TURINYS
1. ĮVADAS…………………………………………………………………….1
2. IŠORĖS EFEKTŲ ESMĖ…………………………………………………………………….2
2.1 Išorės efektų samprata……………………………………………………………………2
2.2 R. Coase ir A Pigou……………………………………………………………………….4
2.3 Komunikacijos tinklų išorės efektai…………………………………………………5
3. APLINKOS IŠORĖS EFEKTAI……………………………………………………………7
3.1 Augimo ribos……………………………………………………………7
3.2 Transporto išorės kaštai………………………………………………..13
4. IŠORĖS EFEKTŲ REGULIAVIMAS………………………………………………….16
4.1 Mokesčiai……………………………………………………………………………………16
4.2 Subsidijos……………………………………………………………………………………17
4.3 Įstatymai……………………………………………………………………………………..17
4.4 Konkraktai………………………………………………………………17
ĮVADAS
Ekonomika – mokslo šaka, nagrinėjanti ribotų išteklių pasiskirtymą, tenkinant neribotus žmonių poreikius. Tačiau dėl neefektyviai paskirstytų išteklių susidaro išorės efektai, kurie neatsispindi gėrybių paklausoje ar pasiūloje, bet turi didelę įtaką su ta gėrybę nesusijusiems ekonomikės sistemos dalyviams.
Šiame darbe norima apibendrintai paaiškinti kokios yra išorės efektų pasekmės ir kokias priemonės yra taikomos jiems reguliuoti. Nagrinėjami uždaviniai yra:
1. Aptarti išorės efektų esmę
2. Apžvelgti keletą įdomesnių išorės efektų ir aptarti kokią įtaką jie turi ekonomikos aplinkai
3. Išnagrinėti kokią įtaką išorės efektai turi aplinkos užterštmui ir kokios yra pasekmės
4. Bei apžvelgti išorės efektų reguliavimo būdus
Daugiausia dėmesio šiame darbe bus skiriama trečiajam uždaviniui, nes tai ko gero labai aktuali tema visame pasaulyje.
Didžioji dalis literatūros buvo imta iš interneto. Darba apsunkino tai, kad beveik visa literatūra buvo tik užsienio kalba.
1. IŠORĖS EFEKTŲ ESMĖ
1.1 IŠORĖS EFEKTŲ SAMPRATA
Konkurencinės rinkos ribotumas pasireiškia tuo, kad ji ne visada yra pajėgi užtikrinti efektyvų išteklių paskirstymą. Siekiant pelno konkurencinėje kovoje, neišvengiamai kyla įvairios socialinės problemos; bendrai naudojant išteklius, daroma žala gamtai ir visuomenei. Vandens ir oro užterštumas, miesto gyventojų tankumo didėjimas , nevienodos galimybės siekiant išsilavinimo ir naudotis kultūros paslaugomis, ekonomikos pakilimai ir nuosmukiai, neturtas – tai problemos, kurios išeina už rinkos ribų. Tad nepaisant milžiniško modernios rinkos gambinio potencialo, daugelis labai svarbių socialinių funkcijų negali būti sėkmingai vykdomos rinkos sąlygomis, todėl patenka į valstybės dėmesio sferą.
Šios problemos atsiranda dėl to, kad kai kurių gėrybių gamyba arba vartojimas turi pašalinį, teigiamą arba neigiamą, poveikį visuomenei arba kai kuriems asmenims, kuris neatsispindi šių gėrybių paklausoje ar pasiūloje. Dėl to rinkos teikiama informacija nėra pakankama, kad užtikrintų optimalų šių gėrybių kiekį rinkoje – jų pagaminama visuomenės požiūriu per daug arba per mažai.
Išorės efektu vadiname tokią situaciją, kai kokios nors gėrybės gamyba arba vartojimas sąlygoja papildomą naudą arba žalą firmoms ir individams, kurie nėra nei šios gėrybės gamintojai, nei vartotojai. Esminis išorinio poveikio bruožas tas, jog esama žmonėms turinčių reikšmės gerybių, bet jomis rinkoje neprekiaujama.
