Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje asmenims ir laike nacionalinio baudžiamojo įstatymo ir tarptautinės bei es teisės santykis ateities taikymo perspektyvos labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje asmenims ir laike nacionalinio baudžiamojo įstatymo ir tarptautinės bei es teisės santykis ateities taikymo perspektyvos labaratorinis

Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje, asmenims ir laike. Nacionalinio baudžiamojo įstatymo ir tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės santykis, ateities taikymo perspektyvos

I.Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje

Svarbiausi baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principai yra du: teritorinis ir pilietybės. Šie principai pripažįstami besąlygiškai baudžiamosios ir tarptautinės teisės teorijose ir yra įtvirtinti daugelio pasaulio valstybių įstatymuose [ 7; 53 ].

Teritorinio principo esmė – valstybės baudžiamasis įstatymas taikomas visiems asmenims, padariusiems nusikaltimus jos teritorijoje. Tačiau, jei vienos valstybės pilietis kitoje valstybėje padaro nusikaltimą ir sugrįžta į tėvynę, jis negali būti išduodamas tai valstybei, kurioje padarė nusikaltimą. Kad šie asmenys būtų nubausti, egzistuoja pilietybės (aktyvusis personalinis) principas. Šis principas, pasak Andriaus Neveros, leidžia valstybei bausti savo piliečius, taikant savo baudžiamąjį įstatymą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pilietybės ir teritorinio principo nepakanka. Pavyzdžiui, užsienietis, padaręs savo valstybėje nusikaltimą, kuriuo pakenkiama Lietuvos piliečiui ar Lietuvos valstybei, atvyksta į Lietuvą. Vadovaujantis pilietybės ir teritoriniu principu, čia jo nepavyks nubausti. Šiai problemai spręsti suformuluotas realinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje principas. Taikant realinį principą galima nubausti užsieniečius, padariusius nusikalstamas veikas Lietuvos interesams.

Baudžiamasis kodeksas įtvirtina principinę taisyklę – asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Baudžiamasis kodeksas neatskleidžia, kas laikytina Lietuvos teritorija. Pagal LR Valstybės sienos įstatymą valstybės teritoriją pažymi siena, oro stulpas, einantis į gelmes. Remiantis šiuo įstatymu bei tarptautinės teisės normomis, galima teigti, kad Lietuvos teritoriją sudaro: sausumos teritorija – visa sausumos dalis, ribojama šalies valstybinės sienos; vandens teritorija – vidaus (nacionaliniai) ir teritoriniai vandenys (teritorinė jūra); oro teritorija – oro stulpas, esantis virš šalies sausumos ir vandens teritorijos; žemės gelmės. Lietuvos baudžiamoji jurisdikcija vykdoma kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, nors šie rajonai ne Lietuvos teritorija. Andriaus Neveros nuomone, problema ta, kad tarp Baltijos jūros valstybių nesutarta dėl kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos ribų, todėl gali kilti keblumų dėl baudžiamosios jurisdikcijos taikymo.

Baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas priklausomai nuo to, ar yra dvišalis susitarimas: kaip nustatyta dvišaliame susitarime, taip ir sprendžiama praktikoje. Valstybės siena nenustatyta su Latvija, tai gali sukelti problemų, nes jei nusikaltimas padarytas ,,ginčytinoje” teritorijoje, sunku nuspręsti kurios valstybės baudžiamoji jurisdikcija taikoma. Kai tokio susitarimo nėra, kiekviena valstybė turi nustatyti savo vidinę tvarką.

Baudžiamųjų įstatymų taikymas asmenims, padariusiems nusikaltimus Lietuvos valstybės vandens teritorijoje, yra komplikuotas, nes tenka vadovautis ne tik nacionaliniais, bet ir tarptautiniais teisės aktais, nes teritorinis principas šioje valstybės teritorijos dalyje turėtų būti taikomas su tam tikrais apribojimais. Reikia detalizuoti ,,teritorinės jūros” ir vidaus vandenų” sąvokas. LR valstybės sienos įstatyme nustatyta, kad ,,vidaus vandenys yra: jūrų vandenys, kuriuos riboja linija, jungianti labiausiai nutolusius jūroje hidrotechninių ir kitų uostų įrenginių taškus; upės, ežerai, įlankos ir kiti vandens telkiniai, kurių krantai priklauso Lietuvos Respublikai”.

Remiantis tarptautinės teisės normomis, kariniams jūrų laivams tradiciškai taikomas visiškas imunitetas. Visiško imuniteto teise taip pat turi naudotis policijos laivai ir laivai, kuriais vyksta valstybės vadovas ar pasiuntinys.

