LIETUVIŲ KALBA IR ŽYMIAUSI LIETUVIŲ KALBININKAI
Viso pasaulio kalbas kalbininkai sugrupavo į kalbų šeimas. Viena
didžiausių jų – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip pavadinta todėl, kad
šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba
baigiasi Indija. Indoeuropiečių kalbų šeima turi net 12 šakų, tarp kurių
yra ir baltai.
Baltų vardas kildinamas iš Baltijos jūros pavadinimo. Iš baltų kalbų
šiandien gyvos dvi – lietuvių ir latvių. Lietuvių kalba mažai nutolusi nuo
indoeuropiečių prokalbės, todėl viso pasaulio kalbininkai ja domisi ir
tyrinėja. Lietuvių kalba dėstoma Maskvos, Varšuvos, Prahos, kai kuriuose
Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Danijos, Suomijos,
Švedijos, JAV ir kitų šalių universitetuose.
Šių dienų įžymiausias amerikiečių baltistas yra V. Šmolstygas. Įdomu,
kad slavistiką Pensilvanijos universitete jam dėstė emigravęs į užsienį
Vincas Krėvė. Dabar prof. Šmolstygas vadovauja Pensilvanijos universiteto
slavistikos skyriui, dėsto rusų, lietuvių, sanskrito ir kitas kalbas.
Profesorius puikiai pažįsta Lietuvą, jaučiasi čia, jo paties žodžiais
tariant, kaip žuvis vandenyje.
Taigi sena ir garsi lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė
yra pasakęs: “Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi
atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”.
Leksikologų nuomone, lietuvių kalboje apie 300 000 žodžių. Iš jų tik
2,5-3 tūkstančiai sudaro aktyvųjį žodyną. O, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries
poezijoje yra per 7000 žodžių.
Lietuvių kalbą pirmieji pradėjo tirti kitų tautų ir kraštų kalbininkai.
Lietuvoje iki 19 a. pabaigos šių specialistų nebuvo. Kalbą tyrė įvairių