Ekonominėje literatūroje išorės efektas dar vdinamas „trečios šalies efektu“, „kaimynystės efektu“, naudos arba žalos perviršiu, o garsus ekonomistas Alfred Marshall vartojo terminus „išorės ekonomija“ ir „išorės disekonomija“.
Firmos ir individai, kurie patiria išorės efektą, tiesiogiai nedalyvaudami gėrybės gaminime ar vartojime, gai būti sąlyginai vadinami „trečiąja šalimi“. Tie išorės efektai kurie duoda papildomos naudos trečiajai šaliai, vadinami teigiamais, o tie, kurie sąlygoja žalą – neigiamais. Trečiosios šalys gauna papildomą naudą už ją nemokėdamos, bet ir žala nėra kompensuojama.
Realiame gyvenimine yra daug išorės efektų pavyzdžių. Ekonominėje literatūroje, iliustruojant neigiamą išorės efektą, pasireiškiantys gėrybės procese, dažnai vartojamas fabriko teršiančio savo dūmais, pavyzdys. Aplink gyvenantys žmonės kenčia dėl oro užterštumo, jie kenčia dėl suodžiais apneštų namų sienų ir papilkėjusių skalbinių. Taigi fabriko gamybinė veikla sąlygoja papildomą išlaidų atsiradimą trečiąjai šaliai – aplink fabriką gyvenantiems žmonėms, kurie nėra nei fabriko produkcijos pirkėjai, nei pardavėjai. Prie neigiamų išorės efektų galime priskirti daugumą neigiamo poveikio gamtai formų, pradedant upių ir ežerų teršimu gamyklų nutekamaisiais vandenimis ir baigiant triukšmu, kurį sukelia didžiuliai sunkvežimiai autostradose.
Gamybos procese galimi ir teigiami išorės efektai. Pavyzdžiui, statant hidroelektrinę, užtvenkiama upė ir sukuriamas dirbtinis ežeras, kuriame maudosi, žvejoja ir plaukioja jachtomis žmonės, kurie gal net ir nevartoja elektrinės gaminamos elektros.
Išorės efektai, atsirandantys vartojimo metu, taip pat gali būti teigiami ir neigiami. Prie neigiamų galime priskirti lengvųjų automobilių keliamą triukšmą ir išmetamąsias dujas, arti gyvenančių paauglių visu garsu leidžiamą stereoaparatūrą ir panašiai. Teigiamą išorės efektą sąlygoja kaimyno gražiai nudažytas namas ir tvarkingai nupjauta pievelė, kuria gali gėrėtis visi aplinkiniai. Dar vienas populiarus pavyzdys apie teigiamų išorės efektus yra susijęs su sveikatos apsauga. Jeigu Jūs nusprendėte pasiskiepiti nuo ligos tai iš to naudos turi ir kiti žmonės nes jie jau nebegali užsikrėsti nuo jūsų.
Rinka neįtraukia išorės efektų į rinkos santykius. Tie, kurie gauna papildomos naudos, nedalyvauja padengiant tos naudos sūkurimo išlaidas, o tie, kurie patiria nuostolį dėl neigiamo išorės efekto, nėra kompensuojami. Rinka informuoja tik apie tuos nuostolius ir naudą, kurie atsispindi gėrybių paklausos bei pasiūlos kreivėse. Kadangi išorės efektų sąlygojama papildoma nauda arba nuostoliai tenka trečiosioms šalims, o ne tiesioginiams gėrybės pirkėjams ar pardavėjams, jie neatspindi gėrybių rinkos paklausoje bei pasiūloje ir nedaro įtakos rinkos kainai. Dėl šių priežasčių įvairių prekių bei paslaugų gamintojai ir vartotojai gauna per rinką ne visą informaciją, ir jų sprendimai negali būti optimalūs.
