Civilinių teisės objektai
5 (100%) 1 vote

Civilinių teisės objektai

11213141

1. Civilinių teisės objektų samprata Civilinių teisių objektai yra tai, į ką yra nukreiptos civilinės subjektyvinės teisės ir pareigos. Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, įmonės ir turtiniai kompleksai, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais.

Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota.

Civilinių teisių objektai Naujajame Civiliniame kodekse yra apibrėžti Pirmojoje knygoje „Bendrosios nuostatos“ trečiojoje dalyje „Civilinių teisių objektai“.

Dėl objekto, kaip ir dėl teisinio santykio turinio, teisės literatūroje reiškiamos skirtingos nuomonės. Pirmiausia keliamas klausimas, ar civilinio teisinio santykio objektas yra struktūrinė šio santykio dalis, ar tik jo prielaida. Reiškiami samprotavimai, kad teisinio santykio objektas – dažniausiai daiktai ir kitos materialinės gėrybės, todėl jis neįeina į teisinio santykio sudėtį, yra materialus ir to santykio atžvilgiu išorinis reiškinys. Tokie samprotavimai iš esmės teisingi, bet nėra ir visiškai neginčytini, nes kai kurių teisinių santykių objektas yra paslaugos, neįgyjančios materialinės formos, pvz., pasaugos, pervežimo ir kt. santykiuose.

Vieni teisininkai objektu laiko tai, į ką yra nukreiptos civilinės teisės ir pareigos, kiti tai, dėl ko atsiranda tas santykis, treti mano, kad gali būti net tokių civilinių teisinių santykių, kurie iš viso neturi objekto.

Mokslininkai, tvirtinantys, kad teisinio santykio objektas yra tai, į ką nukreiptos civilinės teisės ir pareigos, dažniausiai laikosi vieningo teisinio santykio objekto teorijos. Jie mano, kad kiekvieno teisinio santykio objektas visada yra reguliuojamas faktinis visuomeninis santykis, kitaip tariant, teisinio reguliavimo dalykas ir teisinio santykio objektas yra tapatūs socialiniai reiškiniai, arba tvirtina, kad teisinio santykio objektas yra įpareigoto asmens elgesys, į kurį nukreipta teisę turinčio asmens subjektyvinė teisė.

Teisinis santykis atsiranda teisės normos pagrindu, bet pačios teisės normos teisinio santykio, juo labiau civilinio, nesukuria. Subjektyvinės teisės ir pareigos, kartu ir teisinis santykis, atsiranda ne savaime, o dėl kokio nors daikto, kitokios materialinės ar nemateialinės gėrybės, skirtos teisės subjekto poreikiams beiinteresams tenkinti. Ta vertybė, dėl kurios atsiranda ir egzistuoja subjektyvinės teisės ir pareigos, ir yra teisinio santykio objektas.

Žymus ikirevoliucinės Rusijos teisininkas G.Šeršenevič, remdamasis ne mažiau žymiu vokiečių teisininku L.Enenneccerus, rašė, kad teisės objektas yra momentas, kuris tik ir pateisina teisinio santykio egzistavimą. Todėl beobjektyvinės teisės taip pat mažai įmanomos kaip ir besubjektyvinės teisės. Teisinio santykio objektu reikėtų laikyti ne tai, į ką yra nukreiptos teisės ir pareigos, bet tai, dėl ko jos atsiranda ir egzistuoja, nors yra mokslininkų, kurie tarp šių trumpų apibrėžimų skirtumų nemato.

Negali būti civilinių teisinių santykių, kurie neturi objekto. Civilinių teisinių santykių objektas yra ta gėrybė, kuri reikalinga teisės subjektui savo poreikiams bei interesams tenkinti ir yra reali jų tenkinimo priemonė. Asmuo perka namą, rūbus, kitus daiktus todėl, kad jų jam reikia. Civiliniai teisiniai santykiai neturintys objekto, būtų beprasmiški.

2. Civilinių teisių objektų rūšys

Pagrindinės civilinių teisių objektų rūšys yra šios:

1) daiktai,

2) kūrybinės veiklos rezultatai,

3) veiksmų rezultatai,

4) asmeninės neturtinės vertybės.

