E-komercijos perspektyvos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

E-komercijos perspektyvos Lietuvoje

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………..2

I. Teorinis problemos pristatymas…………………………………………………………..4

II. Analitinė dalis……………………………………………………………………………9

2.1 Respondentai…………………………………………………………………………9

2.2 Interneto naudojimas Lietuvoje……………………………………………………..10

2.3 Informacija apie e-komerciją………………………………………………………..12

2.4 Pirkimų Internete apimtys šiandien…………………………………………………13

2.5 E-komercijos pliusai ir minusai respondentų nuomone ir remiantis literatūra……..14

2.6 Pasitikėjimas e-komercija ir elektroniniu atsiskaitymu Lietuvoje………………….17

2.7 E-komercijos perspektyvos Lietuvoje respondentų nuomone……………………….19

Išvados……………………………………………………………………………………..21

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………23

Priedai…………………………………………………………………………………………………………………..24

ĮVADAS

Temos aktualumas. Sparčiai vystantis Interneto technologijoms, jos imamos taikyti vis daugiau sričių, kurių viena yra verslas. Sukurtas kaip akademinio elito bendravimo priemonė, internetas greitai buvo pastebėtas verslininkų. Ir štai jau kalbame apie el.prekybą, el. verslą, el. pinigus, el. vyriausybes. El.komercija ir el. verslas – neseniai į apyvartą patekę terminai. Vis daugiau kompanijų siekia savo versle naudoti Internetą, kadangi jis suteikia daug galimybių organizacijai ir vartotojui, taigi, ši tema darosi vis aktualesnė visame pasaulyje. Nors Lietuvoje el. komercija dar neįsibėgėjo, vis dėl to ji jau po truputį vystosi ir įgauna pagreitį. Atsiranda vis daugiau firmų, turinčius savo puslapius Internete, kuriuose jos reklamuoja savo produkciją, taip leidžia ją ten užsisakyti, o apmokėjus pristato į namus. Tačiau pasaulyje daug organizacijų nebeįsivaizduoja savo veiklos be interneto, kadangi jis suteikia galimybę mažinti kaštus reklamos bei dokumentų tvarkymo srityse, pagreitinti prekių ir paslaugų patekimą į rinką, lanksčiau reguliuoti kainas, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, bei daug kitų dalykų, dėl kurių gamintojas laimi. Vartotojui taip pat patogu pirkti internete, kadangi jis sutaupo laiką, reikalingą prekei surasti ir išsirinkti (bet laikas per kurį prekė pristatoma į namus gali būti ilgesnis), dažnai ir pinigus, nes daugumos prekių ir paslaugų kainos internete mažesnės. Dar ne visos prekės parduodamos internete, bet jų skaičius didėja. Labiausiai internete yra perkami automobiliai, turistinės paslaugos, knygos bei netrukus turėtų išpopuliarėti įvairių bilietų (teatro, avialinijų ir pan.) prekyba.

Dėl interneto atsiradimo datos kol kas vis nesutariama, bet nemaža pasaulio dalis 1999 metais šventė pasaulinio kompiuterio tinklo dešimtąjį gimtadienį. Per dešimtį metų visuotinis informacijos tinklas sugebėjo pasaulio ekonomikoje padaryti perversmą, reikšme civilizacijos raidoje prilygstantį ugnies, rato ar garo mašinos atradimui.

Lietuvoje ši tema yra ypač aktuali, kadangi čia e-komercija dar tik vystosi ir ateities perspektyvos neaiškios. Tikėtis, kad ji pranoks paprastą komerciją kol kas yra nerealu, kadangi dauguma lietuvių vis dar renkasi apsipirkimą paprastose parduotuvėse, kur jie gali gerai apžiūrėti prekę, ją išbandyti ir pan.

Kadangi mes jau įstojome į Europos Sąjungą, Interneto naudojimo apimtys įvairiems tikslams turėtų didėti, tuo pačiu galima būtų tikėtis, kad lietuviai dažniau pirks Internete. Tuo labiau, kad ES teisė numato tam tikrus standartus e-komercijos srityje, kurie liečia atsiskaitymą, etiką ir kitus aspektus.

Mintis perkelti mažmeninę prekybą į internetą verslininkams jau neatrodo beprotiška – vis dažniau išgirstame apie lietuviškame Voratinklyje atsidarančias naujas sritis, kuriose galima įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Interneto parduotuvės savo vartotojus patraukia tuo, kad jose yra galimybė rinktis prekę, bei atsiskaityti už ją per tinklą.. Rinka yra perspektyvi, o lietuviai jau dabar yra puikūs interneto pirkėjai, nes palyginti neseniai prasidėjus elektroninei komercijai, jie labai greitai suvokė jos naudą. Tiesa, dar trukdo technologijų išsivystymo lygis.

