Daiktinės teisės samprata ir teisių rūšys
5 (100%) 1 vote

Daiktinės teisės samprata ir teisių rūšys

112131

DAIKTINĖ TEISĖ

Daiktinės teisės samprata ir teisių rūšys

CT turtines santykius reguliuojančias normas skiria į 2 gr.: 1- daiktinė teisė, 2 – prievolių teisė. Šios dvi teisių grupės yra tarpusavyje susijusios ir neatskiriamos. Joks daiktas be teisės ir prievolės neegzistuoja. DT suvokiama kaip teisės normų visuma reguliuojanti turtinius santykius, kurioje įgalioti asmenys gali įgyvendinti savo teisė daiktams (turtui) be kitų asmenų reikiamų veiksmų. DTE normos, kurios leidžia jur. Asmeniui naudoti turtą, jų turėti nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų. Šios normos savo esme ir turinių apibrėžia ir apibudina turtinių santykių statiką. CT reguliuoja ir turtinių santykių dinamiką. Daiktų apyvartą. Ši santykių sfera yra reguliuojama prievolės instituto arba teisės normų, kurios nustato turtinės prievolės. Visa ši visuma vad. prievoline teise. Tai sferai priklauso teisės normų visuma, kurių dėka asmuo turi galimybę reikalauti iš kito asmens perduoti turtą ar daryti kt. veiksmus, turinčius turtinį ar neturtinį pobūdį. Prievolių teisė reguliuoja santykius susijusius su turto, daiktų judėjimu turt. apyvartoje. Atsiradusios civ. teisės daiktinės ir prievolių teisės pagrindu priimta vad. subjektyviąja daiktinė teisė. Bet kuris turtas priklausantis asmeniui nuosavybės teisės gali tapti prievolių, objektu, kurios atsiranda iš sandorių pirkimo – pardavimo , ranga, paskola, užstatas, žalos atveju ir pan. Išvardintais atvejais vienu ir tuo pačiu metu atsiranda ir daiktinė ir prievolės teisės. DT charakterizuojamos pagr. bruožais (jie atskiria DT nuo prievolės teisės):

1. DT – ės pripažįstamos tik tos, kurios tiesiogiai numato nacionalinės teisės sistemos normos. Šis bruožas vad. uždarasis DT ratas. Kai daiktai pažengia nacionalinės ribas LR pasibaigia ir DT tampa tarptautinės prievolinės teisės atributu ir atitinkama atributika.

2. DT yra prilyginamos absoliutinėms teisės normoms ir absol. teisėms, kurių turėtojas galima reikalauti kitų prievolių DT pripažinti ir susilaikyti nuo šių teisių pažeidimo.

3. DT objektu visuomet yra individualiai apibrėžtas daiktas. Tai klasikinis DT traktavimas, kuris šiuolaik. sąlygomis yra šiek tiek pakitęs.

Uždaras DT ratas nacional. teisės sistemose neretai pasireiškia skirtingai, nes skirtingiems daiktams nacion. teisėje suteikiamas skirtingas statusas, yra ribojama daikt. apyvarta arba suteikiamas tam tikra specifika. Europos šalių CT – ėje DT pagr. institutas yra nuosavybės teisės. DT vienu nuosavybės institutu neapsiriboja. DT – ę sudaro visa eilė teisės normų, kurios neapsiribuoja vien nuosavybės teisė. Eilei daiktų suteikiamas papildomas statusas ir įst. numatytos taisyklės, kai asmenys turi teisę daiktais naudotis – tai teisė į švietimą daiktą. Atsiradus teisei naudotis svetimu daiktu, nereiškia, kad savininkas praranda teisę į šį daiktą. Tokiomis teisėmis yra įkeitimo teisė, panauda, servitutai, uzufruktai ir kt. teisės.

Anglijoje DT iki šiol išlaikė feodalizmo laikotarpio būdus. Joje visos turt. teisės sutapatinamos su nuosavybės teisė ir vertinamos kaip nuosavybės porūšiai. NT ribose Angl. išskiriama teisė analog. kontinent. teisės sistemai, ognešik, ir t. panašios svetimam daiktui ir t.t. Prievolės t. turinys priklauso nuo civ. apyv. dalyvaujančių asmenų valios ir nuožiūra. Pagal Anglijos teismu dalyviai gali sudaryti sand. – teise neišvarditais kontraktais. Svarbu, kad atsirandant subjektui neprieštarautu veikiantiems šalyje teisės principams ir Anglijos teisės normoms.

