Ilgalaikio turto inventorizacija ir jos rezultatų įforminimas prekybos įmonėse
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikio turto inventorizacija ir jos rezultatų įforminimas prekybos įmonėse

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJA

VERSLO FAKULTETAS

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRAILGALAIKIO TURTO INVENTORIZACIJA IR JOS REZULTATŲ APSKAITA PREKYBOS ĮMONĖSE

Finansinės apskaitos kursinis darbasAtliko 3 bn gr. studentė

J.Gončarova

2005-04-03Darbo vadovė

Dėstytoja N. Budzinskienė

2005-…………..

Klaipėda, 2005

TurinysĮvadas 3

1. Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas 5

2. Inventorizacijos rūšys 6

3. Inventorizacijos terminai 8

4. Inventorizacijos etapai 9

4.1. Pasirengimas inventorizacijai 9

4.2. Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas 11

4.2.1. Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas 12

4.2.2. Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos atlikimas 12

4.2.3. Turto, išsinuomoto ar gauto pagal išperkamosios panaudos

sutartis, inventorizacijos atlikimas 14

4.2.4. Investicijų inventorizacijos atlikimas 15

4.2.5. Nebaigtų statybos darbų inventorizacijos atlikimas 15

4.3. Inventorizacijos įforminimas 16

4.4. Inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis

19

4.5. Nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas 20

4.6. Rezultatų išvedimas 21

4.7. Vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas 22

4.7.1. Vadovo sprendimas 22

4.7.2. Inventorizacijos rezultatų registravimas apskaitoje 23

Išvados 29

Literatūros sąrašas 30

Schemos 31

Priedai 36

ĮVADAS

Ilgalaikis turtas, arba pagrindinės priemonės, yra būtinas visoms

įmonėms bei organizacijoms nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.

Įvairioms ūkinės veiklos rūšims reikia įvairaus ilgalaikio turto. Pvz.,

transporto firmai reikalingos transporto priemonės, žemės ūkio įmonei –

žemė, gyvuliai ir kt. Kiekviena įmonė turi tiksliai žinoti, kokio dydžio

turtu ji disponuoja, ir privalo (jeigu ji, aišku, nori pelningai

funkcionuoti) nustatyti optimalų ilgalaikio turto dydį bei struktūrą.

Norint tai atlikti, reikia kruopščiai tvarkyti įmonės ilgalaikio turto

apskaitą.

Ir nekilnojamasis materialusis turtas, ir kilnojamasis turtas vienodai

svarbūs įmonės prekybinei veiklai. Kilnojamojo turto, t.y. turto,

tiesiogiai susijusio su prekių ar paslaugų prekyba, ir nekilnojamojo turto,

t.y. turto, tiesiogiai nedalyvaujančio prekybos procese, optimalaus

santykio nustatymas – viena iš efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Be abejo,

šis santykis įvairiose įmonėse gali būti įvairus, tačiau svarbu, kad jis

būtų pasirinktas optimalus.

Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:

1. Materialusis turtas

1. Nekilnojamasis turtas

1. Žemė

2. Pastatai

2. Kilnojamasis turtas

1. Transporto priemonės

2. Įvairūs įrenginiai

3. Įmonės baldai

2. Nematerialusis turtas

1. Prestižas

2. Patentai

3. Licenzijos

4. Autorinės teisės

5. Mokslinio tyrimo išlaidos

Viso šio turto reikia normaliam įmonės funkcionavimui.

Įmonės valdymo personalas turi tiksliai ir nuolat žinoti turimo

ilgalaikio turto dydį, jo struktūrą, panaudojimo lygį, turto būklę bei

kitus svarbius duomenis.

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas

stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto

išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar

samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės

sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių

kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus

reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų

kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra

turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės

vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai

paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje

visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią

darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, turto grobstymui.

INVENTORIZACIJOS ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS

Inventorizacija (lot. inventorium – sąrašas, aprašas) – tai būdas

faktiniams turto likučiams natūra nustatyti ir palyginti su apskaitos

rodikliais. Lyginant duomenis, siekiama atskleisti turto trūkumą arba

perteklių. Inventorizacija privaloma šiais atvejais:

1) prieš metinės atskaitomybės sudarymą;

2) keičiantis materialiai atsakingam asmeniui;

3) po vagysčių, apiplėšimų, piktybinio kenkimo;

4) perkainojant kai kurias materialiųjų vertybių grupes;

5) po stichinės nelaimės, gaisro,
audros;

6) bankrutuojant įmonei;

7) darant auditą, teismo, tardymo institucijų reikalavimu;

8) keičiantis nuosavybės formai.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis inventorizacijos atlikimo

tvarką, – Inventorizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Vyriausybės

1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, kuriame išdėstytos inventorizacijos

tvarkos nuostatos[1]. Inventorizacijos tvarka privaloma šioms įmonėms:

1) akcinėms bendrovėms;

2) uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3) kooperatyvinėms bendrovėms;

4) žemės ūkio bendrovėms;

5) investicinėms bendrovėms;

6) valstybės įmonėms;

7) savivaldybių įmonėms;

8) viešosioms įstaigoms;

9) visuomeninėms organizacijoms;

10) visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms,

federacijoms, susivienijimams, konfederacijoms);

11) biudžetinėms įstaigoms.