Darbo tikslas yra apžvelgti el. komercijos tempus Lietuvoje, remiantis mūsų atliktu tyrimu išnagrinėti jos ateities perspektyvas bei tendencijas, apibūdinti svarbiausias problemas, kliūtis ir galimus jų sprendimų variantus.

Tyrimo objektas – el. komercija (B2C – verslas vartotojui sektorius) ir jos vystymosi perspektyvos Lietuvoje.

Darbo uždaviniai – pirmiausia teorinėje dalyje apžvelgsime e-komercijos ypatumus bendrai, pasaulyje ir Lietuvoje, išnagrinėsime e-komercijos ciklą. Taip pat apžvelgsime priežastis, dėl ko Internete pirkti yra naudinga ir kaip tai atsispindi Lietuvoje.

Mūsų uždavinys
– pagal šio tyrimo rezultatus išsiaiškinti galimas e-komercijos prognozes Lietuvoje:

– kokiais tikslais jaunimas naudojasi Internetu ir kokio pobūdžio svetainėse lankosi. Iš dalies e-komercijos perspektyvas galima sieti su tuo, kokie puslapiai yra lankomi labiausiai. Jeigu komerciniai puslapiai yra lankomi, tikėtina, kad ateityje jaunimas gaus daugiau informacijos apie e-komerciją ir galbūt daugiau ja naudosis.

– kaip dažnai lankomasi Interneto puslapiuose, kuriuose galima įsigyti prekių. Nagrinėsime, ar iš viso šie puslapiai yra lankomi ir žinomi.

– kada respondentai išgirdo apie galimybę Lietuvoje įsigyti prekių Internetu. Iš to galima spręsti apie informacijos sklidimo tempus, taip pat prognozuoti e-komercijos ateitį.

– bandysime išsiaiškinti kiek respondentų yra pirkę Internete, jei taip, ką ir už kiek, ar jie buvo patenkinti pirkiniu ar ne ir kodėl. Tai būtina apžvelgti tiriant e-komercijos perspektyvas Lietuvoje, kadangi jei respondentas perka ir yra patenkintas preke, labai tikėtina, kad jis pirks dar kartą ir netgi patars kitiems tai daryti, o tai didins e-komercijos tempus. Nagrinėsime, iš kur pirkėjai daugiausiai sužino apie prekę Internete, prieš ją įsigydami.

– kadangi dauguma respondentų, kaip mes spėjame, yra nepirkę Internete, mes stengsimės išnagrinėti, kas tai įtakoja – informacijos stoka, nepasitikėjimas elektroninėmis mokėjimo sistemomis, kainos, pristatymas ar kiti veiksniai.

– ar Lietuvoje yra pakankamai informacijos apie e-komerciją. Tai labai svarbu, kadangi informacijos stoka yra viena priežasčių, kodėl lietuviai neperka.

– kadangi mes nagrinėjame e-komercijos perspektyvas, aiškinsimės, kokios prekės ir paslaugos būtų perkamos Internete, jei respondentams būtų sudarytos palankios sąlygos (tai subjektyvus veiksnys).

– ką respondentai mano apie atsiskaitymo saugumą Internete. Tai taip pat yra viena priežasčių, dėl ko e-komercija nėra populiari Lietuvoje – lietuviai nepasitiki elektroninėmis mokėjimo sistemomis.

– ar respondentai pirktų jiems žinomas prekes Internetu.

– ką patys respondentai mano apie e-komercijos perspektyvas Lietuvoje.

Darbe naudoti tokie tyrimo metodai kaip pirminių duomenų rinkimas naudojant anketinę apklausą, lyginamoji analizė, literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas.

I. TEORINIS PROBLEMOS PRISTATYMAS

Kompiuterizacija diegiama visose įmanomose srityse. Viena labiausiai įsibėgėjančių – elektroninė arba virtuali prekyba (tarptautiniu žodžiu, e-komercija (angl. e-commerce)). Pagal amerikietiškąjį apibrėžimą – tai finansinių transakcijų vykdymas elektroninėmis priemonėmis, pvz., pirkimas ir pardavimas Interneto parduotuvėse (Ivanovic, Collin, 2000). Yra dvi tokios prekybos rūšys. Pirmoji, kai pirkėjai yra paprasti vartotojai (angl. business to customer), antroji – prekyba tarp verslo partnerių ( angl. business to business). Šiame darbe nagrinėsime tik pirmąją e-komercijos rūšį – kai pirkėjai yra paprasti vartotojai.

