

3.5. Gretutinių teisių apribojimai

3.6. Gretutinių teisių galiojimo terminai

4. KITŲ INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

4.1. Prekių ir paslaugų ženklų panaudojimas multimedijos kūrinyje

4.2. Domeno apsauga

4.3. Ryšio (nuorodos) pateikimas multimedijos kūrinyje

5. AUTORIAUS TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR SUTEIKIMAS

5.1. Teisių perdavimas

5.2. Teisių suteikimas

6. ATSAKOMYBĖ UŽ AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMUS

6.1. Asmeninių neturtių teisių pažeidimai

6.2. Turtinių teisių pažeidimai

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Dabartiniu metu kompiuterinė technika tobulėja ir įsigali įvairiose žmogaus veiklos srityse, todėl šiame skaitmeniniame amžiuje vis didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos, kurių pagalba mes galime komunikuoti, elektronine forma pateikti literatūros ir meno kūrinius išreikštus įvairia forma (tekstas, grafika, fotografijos, muzikos kūrinių įrašai ir kt.) bei gretutinių teisių objektus (atlikimus, fonogramas, radijos ar televizijos laidas ir kt.) internete, taip pat visa tai įrašyti kompaktiniose diskuose, kurie dažnai vadinasi elektroninėmis knygomis. Naujosios technologijos sudaro galimybes panaudoti kūrinius, atlikimus ar kitus gretutinių teisių objektus, taip pat kitus intelektinės nuosavybės objektus elektroninėje erdvėje.

Terminas „intlektinė nuosavybė“ šiandien vartojamas taip pat dažnai, kaip ir bet kokios kitos nuosavybės ar turto rūšies pavadinimai. Priešingai, nei materialus, apčiuopiamas turtas, šiuo terminu žymimos tos žmogaus sukurtos vertybės, kurių neįmanoma paliesti ir kurios prieinamos tik pasitelkus intelektą. Realus poreikis apsaugoti šias vertybes iškilo palyginti neseniai – XIX a. antroje pusėje įsibėgėjus pramoninėj revoliucijai, plėtojantis tarptautinei prekybai. Atskiroms intelektinėms nuosavybės rūšims, pavyzdžiui, literatūros ar meno kūriniams ir net išradimams ribota nacionalinė teisinė apsauga buvo prieinama ir anksčiau. XX a. pabaigoje kyla kita pasaulinė revoliucija – informacinė revoliucija, sparčiai keičianti nacionalinę ir pasaulinę ekonomiką. Intelektinė nuosavybė yra šios revoliucijos variklis, o intelektinės nuosavybės ir ypač jos naujausių formų įtvirtinimas – svarbūs uždaviniai.

Teisinėje literatūroje intelektinė nuosavybė dažniausiai apibūdinama kaip tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus . Intelektinės nuosavybės teisė yra panaši į nuosavybės teisę, nes asmuo, sukūręs tam tikrą kūrinį – nematerialų objektą, turi įgyti išimtines teises į šį objektą. Intelektinės nuosavybės teisė, kaip ir nuosavybės teisė, jos turėtojui leidžia savarankiškai lemti kūtybinės veiklos rezultato likimą, naudoti jį išimtinai savo nuožiūra, ginti savo teises nuo trečiųjų asmenų ir pan. Nepaisant šių panašumų, intelektinės nuosavybės teisės pripažįstamos savarankiškomis (Sui generis) teisėmis, kurios klasifikuojamos greta daiktinių, prievolinių ar asmeninių teisių, o ne sutapatinamos su jomis.

Bene tiksliausiai visus objetus, kurie laikomi intelektine nuosavybe, išvardija 1967 m. Pasaulinės inteletinės nuosavybės organizacijos (WIPO) steigiamosios konvencijos 2 straipsnio nuostatos, kuriose teigiama, kad intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su:

1. literatūros, meno ir mokslo kūriniais;

2. artistų vaidybine veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis;

3. visų žmogaus veiklos sričių išradimais;

4. moksliniais atradimais;

5. pramoniniais pavyzdžiais;

6. prekių ir paslaugų ženklais, firmų vardais ir kitais komerciniais žymenimis;

7. apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos;

8. kitas panašaus pobūdžio teises.

Iš esmės identiški intelektinės nuosavybės objektų sąrašai pateikiami ir kituose WIPO tarptautiniuose susitarimuose bei Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės taisių prekyboje (TRIPS).

Minėti intelektinės nuosvybės objetai taip pat skirstomi į didesnes grupes. Visuotinai yra paplitęs intelektinės nuosavybės skirstymas į šias dvi dideles grupes:

1. literatūros, meno ir kūrinis – autorių teisių ir gretutinių teisių objektus;

2. pramoninę nuosavybę – patentus, prekių ženklus, komercines paslaptis, pramoninį dizainą ir kita.