Trumpai pristatysime civilinių teisių objektų rūšis.

2.1. Daiktai

Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda dėl daiktų, todėl daiktai yra pagrindinis, daugiausia paplitęs civilinės teisės objektas. Daiktai yra nuosavybės, tiekimo, pirkimo-pardavimo, mainų, paveldėjimo ir daugybės kitų teisinių santykių objektai. Teisine prasme daikto sąvoka skiriasi nuo filosofinio daikto supratimo ir nuo kasdien vartojamo žodžio „daiktai“. Daiktai kaip civilinių teisinių santykių objektai gali būti tiek gamtos dalykai, pavyzdžiui, miškas, gyvulys ir pan., tiek žmogaus darbu sukurti dalykai, pavyzdžiui, statiniai, transporto priemonės, drabužiai i rt.t. Jie gali būti gyvi ir negyvi, taip pat tam tikromis sąlygomis skysti ir dujiniai kūnai, pavyzdžiui, induose, rezervaruaruose vanduo, dujos ir pan. Visi šie dalykai turi tenkinti kokius nors žmogaus poreikius.

Civilinės teisės mokslas nagrinėja tik teisinę daiktų savybių reikšmę. Atsižvelgiant į ekonominę daiktų paskirtį, į teisės normose apibūdintas daiktų fizines ir kitas savybes, daiktai pagal įvairius kriterijus klasifikuojami į šias grupes:

1) gamybos priemones ir vartojimo reikmenis,

2) apibrėžtus
individualiais požymiais ir apibrėžtus rūšiniais požymiais,

3) suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius,

4) daliuosius ir nedaliuosius,

5) pagrindinius ir priklausinius,

6) paprastus ir sudėtingus,

7) vaisius ir pajamas.

Ypatingą daiktų grupę sudaro pinigai ir vertybiniai popieriai.

Pinigai

Pagal naujojo Civilinio kodekso 1.100 straipsnį pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.

Vertybiniai popieriai

Pagal naujojo Civilinio kodekso 1.101 straipsnį vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.

Vertybiniai popieriai gali būti pirminiai arba išvestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai patvirtina šio straipsnio 1 dalyje numatytas jų turėtojo teises ir pareigas, išskyrus teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teisę gauti tam tikrų pajamų ar pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms. Šias išskirtines teises ar pareigas patvirtinantys vertybiniai popieriai vadinami išvestiniais vertybiniais popieriais.

Vertybiniai popieriai gali būti piniginiai, nuosavybės ir prekiniai vertybiniai popieriai.

Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija).

Čekis, kaip vertybinis popierius, – tai čekio davėjo surašytas tam tikros formos pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą pinigų sumą čekio turėtojui.

Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis).

Įsakomuoju vekseliu (trata) jo davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.

Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame

nurodytą sumą.

Nuosavybės vertybinis popierius suteikia teisę dalyvauti valdant įmonę, patvirtina įmonės kapitalo turėjimą ir suteikia teisę gauti dalį įmonės pelno (akcijos ir akcijų sertifikatai ir kt.), išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.

Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastos arba privilegijuotos,

materialios ir nematerialios.

Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas, sandėliavimo dokumentas ir kt.).

Konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti.

Konosamentas gali būti pareikštinis, orderinis arba vardinis. Jeigu konosamentas buvo sudarytas keliais egzemplioriais, tai, išdavus krovinį pagal pirmą pateiktą konosamentą, kiti konosamento egzemplioriai netenka teisinės galios.

Vertybiniai popieriai gali būti vardiniai, pareikštiniai arba orderiniai.

Indėlio liudijimas
tai rašytinis banko liudijimas apie piniginių lėšų indėlį, suteikiantis teisę indėlininkui, suėjus nustatytam terminui, gauti indėlį ir palūkanas.

Indėlio sertifikatai gali būti vardiniai, perleidžiamieji ar neperleidžiamieji.

Valstybės skolinis įsipareigojimas – tai pareikštinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas per visą šio vertybinio popieriaus turėjimo laiką.

Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymų nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Žemės sklypas

Civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, taip pat apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.

Įmonės ir turtiniai kompleksai

Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno

siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu.

Turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, – tai bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma.

2.2. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.

Asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų.

1.115 straipsnyje yra apibrėžtos asmeninės neturtinės teisės.

Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės.

Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis.

2.3. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.

Informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais.

Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.

Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Atvejus, kuriais profesines teisesir pareigas atliekant gauta informacija nepripažįstama profesine paslaptimi, nustato įstatymai. Dėl neteisėto profesinės paslapties atskleidimo padaryta žala atlyginama bendrais šio kodekso nustatytais pagrindais.

3. Veiklos rezultatai

Plačiau šiame referate panagrinėsime civilininių teisių objektą – veiklos rezultatus. Galima būtų suskirstyti į dvi grupes:

1) intelektualinės veiklos rezultatai,

2) kiti įvairūs veiksmai ir jų rezultatai.

3.1. Veiksmų rezultatai

Veiksmų rezultatai taip pat dažnai reiškiasi kaip civilinių teisinių santykių objektai. Naujajame Civiliniame kodekse jie labai trumpai yra apibūdinti III dalyje „Civilinių teisių objektai“ V skyriuje 1.113 straipsnyje. Čia yra tik pasakyta, kad civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt.).

Kitoje teisinėje literatūroje teorijos apie veiklos rezultatus irgi nedaug galima terasti. Gal būt šis civilinių teisių objektas nėra dar labai gerai išnagrinėtas.

Veiksmai
tam tikras žmogaus elgesys. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose veiksmai gal būti teigiami – aktyvūs (pavyzdžiui, turto perdavimas, darbo atlikimas, pinigų sumokėjimas ir pan.) arba neigiami – pasyvūs, t.y. susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Veiksmai atliekami, siekiant atitinkamų rezultatų. Todėl prievoliniuose teisiniuose santykiuose objektas yra ne patys veiksmai, o jų rezultatai. Veiksmų rezultatai būna įvairūs.

Tačiau daugelis teisininkų mano, kad kai kurių civilinių teisinių santykių objektą sudaro ne veiksmų rezultatai, o patys veiksmai. Apie veiksmus, kaip civilinės teisės bei teisinių santykių objektus, kalbama tada, kai vienas asmuo teikia kokias nors paslaugas kitam, bet tos paslaugos, nors ir sudaro veiksmų rezultatą, neįgyja daiktinės formos ir gali būti naudojamos kartu su veiksmu arba jam pasibaigus. Pavyzdžiui, krovinio pervežimas, pasauga, koncertas ir pan.

Kiekvieną veiksmą galima prilyginti priežasčiai, kuri sukelia tam tikrą padarinį – rezultatą. Krovinio pervežėjo veiksmų rezultatas yra krovinio perkėlimas iš vieno erdvės taško į kitą: pasaugos rezultatas – daikto išsaugojimas; koncerto artistų veiksmai sukelia klausytojui tam tikrą malonumą, estetinį pasigėrėjimą, praturtina jo dvasią. Krovinį duodame pervežti ne dėl pačios

pervežėjo veiklos, bet dėl jos rezultato, kad krovinys nustatytu laiku būtų nugabentas į sutartą vietą. Jeigu pervežėjas užduotį ir įvykdo, bet nesilaiko pergabenimo termino, jam atsiranda teisinė atsakomybė. Lygiai tas pats su pasauga. Daiktus duodame saugoti dėl to, kad jie nepražūtų ar nenukentėtų. Mums svarbu ne saugotojo veikla, bet jos rezultatas.

Kiti civiliniai teisiniai santykiai atsiranda dėl veiksmų, kurių rezultatas yra pagaminti daiktai (pavyzdžiui, pagal rangos sutartį pasiuvamas kostiumas ir pan.) arba naudingas rezultatas, gėrybė (pavyzdžiui, pagal rangos sutartį batų remontas, pagal pervežimo sutartį daiktų pervežimas). Tokie veiksmų rezultatai, kurie tenkina žmonių materialinius ir dvasinius poreikius, vadinami patarnavimais. Patarnavimas teisine prasme – tai civilinis teisinis santykis, kurio objektas yra darbu sukuriamas naudingas rezultatas, gėrybė. Patarnavimų prievoliniai santykiai yra labai įvairūs.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2436 žodžiai iš 4865 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.