Savo knygoje “Elektronnaja komercija” D.Koziur (1999) nagrinėja klausimą – kuo elektroninė prekyba skiriasi nuo tradicinio verslo? Atsakymas paprastas – iš esmės nesiskiria: elektroninė prekyba yra pagrįsta tradicinio verslo sandara, tik įprastiniai procesai čia atliekami kitaip – elektroniniu būdu ir dėl to daug greičiau. Automatizavimas leidžia atsisakyti kai kurių grandžių: pavyzdžiui, užsakymų priėmėjų, nes užsakovas pats gali prieiti prie įmonės duomenų bazės ir kompiuterio ekrane užpildyti laukus, reikalingus užsakymui įforminti. Tačiau tam reikalingos papildomos kompiuterinės technologijos.

Komercinė veikla elektroniniuose tinkluose panaikina kai kuriuos fizinius apribojimus. Kompiuterinės Interneto sistemos gali užtikrinti kliento rėmimą 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Produkcijos užsakymai gali būti priimami bet kokiu metu iš bet kurios vietos.

E-komercijos ciklą sudaro penki procesai (pagal D.Koziur,1999):

1. Informacijos skleidimas;

2. Užsakymas;

3. Apmokėjimas;

4. Užsakymo įvykdymas;

5. Popirkiminis aptarnavimas ir rėmimas.

Lietuvoje šis ciklas yra gan problematiškas. Kad pardavimai būtų sėkmingi, reikia, kad vartotojai sužinotų apie prekes ir teikiamas paslaugas. Tam reikalinga reklama ir rinkodara. Potencialūs užsakovai turi gauti informaciją apie kompaniją ir produkciją, tuo pačiu kompanija turi tirti rinką, kad rastų naujų užsakovų, tobulintų prekes ir paslaugas pagal rinkos poreikius. Kadangi e-komercija Lietuvoje dar tik įsibėgėja, informacijos apie ją nėra labai daug, nors šiuo metu spaudoje bei Internete vis daugėja straipsnių apie šią veiklos sritį, jos ypatumus. Savo anketoje mes pateikėme klausimą apie tai ar šiuo metu Lietuvoje pakanka informacijos apie e-komerciją, kurio atsakymus nagrinėsime analitinėje darbo dalyje.

Apmokėjimas Internetu Lietuvoje taip pat sukelia daug problemų. Dauguma žmonių dar nepasitiki elektroninėmis apmokėjimo sistemomis, be to ne visomis kreditinėmis kortelėmis galima atsiskaityti – tai yra papildomas ribotumas.

Vykdydama užsakymą, firma įsipareigoja pristatyti prekę į namus per tam tikrą laikotarpį, kai pirkėjas perveda pinigus. Kai kurios neapčiuopiamos prekės, tokios kaip informacija arba
kompiuterinės programos, atsiunčiamos elektroniniu paštu.

Tyrėjai (Adhock, Halborg, 2001) pabrėžia pirkėjo vertės kūrimo galimybes naujoje rinkos aplinkoje. Išskiriamos šešios priežastis, kodėl pirkėjai perka Internete. Tai yra – patogumas, kaštai, pasirinkimas, pritaikymas individualiam vartotojui, bendravimas ir reguliavimas.

Pirkti “online” patogu. Pavyzdžiui amerikiečiai gali aplankyti tokius parduotuvių puslapius kaip Wal-Mart ir apžiūrėti bei užsisakyti iš 80000 parodomų produktų, nestovėdami ilgiausiuose transporto kamščiuose, nelaukdami kol atsilaisvins parkavimo vieta mašinai, nevaikščiodami ilgiausiais parduotuvių labirintais, nestovėdami ilgiausiose eilėse. Norėdamas pirkti per Internetą pirkėjas gali naudotis “bots”, elektroniniais apsipirkimo agentais arba robotais, kad nuodugniau išsiaiškintų Web’o puslapius, palygintų kainas ir produktų bei paslaugų savybes. Lietuvoje per Inernetą taip pat galima susipažinti su produktais, tačiau dauguma vartotojų tik dėl šios priežasties ir apsilanko tokiose Interneto svetainėse, kur galima įsigyti prekių, o paskui jie vistiek nueina į tradicinę parduotuvę ir ten nusiperka.