Absol. teisė pasireiškia tuo, jog ir gv. Veikia kt. asmenų atžvilgiu vienodai ir visi asmenys privalo nesikišti ir nemaišyti. DT turėtojui įgyvendinti savo teisę. Visi asmenys privalo nepažeisti DT ir šių teisių laikytis. Šis principas vad. N neliečiamumo principu. Savininkas ir kiti DT turėtojai turi teisę reikalauti, kad asmenys susilaikyti nuo veiksmu trukdančių jiems įgyvendinti savo teisės. Visi asmenys savininko atžvilgiu yra prievolininkai . Prievolės teisės savo esme yra sąlyginės teisės ir veikia tik tų asmenų atžvilgiu, kurie dalyvauja konkrečiame teisinime santykyje. Prievolės santykiuose kreditoriui pagal prievolės gali įpareigoti tik tam tikri asmenys. Tačiau įsipareigojimai kreditoriui yra sąlyginiai. Kreditor. jie netampa, kol nėra skolininko ir atvirkščiai. DT absoliutus pobūdis pasireiškia per viršenybės teisę ir per perėjimo teisę. Viršenybės teisę (pirmumo). Perėjimo teisės esmė ir prasmė yra ta, jog kartu su daiktu, DT pereina kitiems asmenims. Dėl to savininkas praradęs daiktą ne savo valia turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto naudojimosi juo. Ryšium su tuo servituto teisė, užstato t., įkeitimo t., nustatyta savininko seka paskui daiktą ir ši seka suvaržo naujo savininko teisės. Servituto teisė nereiškia, kad savininkas prarado daiktą nesavo valia. Primestoji prievolė vad. servitutu. Nuomininkas išlaiko teisę naudotis daiktu, jam perėjus teisėms. Viršenybės teisei esmė yra ta, kad esant prievolių ir daiktinės teises kolizijai pirmumas suteikiamas daiktinei teisei. Esant keleto asmenų pretenzijai į daiktą, pirmumas suteikiamas tam asmeniui, kuris juo naudojasi įkeitimo teise ir šis asmuo anksčiau negu likusieji turi teisę patenkinti savo pretenzijas šis daikto sąskaita.

Visoms
teisinėms sistemoms yra žinomos kai kurios privilegijos, prievoliniuose santykiuose prieš esant santykių kolizija. Nekiln. turto pardavėjas negavęs sutartos pirkimo kainos sutinkamai su Prancūzijos CK turi viršenybės teisę prieš asmenį, kurio naudai įkeistas turtas. Kadangi DT veikia tik individualiai apibrėžtam daiktui, šių teisių turėjimai suteikiamas specifinių teisių gynimo formos. Iš visų DT-ių visa apimanti yra tik nuosavybės teisė, pasireiškianti visuma, t.y. teisė naudotis, teisė valdyti ir teisė disponuoti. Be 3 dalių nuosavybės teisė neegzistuoja. Perleidžiant daiktą prievolės teisė galioja šiomis 3-mis sudėtinėmis dalimis operuoti skirtingai, pvz. Išnuomojant butą (teisė naudotis ir valdyti).

Įkeisdami daiktą įkeitimo sutartimi suteikiama teisė tik valdyti. Jeigu įkeisto daikto vertė kinta tai sandorio dalyvis yra kaltas ir turi kompensuoti nuostolius. T.b. visos kitos daiktinės teisės, yra ne kas kita, kaip, kaip išskirtos tam tikros DT charakteristikos arba požymiai. Šie požymiai charakterizuoja visą daiktą arba jo dalį ir šios išvestinės teisės apibūdina egzistencija naudotis svetimu daiktu.

DT objektai.

Apibendrinti DT objektu yra turtas. Turtas suvokiamas kaip nevienalytis reiškinys. Pati turto sąvoka nėra nekintamas dalykas laipsniškai jis transformuojasi.