Tvarkos reikalavimai rekomenduojami:

1) individualioms (personalinėms) įmonėms;

2) tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3) komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4) biurams (kontoroms).

INVENTORIZACIJOS RŪŠYS

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš

inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje[2]. Joje išskiriamos

keturios didelės inventorizacijos grupės:

– pagal priežastį;

– pagal apimtį;

– pagal pobūdį;

– pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal priežastį inventorizacija gali būti planinė, priežastinė ir

netikėta (neplaninė).

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto sudarytą planą prieš

parengiant metinę finansinę atskaitomybę. Ji gali būti metinė ir periodinė.

Metinės inventorizacijos metu patikrinamas visos įmonės turtas ir nuosavas

kapitalas, įmonės įsipareigojimai pagal visus balanso straipsnius.

Periodinės inventorizacijos metu atliekamas brangaus turto, buitinės

paskirties prekių ir kt. patikrinimas.

Priežastinė inventorizacija atliekama tokiais atvejais:

– keičiantis materialiai atsakingiems asmenims;

– reorganizuojant arba likviduojant įmonę;

– po įsilaužimų, stichinių nelaimių;

– perduodant turtą nuomininkui;

– nusprendus turtą perkainoti.

Netikėtos inventorizacijos atliekamos kontrolės tikslais, gavus

signalus apie turto grobstymą, norint įsitikinti, ar materialiai atsakingi

asmenys sąžiningi. Netikėtai gali būti inventorizuojami pinigai kasoje.

Pagal apimtį inventorizacija gali būti ištisinė, atrankinė ar dalinė.

Per ištisinę inventorizaciją tikrinamas visas įmonės turtas, esantis

įmonėje ir pas trečiuosius asmenis, turtas priimtas saugoti, perdirbti bei

mokėtinos skolos. Inventorizuojami šie objektai:

– nematerialusis turtas;

– materialusis turtas;

– finansinis turtas (investicijos, gautinos skolos, vertybiniai

popieriai);

– atsargos (žaliavos, medžiagos, kuras, pašarai, pagaminta produkcija,

nebaigta gamyba, nebaigta statyba);

– pinigai (kasoje, atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt.);

– trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai;

– kiti objektai.

Atrankinė inventorizacija daroma, kai norima patikrinti vieną balanso

straipsnį, pinigus, atskiras prekes, atskaitingus asmenis ir kt.

Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Tai

susiję su tam tikromis priežastimis, pavyzdžiui, vagyste ar įsilaužimu į

įmonės patalpas.

Pagal pobūdį inventorizacija skirstoma į faktinę ir dokumentinę.

Faktinės inventorizacijos metu turtas yra sveriamas, matuojamas,

skaičiuojamas. Kito turto, įmonės įsipareigojimų, kurių negalima pasverti

ar suskaičiuoti, pavyzdžiui, įmonės skolos, skolos įmonei, atliekamos

dokumentinės inventorizacijos. Jų metu siunčiamas skolų suderinimo aktas

dviem egzemplioriais įmonės skolininkams (debitoriams), prašoma patvirtinti

įmonės apskaitoje užregistruotas sumas.

Dokumentinė inventorizacija atliekama tikrinant įmonės kreditorinį

įsiskolinimą ir kitus įsipareigojimus.

Pagal inventorizuojamus objektus inventorizacija gali būti ilgalaikio

turto, atsargų, finansinio turto, mokėtinų skolų ir kitų objektų.

INVENTORIZACIJOS TERMINAITerminų, per kiek laiko turi būti atlikta inventorizacija, norminiai

aktai nenustato. Tačiau kai kurioms įmonėms Inventorizacijos taisyklėse yra

nustatytos anksčiausios atlikimo datos. Žemės ūkio įmonės, kurių veikla yra

sąlygojama gamtos sąlygų, inventorizaciją gali atlikti tuo metu, kai

gatavos produkcijos ir atsargų kiekiai yra mažiausi, bet ne anksčiau kaip

ataskaitinių metų birželio 30 dieną.