Jei kaltininkas ar nukentėjusysis nėra karinio laivo įgulos narys, nusikaltimas tiriamas kranto šalies teisėsaugos institucijų. Padarius nusikaltimą ne kariniame laive, o kranto šalies sausumos teritorijoje – nusikaltimas turi būti nagrinėjamas kranto šalies teisėsaugos institucijų, ir tik aukščiausia valstybės valdžia gali nuspręsti, ar perduoti bylą valstybei, karinio laivo savininkei. Šios paprotinės taisyklės, Andriaus Neveros nuomone, racionalios, nes padeda palaikyti gerus santykius su kitomis valstybėmis.

Eksteritorialumo teise naudojasi ir užsienio valstybės kariuomenė, kuri bazuojasi nustatytą tarpvalstybine sutartimi laiką kranto šalies teritorijoje.

Kitokios taisyklės galioja, jei nusikaltimas padaromas civiliniame (prekybiniame) laive, esančiame kranto šalies vandenyse. Civiliniams laivams eksteritorialumo principas netaikomas – padarius nusikaltimą laive, byla turi būti nagrinėjama šalies teisėsaugos institucijų.Tačiau nėra taisyklės be išimties.

XIX a. susiformavo dvi baudžiamosios jurisdikcijos sistemos: prancūzų ir anglų. Prancūzų teismai vykdo baudžiamąją jurisdikciją dėl visų nusikaltimų, padarytų svetimuose laivuose. Išimtis taikoma tik drausminiams nusižengimams arba nusikaltimams
padarytiems ekipažo narių, nesudrumstus tvarkos už laivo ribų. Panašiais dėsniais vadovaujasi ir kitos pasaulio valstybės: Belgija, Ispanija, Norvegija, Italija.

Anglų teismai gali teisti asmenis už bet kokio nusikaltimo padarymą svetimame laive, esančiame anglų teritoriniuose vandenyse, tačiau teismų sprendimai vykdomi tik su Vyriausybės leidimu.

Tarptautinėse sutartyse taip pat nurodomi atvejai, kai valstybei, kurios vandens teritorijoje buvo padarytas nusikaltimas, rekomenduojama susilaikyti nuo savo baudžiamųjų įstatymų taikymo.

1958 m. Ženevos konvencijoje dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos nustatyta, kad visų šalių judėjimas per kranto šalies teritorinę jūrą yra laisvas, jei nepažeidžiama gera tvarka ir nesudaromas pavojus kranto šalies saugumui. Nurodoma, kad kranto šalies baudžiamoji jurisdikcija taikoma, padarius nusikaltimą civiliniame jūrų laive, esančiame teritorinėje jūroje, jei:

1) nusikaltimo padariniai liečia kranto valstybę:

2) nusikaltimas pažeidžia šalies ramybę ar teritorinės jūros gerą tvarką;

3) laivo kapitonas ar konsulas kreipiasi pagalbos;

4) norima užkirsti kelią narkotinių medžiagų ar ginklų gabenimui.

Ženevos konvencijos 19 str. nurodo, kad kranto šalies baudžiamoji jurisdikcija netaikoma, jei nusikaltimas padarytas jūrų laive, plaukiančiame per teritorinę jūrą turint tikslą suimti asmenį, esantį ne kranto šalies teritorijoje, arba atlikti ikiteisminį tyrimą dėl tave laive anksčiau padaryto nusikaltimo.Be to, rekomenduojama netaikyti kranto šalies baudžiamosios atsakomybės pirmiesiems laivo asmenims dėl sausumoje padarytų nesunkių nusikaltimų.

Lietuvos teisėsaugos institucijos, nagrinėdamos baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų, padarytų aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujasi angliškosios sistemos dėsniais. A.Neveros nuomone, sunku daryti išvadą, ar ši Lietuvos pozicija yra išties teisinga. Vargu, ar visais atvejais būtina laikytis tokios griežtos pozicijos. Galbūt tikslinga taikyti Lietuvos baudžiamąją jurisdikciją tik tais atvejais, kai nusikaltimu padaroma žala Lietuvos piliečiui ar valstybės interesams.

1963 m.Tokijo konvencijoje dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose, numatyta, kad oro erdvės šeimininkei tikslingiausia taikyti savo baudžiamuosius įstatymus, jei:

1) nusikaltimo padariniai susiję su šalimi, kurios erdvėje jis bus padarytas;

2) nusikaltimas padarytas oro erdvės šalies piliečio ar asmens, nuolat ten gyvenančio;

3) nusikaltimu kėsintasi į šalies saugumą;

4) buvo pažeistos skrydžio taisyklės;

5) jurisdikcijos taikymas reikalingas vykdant tarpvalstybinius susitarimus.

