Autorių teises elektronineje erdvėje
5 (100%) 1 vote

Autorių teises elektronineje erdvėje

IVADAS

2. AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ (KŪRINIŲ) PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

2.1. Kas yra autorių teisės

2.2. Autorių teisių objektas

2.3. Multimedijos kūrinys

2.4. Autorių teisių subjektai

2.5. Autorių teisių apsaugos atsiradimas

2.6. Turtinės ir neturtinės autorių teisės

2.7. Autorių teisių galiojimo terminai

2.8. Autorių teisių apribojimų netaikymas

3. GRETUTINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

3.1. Kas yra gretutinės teisės

3.2. Gretutinių teisių objektai ir subjetai

3.3. Turtinės teisės

3.4. Atlikėjų asmenunės neturtinės teisės

3.5. Gretutinių teisių apribojimai

3.6. Gretutinių teisių galiojimo terminai

4. KITŲ INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

4.1. Prekių ir paslaugų ženklų panaudojimas multimedijos kūrinyje

4.2. Domeno apsauga

4.3. Ryšio (nuorodos) pateikimas multimedijos kūrinyje

5. AUTORIAUS TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR SUTEIKIMAS

5.1. Teisių perdavimas

5.2. Teisių suteikimas

6. ATSAKOMYBĖ UŽ AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ PAŽEIDIMUS

6.1. Asmeninių neturtių teisių pažeidimai

6.2. Turtinių teisių pažeidimai

IŠVADOS

LITERATŪRA

ĮVADAS

Dabartiniu metu kompiuterinė technika tobulėja ir įsigali įvairiose žmogaus veiklos srityse, todėl šiame skaitmeniniame amžiuje vis didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos, kurių pagalba mes galime komunikuoti, elektronine forma pateikti literatūros ir meno kūrinius išreikštus įvairia forma (tekstas, grafika, fotografijos, muzikos kūrinių įrašai ir kt.) bei gretutinių teisių objektus (atlikimus, fonogramas, radijos ar televizijos laidas ir kt.) internete, taip pat visa tai įrašyti kompaktiniose diskuose, kurie dažnai vadinasi elektroninėmis knygomis. Naujosios technologijos sudaro galimybes panaudoti kūrinius, atlikimus ar kitus gretutinių teisių objektus, taip pat kitus intelektinės nuosavybės objektus elektroninėje erdvėje.

Terminas „intlektinė nuosavybė“ šiandien vartojamas taip pat dažnai, kaip ir bet kokios kitos nuosavybės ar turto rūšies pavadinimai. Priešingai, nei materialus, apčiuopiamas turtas, šiuo terminu žymimos tos žmogaus sukurtos vertybės, kurių neįmanoma paliesti ir kurios prieinamos tik pasitelkus intelektą. Realus poreikis apsaugoti šias vertybes iškilo palyginti neseniai – XIX a. antroje pusėje įsibėgėjus pramoninėj revoliucijai, plėtojantis tarptautinei prekybai. Atskiroms intelektinėms nuosavybės rūšims, pavyzdžiui, literatūros ar meno kūriniams ir net išradimams ribota nacionalinė teisinė apsauga buvo prieinama ir anksčiau. XX a. pabaigoje kyla kita pasaulinė revoliucija – informacinė revoliucija, sparčiai keičianti nacionalinę ir pasaulinę ekonomiką. Intelektinė nuosavybė yra šios revoliucijos variklis, o intelektinės nuosavybės ir ypač jos naujausių formų įtvirtinimas – svarbūs uždaviniai.

Teisinėje literatūroje intelektinė nuosavybė dažniausiai apibūdinama kaip tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus . Intelektinės nuosavybės teisė yra panaši į nuosavybės teisę, nes asmuo, sukūręs tam tikrą kūrinį – nematerialų objektą, turi įgyti išimtines teises į šį objektą. Intelektinės nuosavybės teisė, kaip ir nuosavybės teisė, jos turėtojui leidžia savarankiškai lemti kūtybinės veiklos rezultato likimą, naudoti jį išimtinai savo nuožiūra, ginti savo teises nuo trečiųjų asmenų ir pan. Nepaisant šių panašumų, intelektinės nuosavybės teisės pripažįstamos savarankiškomis (Sui generis) teisėmis, kurios klasifikuojamos greta daiktinių, prievolinių ar asmeninių teisių, o ne sutapatinamos su jomis.