Svarbu suprasti, kad elektroninei leidybai taikomi visi įstatymai kaip ir įprastai leidybai: autorių teises ir gretutines teises reguliuojantys įstatymai, pramoninę nuosavybę reguliuojantys įstatymai, sąžiningą konkurenciją reguliuojantys įstatymai, taip pat atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamąją) numatantys ir kiti įstatymai.

Autorių teises tarptautiniu mastu reglamentuoja šie tarptautiniai
susitarimai: 1886 m. Berno konvecija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, 1952 m. Visuotinė autorių teisių konvencija, 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) autorių teisių sutartis, 1994 m. Sutartis dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS).

Lietuvoje pagrindinius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos konstitucija ir Berno konvencija dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius apsaugos. Lietuvos Respublikos konstitucijos 42 str. numato, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), priimtas 1999 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojęs tų pačių metų birželio 9 d. ir reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

2. AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ (KŪRINIŲ) PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

2.1. Kas yra autorių teisės?

Autorių teisės – tai išimtinės teisės, atsirandančios tam tikro literatūros, mokslo ir meno kūrinio sukūrimo procese.

Mums svarbu žinoti apie autorių išimtines teises, kuriant multimedijos produktus todėl, kad autorių teisės galioja ir elektroninėje aplinkoje panaudotiems kitų autorių kūriniams. Jeigu jūs panaudosite kokio nors autoriaus kūrinį be leidimo, jūs galite pažeisti jo išimtines teises. Antra, multimedijos kūrinys taip pat yra kūrybinės veiklos rezultatas ir jam taip pat taikoma autorių teisių apsauga. Asmuo, sukūręs multimedijos kūrinį, taip pat įgyja autorių teises ir tik jis sprendžia kaip tą kūrinį naudoti (paskelbti internete, įrašyti į kompaktinį diską ir išleisti tam tikru tiražu, kopijuoti ir t.t.).

2.2. Autorių teisių objektas

Autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tokius kriterijus:

1. Originalumo kriterijus – kūrinys yra originalus, jeigu autorius priėmė savo individualius sprendimus kūrybinės veiklos metu, nors jo sukurtas produktas nebūtinai turi turėti kokią nors meninę vertę.

Kūrinių sukurtų kitų kūrinių pagrindu originalumas pasireiškia tų kūrinių parinkime ir išdėstyme. Pvz.: elektroninė svetainė bus laikoma originalia, jeigu joje naudojami kūriniai parinkti ir išdėstyti, norint atskleisti tam tikrą temą.

Jeigu medžiagos parinkimas ir išdėstymas nėra originalus, tai tokiam išvestiniam kūriniui netaikoma autorių teisių apsauga. Tačiau jeigu multimedijos kūrinį laikytume elektronine duomenų baze, tai jai galėtų būti taikoma ypatingos formos apsauga (sui generis).

2. Kūrybinės veiklos rezultato kriterijus – apima daugelį aspektų. Kūrybinė veikla – tai kažkas, kurio rezultate yra sukuriamas savarankiškas, naujas rezultatas.

3. Objektyvios formos kriterijus – kūrinys turi būti išreikštas kokia nors objektyvia forma (rašytine, žodine, audiovizualine, piešinio ar brėžinio, skaitmenine, garso ar vaizdo įrašo forma ir kt.).

2.3. Multimedijos kūrinys

Multimedijos kūrinys yra paprastai išvestinis kūrinys, jeigu jis atitinka visus išvestiniams kūriniams taikomus kriterijus. Tai yra elektroninis kūrinių rinkinys (elektroninė duomenų bazė), nes jis yra sudarytas iš daugybės kūrinių, duomenų ar kitokios medžiagos, kurie metodiškai yra sutvarkyti ir susisteminti.

2.4. Autorių teisių subjektai

Autorių teisių subjektu yra asmuo, kuris turi ar perėmė išimtines autorių teises. Taigi, norint panaudoti autorių kūrinius multimedijos kūrinyje, reikia žinoti kas turi autorių teises. Paprastai pirmuoju autorių teisių turėtoju (subjektu) visada būna autorius. Autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, nes tik fizinis asmuo gali kurti. Tačiau tam tikrais atvejais numatomas autorių teisių perdavimas, tai reiškia, kad kažkoks kitas asmuo automatiškai įgyja teises į ką tik sukurtą kūrinį. Kai autorius sukuria kūrinį vykdydamas tarnybines pareigas, laikoma, kad 5 metams jis perdavė teises savo darbdaviui (išskyrus kompiuterines programas; teisės į jas perduodamos visam laikui).