Visos kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos savo turtą

inventorizuoja pačių pasirinktu laiku, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad

inventorizacijos duomenimis turi būti pagrįsti metinės atskaitomybės

duomenys, parankiausias laikas inventorizacijai – paskutinis metų

ketvirtis. Metinė inventorizacija gali būti atliekama ir prasidėjus kitiems

kalendoriniams metams, kai norima jos duomenis maksimaliai priartinti prie

atskaitomybės duomenų. Tačiau tokiu atveju negali būti imami vėlesni
nei

gruodžio 31 dienos buhalterinės apskaitos duomenys, o inventorizaciją

rekomenduojama atlikti per 2–3 pirmąsias metų savaites.

Įmonės, kurioms pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus

privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės

inventorizacijos teminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes LR

audito įstatymo[3] 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte auditoriui suteikta

teisė reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų atlikta inventorizacija, o

20 nacionaliniame audito standarte, patvirtintame Visuotiniame Lietuvos

auditorių rūmų susirinkime 2003 m. vasario 28 d., inventorizacija yra

numatyta kaip vienas iš audito įrodymų.

INVENTORIZACIJOS ETAPAIInventorizacija, ypač didelėse, daug turto turinčiose įmonėse, gali

trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Norint šį procesą paspartinti,

tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė

turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Pagrindiniai inventorizacijos etapai:

1) pasirengimas;

2) tikrinimas natūra;

3) inventorizacijos duomenų sutikrinimas su apskaitos duomenimis;

4) nustatytų apskaitos klaidų ištaisymas;

5) rezultatų išvedimas;

6) vadovo priimto sprendimo dėl rezultatų registravimo apskaitoje

vykdymas.

Atsižvelgiant į įmonės poreikius, šie etapai gali būti detalizuojami

dar smulkiau. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo

turto tikrinimas ir dokumentų tikrinimas. Šie darbai gali būti atliekami

nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai, kai

sudaromos kelios nedidelės komisijos, kurios atlieka atskirus

inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.

Bendra inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 2

schemoje[4].

1 Pasirengimas inventorizacijai

Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Atsižvelgiant į

tai, kaip dažnai įmonėje atliekamos inventorizacijos, vadovas savo įsakymu

gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją arba komisiją tik

vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Sudaryti nuolat veikiančią

komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai. Nuolatinę

inventorizacijos komisiją pravartu sudaryti visose įmonėse, turinčiose daug

materialiai atsakingų asmenų, plėtojančių veiklą filialuose, taip pat tose

įmonėse, kuriose didelė materialiai atsakingų asmenų kaita.

Sudarant nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją, įsakymas

paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje. Jame būtinai nurodoma, kokias

inventorizacijas ir kada ši komisija atliks. Jeigu dėl nenumatytų

aplinkybių (tarkime, materialiai atsakingų asmenų pasikeitimas, stichinė

nelaimė ar vagystė) reikia atlikti įsakyme nenumatyta inventorizaciją,

rašomas atskiras įsakymas, kuriuo nuolat veikiančiai komisijai pavedama

atlikti tokią neplanuotą inventorizaciją.

Didelėse, turinčiose daug turto įmonėse inventorizacijai atlikti

sudaromos kelios komisijos, kurių darbą koordinuoja centrinė komisija.

Atskiros inventorizacijos komisijos gali būti sudaromos ir tuomet, kai

įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose. Į tokią

komisiją siūloma įtraukti centrinės komisijos narį arba buhalterijos

darbuotoją.

Visais atvejais vadovo įsakyme dėl inventorizacijos komisijos sudarymo

turi būti nurodoma:

1) komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės bei pareigos;

2) konkreti data, pagal kurios duomenis buhalterinėje apskaitoje

atliekama inventorizacija;

3) inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas;

4) pavedimas inventorizacijos faktą įforminti dokumentais.

Be šių punktų, įsakyme dar rekomenduojama nurodyti:

1) inventorizacijos apimtį (ištisinė, atrankinė, dalinė), atlikimo

vietą (keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, vagystės ar

kitais atvejais);

2) sutikrinimo žiniaraščių sudarymo datą;

3) inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių pateikimo

vadovui datą.

Be to, kiekviena įmonė įsakyme gali aptarti ir kitas tik jai aktualias

sąlygas bei reikalavimus. Įsakymo pavyzdys pateiktas 1 priede. Praktiškai

įsakyme turi būti nurodyti visi veiksmai, kuriuos turi atlikti

inventorizacijos komisija, terminai, kaip reikalaujama Inventorizacijos

taisyklėse, ir papildomi reikalavimai inventorizacijos dokumentams sudaryti

bei pateikti įmonės vadovui.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti

supažindinami visi į ją įtrukti darbuotojai ir materialiai atsakingi bei

atskaitingi asmenys. Tai parankiausia padaryti atskirame pasitarime ar

susirinkime.