Bene tiksliausiai visus objetus, kurie laikomi intelektine nuosavybe, išvardija 1967 m. Pasaulinės inteletinės nuosavybės organizacijos (WIPO) steigiamosios konvencijos 2 straipsnio nuostatos, kuriose teigiama, kad intelektinė nuosavybė apima teises, susijusias su:

1. literatūros, meno ir mokslo kūriniais;

2. artistų vaidybine veikla, fonogramų įrašais, radijo ir televizijos laidomis;

3. visų žmogaus veiklos sričių išradimais;

4. moksliniais atradimais;

5. pramoniniais pavyzdžiais;

6. prekių ir paslaugų ženklais, firmų vardais ir kitais komerciniais žymenimis;

7. apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos;

8. kitas panašaus pobūdžio teises.

Iš esmės identiški intelektinės nuosavybės objektų sąrašai pateikiami ir kituose WIPO tarptautiniuose susitarimuose bei Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės taisių prekyboje (TRIPS).

Minėti intelektinės nuosvybės objetai taip pat skirstomi į didesnes grupes. Visuotinai yra paplitęs intelektinės nuosavybės skirstymas į šias dvi dideles grupes:

1. literatūros, meno ir kūrinis – autorių teisių ir gretutinių teisių objektus;

2. pramoninę nuosavybę – patentus, prekių ženklus, komercines paslaptis, pramoninį dizainą ir kita.

Svarbu suprasti, kad elektroninei leidybai taikomi visi įstatymai kaip ir įprastai leidybai: autorių teises ir gretutines teises reguliuojantys įstatymai, pramoninę nuosavybę reguliuojantys įstatymai, sąžiningą konkurenciją reguliuojantys įstatymai, taip pat atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamąją) numatantys ir kiti įstatymai.

Autorių teises tarptautiniu mastu reglamentuoja šie tarptautiniai
susitarimai: 1886 m. Berno konvecija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, 1952 m. Visuotinė autorių teisių konvencija, 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) autorių teisių sutartis, 1994 m. Sutartis dėl intelektualinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS).

Lietuvoje pagrindinius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos konstitucija ir Berno konvencija dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius apsaugos. Lietuvos Respublikos konstitucijos 42 str. numato, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), priimtas 1999 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojęs tų pačių metų birželio 9 d. ir reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

2. AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ (KŪRINIŲ) PANAUDOJIMAS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

2.1. Kas yra autorių teisės?

Autorių teisės – tai išimtinės teisės, atsirandančios tam tikro literatūros, mokslo ir meno kūrinio sukūrimo procese.

Mums svarbu žinoti apie autorių išimtines teises, kuriant multimedijos produktus todėl, kad autorių teisės galioja ir elektroninėje aplinkoje panaudotiems kitų autorių kūriniams. Jeigu jūs panaudosite kokio nors autoriaus kūrinį be leidimo, jūs galite pažeisti jo išimtines teises. Antra, multimedijos kūrinys taip pat yra kūrybinės veiklos rezultatas ir jam taip pat taikoma autorių teisių apsauga. Asmuo, sukūręs multimedijos kūrinį, taip pat įgyja autorių teises ir tik jis sprendžia kaip tą kūrinį naudoti (paskelbti internete, įrašyti į kompaktinį diską ir išleisti tam tikru tiražu, kopijuoti ir t.t.).

2.2. Autorių teisių objektas

Autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tokius kriterijus:

1. Originalumo kriterijus – kūrinys yra originalus, jeigu autorius priėmė savo individualius sprendimus kūrybinės veiklos metu, nors jo sukurtas produktas nebūtinai turi turėti kokią nors meninę vertę.

Kūrinių sukurtų kitų kūrinių pagrindu originalumas pasireiškia tų kūrinių parinkime ir išdėstyme. Pvz.: elektroninė svetainė bus laikoma originalia, jeigu joje naudojami kūriniai parinkti ir išdėstyti, norint atskleisti tam tikrą temą.