Antroji priežastis, kodėl geriau pirkti “online” yra kaštai. Tyrimai nustatė, kad 90 proc. iš 30 populiariausių gaminių perkamų “online” būdu gali būti nupirkti tokia pačia kaina arba pigiau nei juos perkant per mažmeninės prekybos tinklus. Čia taip pat sumažinami ir išoriniai paieškos kaštai, įskaitant laiką praleistą ieškant produkto parduotuvės, ginčus, stovėjimą eilėse. Pirkimo patogumas ir kaštai yra du pagrindiniai veiksniai, didinantys elektroninės komercijos plitimą moterų tarpe, ypatingai veiklių moterų, neturinčių laiko apsipirkinėti parduotuvėse.

Pasirinkimo ir pritaikymo individualiam vartotojui galimybės yra dvi papildomos priežastys pirkti “online”. Vartotojų pasirinkimo troškimas gali būti naudingas jiems patiems pasirinkti tinkamiausią. Gausiuose Web’o puslapiuose jie gali rasti beveik visų produktų ir paslaugų, kurių jie nori. Pirkėjai gali pirkti tiesiogiai iš gamintojų, pvz. tokių kaip “Sony” ar “LG”, arba aplankyti pagrindinį prekiautoją prekiaujantį visų firmų produkcija. Taip pat pirkėjai gali užsisakyti vienetines gaminius, kurie atitiktų jų poreikius. Skirtingą mintį į pasirinkimo galimybes formuoja Strauss ir Frost (2001) teigia, kad neribota pasirinkimo galimybė tiesiog “užbomborduoja” vartotoją. Jam yra labai sunku apsispręsti, kurį produktą pirkti, nes daugumos vienodos rūšies gaminių savybės panašios.

Vartotojai taip pat laukiami, pasinaudojant komunikavimo galimybėmis per Internetą ir Web’o technologijomis, vesti elektroninius dialogus su pardavėjais. Šios technologijos leidžia išsiųsti ir gauti informaciją, kai tik suvedi duomenis ir paspaudi reikiamą klavišą. Pardavėjai žinodami pirkėjų elektroninio pašto adresus dažnai užverčia krūvomis anketų ir klausimynų, norėdami išsiaiškinti vartotojų nuomonę, poreikius, demografinius ir psichografinius požymius. Tokiomis komunikavimo sąlygomis vartotojai pradeda jaustis nejaukiai, nes pažeidžiamas jų privatumas, tai viena priežasčių, dėl ko lietuviai vis dar nelabai linkę pirkti Internete.

Šeštoji priežastis – kontroliavimo galimybė. Ji siekia aukščiau nei pirkimo sprendimo procesas. “Online” pirkėjai yra įgalioti vartotojai. Jie greitai naudojasi Interneto ir Web’o technologijomis ieškodami informacijos, įvertindami alternatyvas ir priimdami pirkimo sprendimą jiems tinkamu laiku ir sąlygomis.

E-komercijai, kaip ir kiekvienai kitai, reikia iš esmės keturių dalykų: pirkėjo, pardavėjo, jų susitikimo vietos ir visuotinio mainų ekvivalento, tai yra, pinigų. E-komercija apima visas santykių, susijusių su tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas. Kas parduodama ir perkama internete?

• produktai: kompiuteriai, kompiuterinės programos, drabužiai, knygos, garso ir vaizdo įrašai, maistas, gėrimai, sporto prekės, mobilieji telefonai, parfumerija ir visa kita, ką tik galima įsivaizduoti

• pramogos: žaidimai, loterijos ir t.t.

• paslaugos: kelionės, prekybos vietos internete, reklama, skelbimai, darbo paieška ir pasiūla ir t.t.

E-komercijos infrastruktūra kuriama (Coupey, 2001), atsižvelgiant į konkurenciją ir jos palaikymą, privačias investicijas, valstybines ir tarptautines skatinimo programas, atvirą ir pigų priėjimą prie interneto. Visame pasaulyje ir kiekvienoje atskiroje įmonėje e-komercija vystoma etapiškai:

1) savo svetainės sukūrimas ir informacijos apie save patalpinimas joje,

2) aktyvus ir pasyvus komunikavimas (informacijos pastovus atnaujinimas, atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus, svetainės lankytojų skaičiaus patikrinimas ir t.t.),

3) visos veiklos operacijų perkėlimas į internetą: pirkimas, pardavimas, užsakymas, reklama, klientų aptarnavimas, konsultavimas, tiekimo grandžių valdymas ir t.t.

E-komercijos rūšys:

– elektroninės parduotuvės (nagrinėsime būtent šios srities perpektyvas Lietuvoje);

– elektroniniai skelbimai;

– elektroniniai aukcionai;

– elektroninė bankininkystė;

– elektroninis
realių parduotuvių analogai (Rusteika, 2001), kur galima pamatyti prekes, gauti jų išsamų aprašymą (pvz. http://www.parduotuve.lt ) Prekės tokiose parduotuvėse yra tarsi išdėliotos „vitrinoje”. Norint tokiose parduotuvėse nusipirkti prekes, tereikia užpildyti pirkėjo registracijos ir pirkimo anketą bei atsiskaityti mokėjimo kortele.