Kolektyvinio kūrinio atveju (kai kūrinys sukuriamas daugelio autorių, tačiau vadovaujant vienam asmeniui) pirminiu autorių teisių turėtoju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kurio iniciatyva ar vadovaujant tas kūrinys buvo sukurtas.

Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tampa autorių teisių subjektais, perėmę iš autoriaus išimtines turtines teises autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių pagalba. Pavyzdžiui, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A). Autoriai perduoda jai savo teises į kūrinius, o LATGA-A įsipareigoja įgyvendinti jų teises (surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą už autorių naudojamus kūrinius). Kai autorius perduoda LATGA-Ai administruoti savo teises, tai būtina kreiptis ne į autorių, o į LATGA-A, nes ji yra šio autoriaus teisių perėmėja.

Taip pat svarbu žinoti, kad autorių teisių subjektais gali būti ir užsienio šalių autoriai ar jų teisių perėmėjai. Jų teisės saugomos Lietuvoje
pasirašytas tarptautines sutartis, ir jiems suteikiama nacionalinė autorių teisių apsauga.

2.5. Autorių teisių apsaugos atsiradimas

Autorių teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento. Tuo ir skiriasi autorinė teisė nuo pramoninės nuosavybės (išradimų, pramoninio dizaino, prekių or paslaugų ženklų) srities, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių teisinei apsaugai nereikia jokios registracijos. Berno konvencijos 4 str. 2 d. draudžia taikyti bet kokius formalumus autorių teisių įgyvendinimui. Tačiau autorius arba jo teisių perėmėjas gali, bet ne privalo, visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą.

2.6. Turtinės ir neturtinės autorių teisės

Autorių teisės – tai išimtinės privatinės autoriaus teisės, susiję su literatūros, mokslo ir meno kūrinių panaudojimu. Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines.

Neturtinės teisės (dar kitaip vadinamos moralinės teisės) – tai teisės, susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Skiriamos tokios neturtinės teisės:

– teisė į autorystę (nurodant jo vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių);

– teisė į vardą (nurodant jo vardą bet kokiu būdu naudojant kūrinį, pvz.: padarius jo kopiją);

– teisė į kūrinio neliečiamybę (prieštaraujant bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui).

Autoriaus neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Tai reiškia, kad visada naudojant kūrinį privaloma nurodyti autoriaus varda, negalima keisti ar darkyti kūrinio turinio, nepaisant to, kad autorius jau miręs.

Autoriaus neturtinės teisės negali būti perduodamos, t.y. negalima nusipirkti teisės nenurodyti autoriaus vardo ar kūrinį kaip nori modifikuoti. Tačiau norint kūrinį tobulinti, reikėtų su autoriumi aptarti galimus kūrinio pakeitimus ir jeigu autorius neprieštarauja tokiems pakeitimams, tai pažeidimo nebus.

Autoriaus teisių subjektas turi vienuolika išimtinių turtinių teisių į kūrinį:

1) Kūrinio atgaminimo teisė bet kokia forma ar būdu, įskaitant viso ar dalies kūrinio nuolatinį ar laikiną saugojimą elektronine forma (pvz.: nukopijuoti kūrinį į kietąjį diską, įrašyti į garso, vaizdo ir kompiuterines laikmenas);

2) Išleidimo teisė – kūrinio pakankamo pagrįstiems visuomenėms poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nepaisant gamybos būdo, su sąlyga, kad toks kūrinys tapo viešai prieinamas, autoriaus teisių subjektui leidus (pvz.: knygos išleidimas);

3) vertimo teisė (leisti kūrinį išversti į kitą kalbą);

4) perdirbimo teisė (adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį);

5) platinimo teisė (parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinį nuosavybėn arba valdyti);

6) importavimo teisė (įvežti kūrinį į kokią nors šalį);

7) viešo rodymo teisė – bet koks kūrinio, jo originalo ar jo kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane, panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitus panašius būdus, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja ar gali dalyvauti neapibrėžta asmenų grupė, nepaisant to, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu;

8) viešo paskelbimo teisė – tai kūrinio vaizdų ir (arba) garsų ar jų išraiškos viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jų padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (tai apima teisę į kūrinių transliaciją, retransliaciją, perdavimą internetu ir kt. Audiovizualinio kūrinio vaizdų rodymas eilės tvarka laikomas viešu paskelbimu);

9) viešo atlikimo teisė – teisė viešai kūrinį vaidinti, dainuoti, groti, deklamuoti, skaityti, šokti ar kitaip atlikti, tiek tiesiogiai (gyvai atlikti), tiek pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą;

10) transliacijos teisė – tai teisė viešai perduoti garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraišką telekomunikacijos priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį;užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti;

11) retransliacijos teisė.

