Ilgalaikio materialiojo turto apskaita
3.5 (70%) 2 votes

Ilgalaikio materialiojo turto apskaita

Įvadas

Įmonės veikla neįmanoma be tam tikro turto.Turtas – tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir, kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje .

Turtas gali būti įvairių rūšių.Visų pirma, turtas yra materialusis(pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apskaičiuojamas, pvz ; pastatai, įrengimai, medžiagos, prekės) ir nematerialusis ( neturi materialiosios substancijos, pvz ; patentas ) .

Pagal tai, kaip planuojama panaudoti turtą įmonės veikloje, skiriamos dvi formos :ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau kaip vienerius metus.

Ilgalaikį turtą sudaro :

1. Formavimo savikaina. Jai priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar organizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje daugiau kaip vienerius metus.

2. Ilgalaikis materialusis turtas. Šis turtas gali būti skirstomas į pasyvųjį ( nekilnojamąjį ) ir aktyvųjį ( kilnojamąjį ) .

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas ( patentai, firmos prestižas ) .

4. Ilgalaikis finansinis turtas. Tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonės veikloje .

Ilgalaikis materialusis turtas, jo sudėtis

Ilgalaikis materialusis turtas ( IMT ) sudaro svarbiausią ilgalaikio turto dalį. IMT priskiriamas įmonnei nuosavybės ( pasitikėjimo ) teise priklausantis bei pagal nuomos su išpirkimu sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamas savo natūrinę formą, nusidėvi naudojamas ne trupiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo ( pasigaminimo ) vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią IMT vertę .

IMT priskiriama:

1. Žemė ;

2. Pastatai ( gamybiniai, administracijos pastatai ) ;

3. Statiniai ir mašinos ( keliai, bokštai, staklės, elektros generatoriai, kompresoriai );

4. Transporto priemonės ( automobiliai, elektriniai vežimėliai, konvejeriai ) ;

5. Kiti įrengimai, įranga ir įrankiai ;

6. Pagal nuomos su išsipirkimu sutartį valdomas turtas ( išsinuomotas turtas, pasibaigus nuomos terminui, pereina nuomininko nuosavybėn arba jam suteikiama teisė nusipirkti šį turtą ) ;

7. Kitas materialusis turtas ( laikinai atitrauktas iš įmonės veiklos bei rezervuotas ilgalaikis turtas, įmonės gyvenamieji namai ir. ) ;

8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Įmonės savo veikloje gali disponuoti ne tik materialiuoju, bet ir nematerialiuoju

ilgalaikiu turtu. Ilgalaikis turtas, kuris nėra fiziškai apčiuopiamas, o pagrįstas teisė

mis ar privilegijomis, vadinamas ilgalaikiu nematerialiuoju turtu ( INT ). Naudodamasi tomis teisėmis ar privilegijomis savo veikloje įmonė tikisi gauti naudą.

Pagrindiniai INT požymiai yra šie :

1. šis turtas neturi materialaus ( daiktinio ) turinio ;

2. šis turtas turi vertę, kadangi suteikia jo savininkui tam tikras teises ir privilegijas ;

3. šio turto naudojimas turi teikti įmonei naudos ;

4. šis turtas naudojamas ilgą laiką ( ilgiau nei vienerius mtus ).

Prie nematerialiojo turto priskiriama :

1. Teisės į išradimus ( patentai ) ;

2. Autorinės teisės ;

3. Licencijos ;

4. Prekės ( firmos ) ženklas ;

5 .Firmos reputacija ( presižas ) ;

6. Informacijos apdorojimas programos bei techninė dokumentacija ir kt .

IMT įkainojimas. Turto vertės pasikeitimo funkcija .

Turto piniginis įkainojimas reikalingas įvairiems ekonominiams skaičiavimams : IMT nusidėvėjimui apskaičiuoti, jo visai apimčiai, dinamikai nustatyti ir kt .Kiekviena turto sudėtinė dalis turi būti įkainojama atskirai .

IMT įkainojimo rūšys yra šios :

Įsigijimo vertė ( pradinė ), o jeigu įmonė ilgalaikį turtą pasigamna pati, – pasigaminimo vertė .IMT įsigijimo vertė turi būti nustatoma pre pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą pinigų sumos pridedant muitą, akcizą, kitus mokesčius ( išskyrus pridėtinės vertės mokestį ) ,susijusios su šiuo turti įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas ( instaliavimo, bandymo, derinimo ir panašias ), padarytas iki jo naudojimo pradžios .

Į nekilnojamojo turto įsigijimo ( pradinę ) vertę įskaitomas turto registravimo mokestis ir remonto sąnaudos patirtos iki jo naudojimo pradžios .IMT pasigaminimo vertė turi būti nustatoma prie pagrindinių medžiagų, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo ir netiesioginės ( pridėtinės ) gamybos išlaidas, padarytas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios .INT įsigijimo vertė yra to turto pirkimo kaina arba akcinių susirinkimo ( savininkų ) patvirtinta vertė .