Elektroniniai skelbimai yra panašūs į skelbimus spaudoje. Čia taip pat skelbiama, kas perkama, parduodama ar keičiama, nurodant svarbiausius produkto parametrus, kainą bei būdą, kaip galima susirasti pirkėją ar pardavėją. Elektroninių aukcionų principas yra toks: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, mokestį už prekės paskelbimą aukciono rubrikoje, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialūs pirkėjai naršo po rubriką ir siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti (pvz. http://www.aukcionai.lt).

Elektroninė bankininkystė yra moderni, patogi ir patikima, anot bankų atstovų, klientų banko sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos (pvz. http://www.vb.lt ). Tačiau šia paslauga gali naudotis ne kiekvienas, nors ir turintis ryšį su internetu. Tai yra programa, instaliuojama už atskirą mokestį kiekvieno pageidaujančio kliento asmeniniame kompiuteryje. Šiuo metu yra aktyviai kuriama ir jau kai kur naudojama klientų aptarnavimo sistema, veikianti per internetą.

E-komercija turi daug privalumų (Adhock, Halborg, 2001), tarp kurių galima paminėti šiuos:

– greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;

– didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;

– mažesnės kainos;

– produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau;

– taupomi ištekliai;

– mažinami kaštai;

– patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;

– patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;

– tobulinama įmonės informacijos sistema;

– atsiveria naujos verslo galimybės.

Kodėl tai nėra taip gerai, kaip norėtųsi? Todėl, kad:

• sprendimai ir sistemos ne visada suderinamos. Įmonės kuria ir diegia savas e-komercijos sistemas ir produktus. Tai reikalauja įvairių standartų ir modelių, palaikančių šias e-komercijos sistemas ir jų sąsajų su organizacijų informacijos sistemomis. Be to sistemos turi sugebėti aptarnauti klientus;

• nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis. Įmonės nenori nutraukti savo eksploatuojamų sistemų vartojimo ir naudoti visai naujas e-komercijos sistemas;

• projektavimas ir vystymas kainuoja. Reikia atsižvelgti ne tik į projektavimui ir vystymui skirtas lėšas, bet ir į tolesnio sistemų palaikymo ir vystymo kaštus;

• reikia palaikyti elektroninių duomenų mainų standartą. Naujosios e-komercijos sistemos turi palaikyti standartą, kuris yra naudojamas saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui tarp verslo partnerių;

• ne visada patogu priimti apmokėjimus. Daugybė apmokėjimo standartų apsunkina e- komercijos sistemų projektavimą.

Elektroninė komercija – tai viena sparčiausiai besivystančių informacinių technologijų krypčių visame pasaulyje ir Lietuvoje. Elektroninė komercija – tai verslas, kai svarbiausios įmonės veiklos sistemos per išorinius ir vidinius kompiuterių tinklus yra tiesiogiai sujungiamos su svarbiausiais įmonės veiklos nariais: klientais, darbuotojais, tiekėjais, gamintojais. Elektroninės parduotuvės, elektroniniai bankiniai atsiskaitymai, elektroniniai atsiskaitymai – visa tai yra elektroninės komercijos rūšys.

Elektroninės komercijos raida niekuo nesiskiria nuo bet kokio kito reiškinio vystymosi. Viskas prasideda nuo primityvo, daug ydų ar nesklandumų turinčio organizmo. Užtenka prisiminti to paties kompiuterio raidą.

Su kiekvienais metais didėjantis interneto pralaidumas ir užgimstančios technologinės naujovės jau šiandien leidžia įžvelgti kaip transformuosis elektroninė prekyba ir kuria kryptimi ji vystysis. Pirmiausiai kalbama apie be galo dinamišką, judrią, aktyvią, interaktyvią, intuityvią ir intelektualią ateities elektroninę prekybą. Nuo tokios prekybos šiandieninė internetinė komercija labai skiriasi. Egzistuoja beribė erdvė tobulėjimui (Lapinskas, 2001). Daugelis analitikų sutinka, kad jau po ketverto metų dabar egzistuojanti elektroninė komercija gali būti archaika. Skaitmeniniame pasaulyje vis dažniau imama naudoti “protingo interneto” sąvoka, interneto, kuris jau nėra vien tik tarpininkas ir komunikacijos kanalas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2737 žodžiai iš 8948 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.