Dalis ekonomistų mano kad išorės efektai yra neišvengiami. Vyriausybė yra pagrindinė išorės efektų reguliuotoja. Tačiau vyriausybė ne tik eliminuoja bet ir sukelia išorės poveikius. Vienas iš neigiamų išorės efektų pavyzdžių, kuriuos sukelia vyriausybė yra tai, kad ji visus valstybės piliečius suskirsto į vieną didelę grupę. Pavyzdžiui žmogus yra Jungtinių Amerikos Vasltijų pilietis . Tada žmonės, kurie nepritaria JAV vyriausybės leidžiamiems įstatymams dažnai kaltina visus amerikiečius, net ir tuos kurie nesutinka su tais įstatymais. Jei žmonės nemėgstantys JAV įstatymų siekia terorizuoti JAV piliečius, tai kiekvienam tos valstybės žmogui kyla didesnė grėsmė tapti teroristų atakos auka, nepaisant to pritaria jis tos vyriausybės politikai ar ne.
Kitas pavyzdys ir susijęs su Prancūzijos vyndariais ir kitų produktų pardavėjais. Nepaisant to ar jie pritaria Prancūzijos vyriausybės pozicijai dėl karo Irake ar ne, jie vistiek nukenčia nuo ameriekiečių boikoto prancūžiškoms prekėms.
Taigi vyriausybė stengdamasi eliminuoti išorės efektus, pati to nenorėdama sukelia kitus.
1.2 R. COASE IR A. PIGOU
Pirmasis ekonomistas išplėtojęs išorės efektų teoriją buvo anglas Arthur C. Pigou (1877-1959). Jis daugiausia žinomas dėl savo indėlio į gerovės ekonomiką bei tuo, kad aktyviai gynė neoklasikų teoriją, kurią tuo metu kritikavo keinsistai. A.C. Pigou teigė, kad ekonomikos studijas jis pasirinko norėdamas pagerinti visuomenės gerbuvį. Jis buvo žymaus ekonomisto Alfred Marshall studentas. Poto kai A.Marhall 1908m. atsistatydino iš Cambridžo universiteto politinės ekonomikos katedros A.C.Pigou užėmė jo vietą.
Mokslininkas teigė, kad vienintelis būdas sureguliuoti neigiamą arba teigiamą išorės efektų poveikį yra vyriausybės įsikišimas. A.C.Pigou nuomone, valdžia turėtų apmokestinti neigiamus išorės efektus ir subsidijuoti teigiamus.
Ši teorija buvo priimta daugelio ekonomistų iki 1960m. kai pasirodė kito anglų ekonomisto Ronald Harry Coase, straipsnis „The Problem of Social Cost“. Šis mokslininkas 1932m. gavo ekonomikos bakalauro diplomą, o 1951m. ir daktaro laispnį. Kaip minėta anksčiau R.Coase 1960m. parašė straipsnį „The Problem of Social Cost“, kuris susilaukė didelės sekmės. Kai kurie ekonomistai teigia, kad tai labiausiai cituojamas darbas ekonomikos tema. R.Coase skaitė paskaitas daugelyje žymių Europos ir Amerikos universitetų, o 1991m. gavo Nobelio premiją už darbus ekonomikos srityje.
R. Couse priešingai nei A. Pigou teigė kad vastybės įsikišimas yra visai nebūtinas. Jo nuomone, išorės poveikį sukeliantys ir jį patiriantys subjektai gali susitarti tarpusavyje nepriklausomai nuo nuosavybės teisių pasiskirstymo ir jei sandorio kaštai yra nuliniai. R. Coase teorema buvo kritikuojama dėl to, kad ji neturi praktinės reikšmės realiame gyvenime, nes sandorio kaštai retai būna nuliniai. Tačiau vėliau R.Coase šalininkai tai paneigė ir pateikė pavyzdį apie bičių augintojus ir ūkininkus. Jau nuo dvidešimto amžiaus pradžios bičių augintojai ir ūkininkai sudarydavo sutartis. Bitininkai pastatydavo avilius ūkininkų laukuose ir jei augalai pagamindavo pakankamai nektaro už šį leidimą jie mokėdavo ūkininkams sutartą sumą ir priešingai jei augalai pagamindavo mažai nektaro tada žemdirbiai mokėdavo bičių augintojams.