Išimtinės turtinės teisės reiškia, kad tik autorius gali atlikti šiuos veiksmus, be jo leidimo niekas neturi teisės to daryti. Tačiau aišku autorius gali perduoti ar suteikti kitiems asmenims naudotis tomis teisėmis.

2.7. Autorių teisių galiojimo terminai

Pagal dabar galiojantį LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Pagal anksčiau galiojančius įstatymus toks terminas buvo 50 metų, ir jeigu šis terminas nepasibaigė, įsigaliojus LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymui, autorių teisių galiojimo terminas prasitęsia iki 70 metų. Tačiau jeigu šis terminas jau pasibaigė iki įstatymo įsigaliojimo, jis yra nebepratęsiamas, ir šis kūrinys tampa nesaugomu kūriniu.

Užsienio autorių teisių terminai pratęsiami taip pat iki 70 metų po autoriaus mirties, jeigu tų kūrinių kilmės šalyje jų autorių

yra nepasibaigusios ir, jeigu ta šalis yra Berno konvencijos narė ar kitos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutarties, ginančios autorių teises, narė.

Jeigu kūrinį sukūrė bendraautoriai, tai autorių turtinės teisės galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutiniojo bendraautorio mirties.

2.8. Autorinių teisių apribojimų netaikymas

Autorinių teisių apribojimai netaikomi, kai kūriniai:

1. Panaudojami asmeniniais tikslais

Kūrinys gali būti atgaminamas asmeniniais tikslais, tačiau tik tokiu atveju:

– kai atgamina fizinis asmuo (žmogus);

– pats atgamina išimtinai savo asmeniniam naudojimui (ne savo draugams ir kitiems asmenims);

– ne daugiau kaip vieną kūrinio egzempliorių;

– tai galima atlikti tik vieną kartą.

2. Panaudojami mokymo ir mokslinio tyrimo tikslais

Kaip pavyzdį galima atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu su sąlyga, kad toks atgaminimas neviršytų tam tikslui reikalingo masto.

3. Panaudojami informacijos tikslais

4. Priskirtini kūriniam nelaikomiem autorių teisių objektams

Įstatymo 5 str. numato, kad autorių teisių objektais nelaikomi:

– idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;

– teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

– oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);

– oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

– įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

– liaudies meno kūriniai.

5. Faktų panaudojimas

Leidimas nereikalingas norint panaudoti saugomuose kūriniuose pateiktus faktus. Autorių teisių apsauga taikoma tik originaliai kūrybinės veiklos išraiškai, tačiau patys faktai (duomenys) nėra originalūs, todėl jūs galite jais naudotis be autoriaus leidimo ir nemokant jam atlyginimo.

6. Įdėjų panaudojimas

Autorių teisių apsauga netaikoma duomenų perdavimo sistemai ar idėjoms, principams, kurių pagalba buvo sudaryta ta sistema. Taip pat kūrinio tema, tikslai, veikėjai, situacijos yra nesaugomos idėjos.

7. Oficialių dokumentų panaudojimas

Oficialūs dokumentai yra nesaugomi, todėl sudarant teisės aktų ir kitų norminių aktų rinkinį ar duomenų bazę, nereikia gauti jų autorių leidimo, pvz.: Lietuvos Seimo elektroninę svetainę sudaro oficialių dokumentų elektroninė duomenų bazė.

8. Kūrinių, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, panaudojimas

9. Savo kūrinių panaudojimas

Jeigu jūs turite teises į anksčiau sukurtus savo kūrinius, jums nereikia gauti jokių licencijų, kuriant multimedijos kūrinius.

3. GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

3.1. Kas yra gretutinės teisės?

Atliekant literatūros ir meno kūrinius, juos įrašant mechaniniu ar skaitmeniniu būdų, kuriant radijo ir televizijos laidas šie kūriniai atitinkamai interpretuojami. Tokia kūrinių interpretacija taip pat yra kūrybinis procesas. Teisės, atsiradančios šiame kūrybiniame procese, vadinamos gretutinėmis teisėmis. Šios teisės yra viena iš intelektinės nuosavybės rūšių.

3.2. Gretutinių teisių objektai ir subjektai

Gretutinių teisių objekto sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Gretutinių teisių objektas – kūrinio atlikimas, tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir televizijos laida bei programa.

Atlikimas kaip kūrybinio intelektualaus darbo rezultatas apimą įvairius literatūros ir meno kūrinių atlikimo būdus: vaidinimą, dainavimą, grojimą, deklamavimą, skaitymą, šokį ir kitus kūrinio atlikimo būdus. Atlikimas gali būti tiesioginis (gyvas atlikimas, praktikoje dažnai vadinamas “tikro garso koncertu”) arba pasitelkiant bet kokias priemones ir įrangą, pvz. fonogramą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2897 žodžiai iš 5725 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.