Lygiai tokie patys principai pakartoti 1970m. Hagos konvencijoje dėl neteisėtų oro laivų užvaldymų.

Pažymėtina, kad padarius nusikalstamą veiką civiliniame oro laive, esančiame sausumos teritorijoje, laikomasi tarptautinėje teisėje pripažintos normos, kad orlaiviai esti skrydyje nuo to momento, kai įlaipinus keleivius ar pakrovus krovinį, uždaromos visos durys. Tokiais atvejais taikoma orlaivio šalies baudžiamoji jurisdikcija, o visais kitais – sausumos teritorijos šeimininkės jurisdikcija.

Lietuvos teritorijoje yra užsienio valstybių jurisdikcijos (ambasados). Lietuva savo jurisdikciją gali vykdyti, jei to prašo tos valstybės atstovas. Tas pats yra su Lietuvos konsulinėmis teritorijomis.

Analogiška situacija su diplomatiniu transportu. Ant automobilio turi būti pritvirtinta vėliava. Jei yra tik diplomatiniai numeriai – imunitetas nesuteikiamas. Oficialių delegacijų atstovai taip pat naudojasi imunitetu.

Skraidantiems ir plaukiojantiems objektams, esantiems tam tikroje teritorijoje, taikomi arba Lietuvos, arba tos valstybės teritorijos įstatymai. Kai laivas ar orlaivis yra neutralioje teritorijoje, taikomas vėliavos principas ir baudžiamoji atsakomybė sprendžiama pagal orlaivio registracijos vietą. Tarptautinėje teisėje švelninamas vėliavos principas – efektyvios vėliavos principas: dažnai laivo registracijos vieta keičiama dėl mažesnių mokesčių, o nuolatinis uostas yra kitas. Laikomasi nuolatinio uosto (gyvenamosios vietos) principo.

Nustačius, kad baudžiamasis įstatymas galioja Lietuvos teritorijoje, reikia konstatuoti, ar baudžiamoji veika padaryta Lietuvos teritorijoje.

Pagal Baudžiamojo kodekso 4 str. 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.

Baudžiamasis kodeksas įtvirtina vieną specialią taisyklę, kad žmogus neišvengtų baudžiamosios atsakomybės – jei veika padaryta kelių valstybių teritorijoje, laikoma, kad ji padaryta Lietuvoje, jei čia buvo pradėta, baigta ar nutrūko. Dviejų valstybių jurisdikcija užprogramuota. Kolizija būtina tam, kad padarius tam tikrą nusikalstamos veikos dalį Lietuvoje, nebūtų išvengta baudžiamosios teisinės atsakomybės.

Pilietybės principo esmė – Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai atsako pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, nesvarbu, kur padarytų baudžiamąją veiką. . Tai siejama su tam tikrais dalykais: jei abiejų valstybių įstatymai numato skirtingus bausmių
bausmė skiriama pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą. Numatoma viena išlyga – jei užsienio valstybės įstatymai numato mažesnę maksimalią bausmę, teismas skirdamas bausmę, maksimalią ribą vertina pagal užsienio valstybę.

JT Konvencijoje dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso 1 str. nurodoma, kad terminas ,,asmuo be pilietybės” reiškia asmenį, kuris nelaikomas kokios nors valstybės piliečiu pagal jos įstatymą. Pagal Konvencijos 12 straipsnį, asmens be pilietybės statusas nustatomas šalies, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, įstatymais, jeigu nuolatinės gyvenamosios vietos nėra, įstatymai tos šalies, kurioje jis tuo metu gyvena. Tai reiškia, kad asmenys be pilietybės skirstomi į turinčius nuolatinę gyvenamąją vietą ir neturinčius.

A.Neveros nuomone, įstatymu reikia nustatyti, kad užsieniečiais laikomi tik tie asmenys, kurie turi kokios nors užsienio valstybės pilietybę, ir asmenys be pilietybės, tačiau neturintys Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos.

Jei nusikalstama veika padaryta ne Lietuvos teritorijoje, taikomas universalios jurisdikcijos principas. Pagal BK 7 str. asmenys atsakys pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, nepriklausomai, kur jie yra padarę baudžiamąją veiką, bet ne už visas, o už 7 str. įvardintas veikas: nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus; prekyba žmonėmis; vaiko pirkimą arba pardavimą; netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą; teroro aktą; orlaivio užgrobimą; neteisėtą elgesį su radioaktyviomis medžiagomis; nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1705 žodžiai iš 5636 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.