1.3 KOMUNIKACIJOS TINKLŲ IŠORĖS EFEKTAI
Viena iš įdomesnių ekonomikos sričių, kur susidaro išorės efektai, yra komunikacijos tinklai.
Komunikacijos tinklų išorės efektai susidaro kai prekės ar paslaugos vertė vartotojui priklauso nuo to kiek kitų vartotojų yra įsigiję tą prekę ar naudojasi paslauga. Kai vartotojas nusiperka
prekę ar paslaugą, tai netiesioginės naudos iš to turi kiti vartotojai, kurie naudojasi ta pačia preke ar paslauga. Pavyzdžiui vartotojas įsigydamas telefoną kitų vartotojų telefonus padaro naudingesnius.
Tačiau komunikacijos tinklų išorės nauda tampa reikšminga tik tada, kai prie tinklo prisijungia tam tikras procentas vartotojų. Dažnai literatūroje šis vartotojų skaičius yra vadinamas kritine mase. Esant šiai ribai gaunama nauda iš prekės yra didesnė arba lygi kainai sumkėtai už prekę. Kai atitinkamas kiekis vartotojų naudojasi šia preke, tai kiti vartotojai yra skatinami ją įsigyti dėl gaunamos naudos. Tačiau šis vartotojų skaičiaus augimas negali tęstis be galo. Pasiekus tam tikrą ribą komunikacijos tinklai tampa perkrauti. Vėl gi galima panaudoti telefono pavyzdį. Kol nėra pasiekta perkrovos riba kiekvienas papildomas vartotojas prideda ir papildomos naudos. Tačiau nuo tam tikros ribos tinklo galimybės yra viršijamos ir kiekvienas papildomas vartotojas sumažiną tinklo naudingumą. Tai pasireiškia užimtų skambučių skaičiumi, gedimais ir prastu aptarnavimu.
Dideli komunikacijos tinklų išorės efektai susidaro kai yra naudojama plačiai žinoma kompiuterinė programinė įranga Microsoft (Word, Excel, Powerpoint ir kitos). Daugeliui žmonių programinės įrangos pasirinkimas priklauso nuo to kaip yra vertinami darbuotojai mokantys dirbti su šia įranga ir kaip plačiai ji yra naudojama, kad būtų galima keistis duomenimis su kitais vartotojai. Taip pat problemų kyla ir darbdaviams sprendžiant kokia programinę įrangą jiems pirkti bei samdyti darbuotojus, kurie moka ja dirti. Visa tai skatina vartotojus pirkti vienos firmos produktą, nes tai duoda didesnę nauda – galimybę keistis informacija su kuo didesniu vartotojų skaičiumi. Be to maža standartizuotos programinės įrangos pasiūla sąlygoja tai, kad beveik 100% rinkos valdo viena kompanija.
Kitas pavyzdys yra internetinis aukcionas eBay. Praktiškai jis nebūtų naudingas jei aukciono metu nebūtų konkurencijos. Kuo labiau auga eBay vartotojų skaičius, tuo konkurencingesni darėsi aukcionai, o tai sąlygojo aukštesnes parduodamų prekių kainas. Aukštos kainos priviliodavo daugiau pardavėjų, kurie didindavo pasiūlą ir dėl to kainos sumažėdavo. Taigi augant vartotojų skaičiui, kaino vis geriau atspindėdavo paklausą ir pasiūlą ir vis daugiau žmonių gaudavo naudos iš šio tinklapio.