2. Likutinė vertė. Ji apskaičiuojama iš pradinės turto vertės atėmus nudėvėtą turto sumą. Likutinė ilgalaikio turto vertė rodo, už kokią sumą ilgalaikio turto įmonė turi tam tikru laikotarpiu .

3. Likvidacinė vertė. Tai tokia vertė, kurios nereikia nudėvėti. Tai tokia suma, kurią įmonė tikisi gauti likviduodama turtą, pvz ; atiduodama į metalo laužą .

4. Atstatomoji vertė. Ji parodo, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų
technologijas bei kainas .

Tam, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti nusidėvėjimą, reikia žinoti, kaip turto vertė keičiasi per visą šio turto naudojimo laiką. Tai daroma, panaudojant matematinį modelį, kuris funkcijos pavidalu rodo turto vertės pasikeitimą priklausomai nuo laiko .

Kaip matyti iš grafiko, pradiniu laiko momentu turto vertė lygi įsigijimo vertei, o periodo gale nukrenta iki likvidacinės. Naudodamiesi šiuo grafiku, galime apskaičiuoti turto nusidėvėjimą bei jo likutinę vertę bet kuriuo laiko momentu .





Pradinė turto vertė

Likutinė turto vertė

3 – ių metų pabaigoje

Likvidacinė vertė

0

1 2 3 n – 1 n

IMT nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo rūšys .

Gamybos ir aptarnavimo procese IMT dėvisi. Nusidėvėjimas – tai turto vertės praradimas dėl fizinio moralinio senėjimo proceso .Fizinis nusidėvėjimas pasireiškia per tam tikro turto nesugebėjimą atlikti jam skirtas funkcijas dėl fizinių proceso poveikio, pvz ; rūdijimo, metalo dilimo dirbant staklėms, cheminių medžiagų poveikio ir pan. Fizinio nusidėvėjimo laipsnis priklauso nuo medžiagų, iš kurių pagamintos IMT kokybės, technologinių procesų specifikos, įrengimų darbo laiko ir kt .

Moralinis nusidėvėjimas pasireiškia tuo, kad keičiasi poreikis toms funkcijoms, kurioms atlikti yra skirtas technologijos vystymasis : atsiranda nauja technika, kuri yra panašesnė už ankstesnę savo techniais ekonominiais parametrais. Būtent, moralinis nusidėvėjimas sąlygoja ankstyvą dar fiziškai nenusidėvėjusio turto pakeitimą nauju, siekiant veiklos rezultatų .

ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO APSKAITA MOKESČIŲ APSKAIČIAVIMO TIKSLAIS.

Daugelio šalių valdžia, skatindama techninę įmonių pažangą, apmokestinamajam rezultatui apskaičiuoti leidžia taikyti pagreitintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos metodus. Šį teiginį toliau pagrįsiu konkrečiu pavyzdžiu. Tokių metodų esmė ta, kad išvedant apmokestinamąjį (bet ne apskaitinį, t. y. tikrąjį!) pelną valdžia tam tikrais turto naudojimo laikotarpiais leidžia įmonėms įskaičiuoti į sąnaudas didesnę negu iš tikrųjų patiriama ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo sumą.

Pateiksiu du pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus: mažėjančios vertės ir metų skaičiaus. Juos taikydama, įmonė gali didesnę materialiojo turto dalį nudėvėti ankstesniais turto naudojimo laikotarpiais.

Metų skaičiaus metodas

Metų skaičiaus metodu skaičiuojant nusidėvėjimą, per nusidėvėjimo laikotarpį į sąnaudas nurašoma visa nudėvėtina turto suma, kaip ir taikant anksčiau aptartus tiesinį bei produkcijos metodus. Tačiau šiuo atveju pirmaisiais turto naudojimo (nudėvėjimo) metais į sąnaudas nurašoma didžiausia nudėvimo turto įsigijimo savikainos dalis. Kiekvieną vėlesnį laikotarpį ši dalis proporcingai mažėja. Nusidėvėjimo sąnaudų suma apskaičiuojama dauginant turto nudėvėtina vertę (įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumą) iš nusidėvėjimo normos, kuri šiuo atveju yra kintanti. Nusidėvėjimo norma kiekvienam laikotarpiui apskaičiuojama atskirai. Ji išreiškiama trupmena, kurios skaitiklyje įrašomas likusių turto naudojimo įmonėje metų skaičius (pirmaisiais metais jis bus lygus visam prognozuojamam turto naudojimo terminui), o vardiklyje metų, per kuriuos numatoma turtą naudoti įmonės veikloje, suma. Pavyzdžiui, turtą numačius naudoti 3 metus, vardiklio reikšmė bus lygi 1+2+3=6. Tokiu būdu skaitiklio reikšmė kiekvieną vėlesnį laikotarpį sumažėja vienetu (vardiklis išlieka pastovus), taip išdalijant nusidėvėjimo sąnaudas atskiriems laikotarpiams. Pavyzdžiui, jau minėtą 3 metų naudojimo laikotarpį pirmaisiais metais į sąnaudas nurašysime 3/6, antraisiais – 2/6, o trečiaisiais – 1/6 šio turto nudėvėtinos vertės. Per ataskaitinį laikotarpį nudėvėtina turto suma gali būti išreikšta tokia matematine formule:

(V1-V2)x(T-i+l)x2

N = , kur

T x(T+l)

N -metinė nusidėvėjimo suma;

V1 -ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina;

V2 -ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T -naudojimo laikas metais;

i -metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur i Ј T.

Įmonės, sudarančios tarpines atskaitomybes ir dėl to priverstos skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą trumpesniems periodams (pavyzdžiui, ketvirčiams), aukščiau pateiktos formulės negali modifikuoti, rodiklį T išreikšdamos ne metais, bet mėnesiais ar ketvirčiais. Šitaip jos dar labiau, nei numato aptariamas metodas, padidintų pirmųjų ataskaitinių laikotarpių nusidėvėjimo sąnaudas. Taikant metų skaičiaus metodą, turto eksploatacijos laikotarpis gali būti išreikštas tik metais. Be abejo, tai yra šio metodo ribotumas. Tačiau jį taikant, bet kuriuo atveju neatspindimas tikrasis (ar bent apytikris) ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas. Jo, kaip ir dvigubai mažėjančios vertės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodo, esmė ir pasireiškia ne siekimu tiksliai ir teisingai atspindėti įmonėje vykstančius procesus. Pagreitinti nudėvėjimo metodai skirti vien tik valdžios suteiktoms mokestinėms lengvatoms realizuoti. Tuo tarpu finansinėje apskaitoje
ilgalaikis materialusis turtas bus nudėvimas tiesiniu ar produkcijos metodu, taigi ir šio turto būklė bei jo naudojimas finansinėje atskaitomybėje bus atspindėti teisingai. Jeigu reikia, trumpesniems laikotarpiams tenkančios nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuojamos metinę nusidėvėjimo sumą dalijant iš šių laikotarpių skaičiaus per metus:



N

N1 = , kur

T

N1 – tarpinio, trumpesnio nei metai, laikotarpio (pvz., ketvirčio ar mėnesio) ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma;

N – metinė nusidėvėjimo suma;

t – finansinius metus sudarančių tarpinių laikotarpių (pvz., ketvirčių ar mėnesiu) skaičius.

Tarkime, įmonė įsigijo tekinimo stakles už 11 000 Lt. Įmonės ekspertai nustatė, kad šių staklių naudojimo trukmė bus 5 metai, o jų likvidacinė vertė -1000 Lt. Pateikiame staklių nusidėvėjimo duomenis per visą jų naudojimo įmonėje laikotarpį:



Lentelė 4

Metai Nudėvėtina suma Likę naudoti metai Metinio nusidėvėjimo skaičiavimas (Lt) Metinis nusidėvėjimas (Lt) Likutine verte metų pabaigoje (Lt)

pirmieji 10000 5 10 000 x 5/15 3333 7667

antrieji 10000 4 10 000 x 4/15 2667 5000

tretieji 10000 3 10 000 x 3/15 2000 3000

ketvirtieji 10000 2 10 000 x 2/15 1333 1667

penktieji 10000 1 10 000 x 1/15 667 1000

Metų skaičiaus metodas geriausiai tinka tam ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris pirmaisiais eksploatavimo metais praranda daugiausia savo naudingųjų savybių, pavyzdžiui, tikslioji mechanika, greitai moraliai senstanti kompiuterinė technika, kai kurie prabangos objektai.

Dvigubas – mažėjančios vertės metodas.

Dvigubas-mažėjančios vertės metodas – antrasis iš pagreitintų ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo būdų, kurį taikant pirmaisiais turto eksploatavimo metais, į sąnaudas nurašoma didžiausia įsigijimo savikainos dalis, o kiekvienais vėlesniais – atitinkamai mažėjanti dalis. Šis metodas išskirtinis tuo, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo turto nudėvėtinos vertės (įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumo), bet nuo jo likutinės vertės. Nusidėvėjimo koeficientas apskaičiuojamas dvejetą dalijant iš numatomo turto naudojimo laikotarpio (išreikšto metais):

2

n = , kur

T

n – nusidėvėjimo koeficientas;

T – turto naudojimo laikas metais.

Procentais išreikšta nusidėvėjimo norma apskaičiuojama taip:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1831 žodžiai iš 6089 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.