Kai ūkinė apyvartoje buvo praktikuojami daiktiniai objektai, nuosavybės objektai buvo suvokiami kaip daiktai. Šios aplinkybės įtakoje formavosi nuosavybės koncepcija. Šia aplinkybė buvo vadovaujamasi ir apibrėžiant nuosavybės objekto teisės ratą. Klasikinė nuosavybės teisės koncepcija vadovavosi tuo, kad teise materialiems objektams – daiktams. Turto sąvoka prilyginama daikto sąvokai kaip atitikmeniui. Įtakoja mokslo ir technikos raidai, pažangai ……. nuosavybės objektų ratas. Nuosavybės objektų pokyčiai tyko šioms kryptimis:

1. N-ės O-tų buvo pripažinti energetiniai ištekliai, žaliavų ištekliai, elektros energija, inertiniai objektai ir kt. energijos rūšys, kurios peržengė įprastų daiktų supratimo ribą.

2. DN teisės plėtra vyko ne daiktinių objektų sąskaita. Jomis suvokiamos teisės turinčios piniginę išraišką ir vertę.

Turto sampratos plėtra išskiriant materialiąją idealiąją nuosavybę suformavo ideal. ir nematerialių nuosavybės objektų koncepciją. Šiuolaikinė DT doktrina ir praktika iš pagrindų pažengė lyginant su klasikine DT. Šios pažangos pasekmė pramoninės nuosavybės koncepcija. Pramoninei nuosavybei priskiriama:

1. Išradimai, pramoniniai pavyzdžiai, prekės ženklai, firmos pavadinimas.

2. Finansinės komercinės nuosavybės objektai. Jiems priklausančios obligacijos, vekseliai, čekiai, konosamentas, akcijos, pajai, ir kt. apyvartiniai dokumentai.

3. Techninės ir techninės kūrybos objektai: atradimo patentai, moksliniai darbas, mokslinės idėjos ir kt. jiems prilygstantys reiškiniai.

4. Mokslo ditrios

Atskirų šakų teisėje, šių obj. prigretinimas DT objektams sprendžiamas nevienodai, kai kur laikomas klasikinės teorijos ir jie pripažįstami su išlyga, kai kur su sąlyga. Vokiečiai šių obj. pripažįsta nuosavybės objekta formaliai yra apsunkintais dėl 99 paragrafo nuostatos DT objektu g.b. pripažintas tik materialus objektas čia nematerialus objektai pripažįstami tik su sąlyga. Prancūzijoje ir kt. šalyse nematerialus objektas pripažinimas yra numatomas: įkeitimą, užstatą, servitutą, uzufruktą. Taikoma analogija.

JAV ir Anglijoje materialus objektai pripažįstamas nuosav. obj. be išlygų. Ji paremta ir L CK. Visose nacionalinės teisės sistemos laikosi principo, kad NO t.b. klasifikuojami pirmiausi NTO. NO klasifikuojami pasitelkiant nuosavybės objekto natūraliąsias savybes. Dažnai tai daroma daiktai skirstomi į 2 grupės: kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. T.p. daiktai skirstomi: į apyvartinius obj. ir neleistinus apyvartos obj. Nekilnojami daiktas visada yra vienoje vietoje turi individualius požymius ir yra nepakeičiami. Kilnojami daiktai g.b. perkelti iš vienos vietos į kitą. G.b. pakeičiami to paties tipo daiktais. Visose teisinėse sistemose nekilnojami daiktai priskiriamai žemė ir neatskiriami nuo jos daiktai – pastatai, statiniai, augalai. Visi kiti vertinami kaip kilnojami. Ryšium su kilnojamais ir nekilnojamais daiktais yra svarbi teisinė problema, nes jiems taikomas skirtingas teisinis režimas. Prancūzijos teisėje nekilnojamu pripažįstama platesnis daiktų ratas lyginant su kt. teisinėmis sistemomis. Prancūzijos nekilnojamais daiktais laikoma žemė, su ja susiję pastatai, statiniai, miškas, nekupjanti javai, mašinos, žaliava, instrumentai, žemės ūkio padargai ir galvijai ūkysė. Jei šie daiktai išskiriami iš kitų daiktų visumos, tuomet pgl. Prancūzijos teisę jie pereina į kilnojamų daiktų kategoriją.