Jeigu medžiagos parinkimas ir išdėstymas nėra originalus, tai tokiam išvestiniam kūriniui netaikoma autorių teisių apsauga. Tačiau jeigu multimedijos kūrinį laikytume elektronine duomenų baze, tai jai galėtų būti taikoma ypatingos formos apsauga (sui generis).

2. Kūrybinės veiklos rezultato kriterijus – apima daugelį aspektų. Kūrybinė veikla – tai kažkas, kurio rezultate yra sukuriamas savarankiškas, naujas rezultatas.

3. Objektyvios formos kriterijus – kūrinys turi būti išreikštas kokia nors objektyvia forma (rašytine, žodine, audiovizualine, piešinio ar brėžinio, skaitmenine, garso ar vaizdo įrašo forma ir kt.).

2.3. Multimedijos kūrinys

Multimedijos kūrinys yra paprastai išvestinis kūrinys, jeigu jis atitinka visus išvestiniams kūriniams taikomus kriterijus. Tai yra elektroninis kūrinių rinkinys (elektroninė duomenų bazė), nes jis yra sudarytas iš daugybės kūrinių, duomenų ar kitokios medžiagos, kurie metodiškai yra sutvarkyti ir susisteminti.

2.4. Autorių teisių subjektai

Autorių teisių subjektu yra asmuo, kuris turi ar perėmė išimtines autorių teises. Taigi, norint panaudoti autorių kūrinius multimedijos kūrinyje, reikia žinoti kas turi autorių teises. Paprastai pirmuoju autorių teisių turėtoju (subjektu) visada būna autorius. Autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, nes tik fizinis asmuo gali kurti. Tačiau tam tikrais atvejais numatomas autorių teisių perdavimas, tai reiškia, kad kažkoks kitas asmuo automatiškai įgyja teises į ką tik sukurtą kūrinį. Kai autorius sukuria kūrinį vykdydamas tarnybines pareigas, laikoma, kad 5 metams jis perdavė teises savo darbdaviui (išskyrus kompiuterines programas; teisės į jas perduodamos visam laikui).

Kolektyvinio kūrinio atveju (kai kūrinys sukuriamas daugelio autorių, tačiau vadovaujant vienam asmeniui) pirminiu autorių teisių turėtoju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kurio iniciatyva ar vadovaujant tas kūrinys buvo sukurtas.

Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tampa autorių teisių subjektais, perėmę iš autoriaus išimtines turtines teises autorinių sutarčių ar autorinių licencinių sutarčių pagalba. Pavyzdžiui, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A). Autoriai perduoda jai savo teises į kūrinius, o LATGA-A įsipareigoja įgyvendinti jų teises (surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą už autorių naudojamus kūrinius). Kai autorius perduoda LATGA-Ai administruoti savo teises, tai būtina kreiptis ne į autorių, o į LATGA-A, nes ji yra šio autoriaus teisių perėmėja.

Taip pat svarbu žinoti, kad autorių teisių subjektais gali būti ir užsienio šalių autoriai ar jų teisių perėmėjai. Jų teisės saugomos Lietuvoje
pasirašytas tarptautines sutartis, ir jiems suteikiama nacionalinė autorių teisių apsauga.

2.5. Autorių teisių apsaugos atsiradimas

Autorių teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento. Tuo ir skiriasi autorinė teisė nuo pramoninės nuosavybės (išradimų, pramoninio dizaino, prekių or paslaugų ženklų) srities, kad literatūros, mokslo ir meno kūrinių teisinei apsaugai nereikia jokios registracijos. Berno konvencijos 4 str. 2 d. draudžia taikyti bet kokius formalumus autorių teisių įgyvendinimui. Tačiau autorius arba jo teisių perėmėjas gali, bet ne privalo, visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą.

2.6. Turtinės ir neturtinės autorių teisės

Autorių teisės – tai išimtinės privatinės autoriaus teisės, susiję su literatūros, mokslo ir meno kūrinių panaudojimu. Autorių teisės skirstomos į turtines ir neturtines.

Neturtinės teisės (dar kitaip vadinamos moralinės teisės) – tai teisės, susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Skiriamos tokios neturtinės teisės:

– teisė į autorystę (nurodant jo vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių);

– teisė į vardą (nurodant jo vardą bet kokiu būdu naudojant kūrinį, pvz.: padarius jo kopiją);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1725 žodžiai iš 5725 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.