Prieš pradedama inventorizaciją, komisija privalo išsiaiškinti:

1) ar visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių

ir kito įmonės turto gavimu, išdavimu, saugojimu, tai atlieka

vadovo raštiško įsakymo pavedimu;

2) ar su visais darbuotojais, dirbančiais su įmonės turto įsigijimu,

gavimu,
išdavimu susijusį darbą, sudarytos materialinės

atsakomybės sutartys, o kai sudaryti visiškos materialinės

atsakomybės sutartis nėra galimybės, nes įmonėje nėra sudaryta ir

patvirtinta kolektyvinė sutartis, – ar materialinės atsakomybės

ribos aptartos darbuotojų darbo sutartyse;

3) ar atlikta įmonėje naudojamų ilgio ir svorio matavimo priemonių

privalomoji patikra pagal LR metrologijos įstatymo[5] 13 straipsnio

nuostatas;

4) ar buhalterinės apskaitos duomenys leidžia nustatyti kiekvieno

materialiai atsakingo asmens atsakomybėje esančio materialiojo

turto kiekį ir vertę;

5) ar yra viso priemonės turtui tikrinti (matavimo priemonės,

perkėlimo įranga), ar pakaks personalo matuojamam bei sveriamam

turtui patikrinti.

Inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau juose

dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Ypač daug darbų tenka buhalterijai,

nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima atsakyti į

iškeltus aukščiau klausimus. Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka

vaizduojama 3 schemoje.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina

apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. Jų galima

įsigyti apskaitos blankais prekiaujančiose įmonėse arba pasigaminti

įmonėje. Būtina patikrinti, ar įsigyjamuose blankuose yra visi

Inventorizacijos taisyklėse išvardyti rekvizitai. Gaminamuose įmonėje

blankuose taip pat privalo būti visi reikalaujami rekvizitai.

LR Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės inventorizacijų

aprašų formos nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai

juose turi būti.

Vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 55 punkto reikalavimais,

atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

2 Ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimas

Ilgalaikio turto inventorizacijos objektas yra visas įmonėje

apskaitomas materialusis ir nematerialusis turtas, įskaitant investicijas

ir nebaigtą statybą. Pelno siekiančiose įmonėse pagal 12 Verslo apskaitos

standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“[6] įmonių ilgalaikiam turtui

priskiriami turto objektai, kurie veikloje naudojami ilgiau kaip metus ir

jų vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesnė už įmonės

nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Šis turtas

apskaitomas ilgalaikio turto apskaitai skirtose sąskaitose. Ilgalaikio

nematerialiojo ir materialiojo turto inventorizacija atliekama

vadovaujantis Inventorizacijos taisyklių 18–27 ir 48–49 punktų nuostatomis.

Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės

bendrijos jų nuosavybei priklausantį ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį

turtą gali inventorizuoti ir nesilaikydamos šių taisyklių reikalavimų.

Įmonių ilgalaikis nematerialusis turtas įmonėse pripažįstamas ir

apskaitomas vadovaujantis 13 Verslo apskaitos standarto nuostatomis.

1 Ilgalaikio nematerialaus turto inventorizacijos atlikimas

Inventorizuodama ilgalaikį nematerialųjį turtą, inventorizacijos

komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą. Tuo tikslu

revizuojami ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimo pirminiai dokumentai:

sutartys, sąskaitos, pajamavimo dokumentai. Todėl inventorizacijos metu

būtina patikslinti, ar tas turtas visiškai amortizuotas, kad nebūtų

nepagrįstai skaičiuojamos amortizacijos sumos, taip didinant sąnaudas, arba

kad tie priskaitymai būtų teisingai priskiriami atitinkamiems laikotarpiams

tiek finansinėje, tiek mokesčių apskaitoje.

Inventorizuojant tokį ilgalaikį nematerialųjį turtą kaip teisės į

prekių ženklus, licenzijos, rekomenduojama, tikrinant įsigijimo dokumentus,

išsiaiškinti, ar užsienio šalių įmonėms išmokėtos sumos buvo apmokestintos

pelno mokesčiu prie šaltinio pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Inventorizacijos taisyklių 51 punkte nustatyta, kad inventorizacija

įforminama sudarant inventorizacijos aprašus (2 priedas). Vienas iš

privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yra materialiai atsakingo

asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip pat šio asmens raštiškas

patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižada saugoti ir prisiima

atsakomybę. Todėl, sudarant įmonės nematerialiojo turto inventorizacijos

aprašus, kyla klausimas, kas įmonėje gali ar turi būti materialiai

atsakingas, pavyzdžiui, už kompiuterių programas ar keliasdešimt tūkstančių

litų kainavusią teisę naudoti užsienio įmonės prekių ženklą. Pagal Darbo

kodekso 253[7] straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2436 žodžiai iš 8097 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.