Vertybiniai popieriai ir apyvartos dokumentai.

Šiuolaikiniais darbo sąlygomis plačiai prekiaujame dokumentais išreiškiamais nuosavybės teise. Lietuvoje įsteigta vertybinių popierių birža, depozitoriumas.

Rom. – Vokietijos. teisės sistemos šalyse ir Lietuvoje šie popieriai vad. vertybiniais popieriais. Anglijos – JAV – apyvartos dokumentai. Vertybiniai popieriai ir apyvartiniai dokumentai įtvirtinantys reikalavimo teisę nacionalines teisinėse sistemose traktuojami kaip kilnojimo turtas. Pripažįstami pirkimo – pardavimo dalyku, g.b.
objektu, užstatu ir kt. T.p. Vokietijoje jie g.b. naudojami steigiant AB, ir g. tarnauti įstatinio kapitalo įnašu. Vertybiniai popieriai ginami vienodai kaip ir kilnojamas turtas. T.p. numato nuosavybės teisės – pirmumo teisę sąžinės įgijėjo naudai.

Vertybinių popierių režimas reguliuoja specialus įstatymai. Vertybiniai popieriai fiksuodami nuosavybės dalį jungtiniame kapitale, suteikia teisę gauti tam tikrą pridėtines vertės dalį, kaip gamybos rezultatą. Dėl šios aplinkybės vertybiniu popierių ir apyvartos dokumentu reikšmė šiuolaikiniais sąlygomis turi ypatinga svarbą, Par. – Vok. teisin. Sistemoje vertybiniai popieriai pripaž.:

1. Piniginiai popieriai: čekai, vekseliai – jų turėtojai gauna teisę reikalauti išmokų (obligacijos)

2. Popieriai, kurie suteikia teisę gauti pelno dalį dividendų pavidalu. (akcijos, akcijų sertifikatai, akcijų pažymėjimai, liudijimai)

3. Prekiniai popieriai – pripažindamos konosamentai, prekių sandėlio pažymai. Važtaraščiai chalog. dokumentai.

T.b. vertybinių popierių pripažindamas dokumentas, kurio nuosavybės teisė, jo nesant negali būti įgyvendinta arba perduota kt. asmeniui.

Vertybiniai popieriai skirstomi:

1. Pareikštiniai,

2. Vardiniai,

3. Orderiniai,

4. Investiciniai (akcijos, obligacijos)

Klasifikuojami rūšimis ir klasėmis

Nuosavybės teisės samprata

Samprata traktuojama ekonominia ir juridinia prasme.

Ekonominė – kaip visuomenės gyvybinis santykis, kurio dėka asmenys, įsisavina ir pasisavina gamtos objektus (daiktus) natūralus ar perdirbtus. Pasisavinimu suprantamas tam tikras naudojimo būdas, kuris būdingas konkrečiai ekonominiai sistemai. Pasisavinimo būdai apsprendžia nuosavybės santykių tipą ir turinį. G.b. nuosavybė nusako gamybos priemonių, produktu priklausymą konkrečius asmenis ar asmenų grupėms. Valstybė įtvirtina tam tikrą teisės normų sistemą, kuri reguliuoja visuomenės santykius pasisavinant gamtos obj., gamybos produktus jais disponuojant, naudojant, valdant. Teisės normų visuma įtvirtina nuosavybių santykius sudaro nuosavybės teisės institutą. Ši visumą – nuosavybės teisė objektyviąja prasmę. Įstatymas įtvirtinimas nuosavybės priklasamumo principas konkretam asmenims – savininkams.

Tokiais principais: nuosavybės neliečiamumo principas – (pagrindinis) apibūdina nuosavybės turinį, savininko teisių ribas ir nuosavybės naudojimo būdus, nuosavibės gynimo būdus ir priemones.

T.b. nuosavybė suprantama kaip savininko teisė, įstatymuose namatituse ribose naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausomais daiktais.

Savininkas turi teisę dalį savo teisių perduoti kt. asmenims, neprarandamas savo ………….. ši dalis vad. – subjektyviąja teise – savininko teisė realizuoti visas 3 įstatimais suteiktas teises savo nuožiūra.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1971 žodžiai iš 3941 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.