Kalbos ir rašto reikšmė žmogaus raidai
Kalba ir raštas turėjo didelę reikšmę žmonių pasaulyje. Be kalbos ir rašto mes sunkiai įsivaizduotume vieni kitų bendravimą , pažinimą ir daugelį kitų su kalba ir raštu susijusių dalykų. Jau nuo senovės laikų ,kuo daugiau buvo išsimokslinęs , apsiskaitęs žmogus , tuo labiau jis buvo vertinamas ir gerbiamas. Šiandieniniame gyvenime raštas ir kalba yra vieni iš svarbiausių žmogaus išsilavinimo bruožų. Todėl šie du bruožai yra ganėtinai svarbūs žmogaus raidai, jo vystymuisi ir išsimokslinimui.
Kalbos atsiradimas, susiformavimas grindžiamas įvairiomis prielaidomis, hipotezėmis. Kelios iš žinomiausių kalbos atsiradimo hipotezių yra šios: škotas Monbodas , 1773 metais išleidęs šešių tomų veikalą, teigė, jog žmonės išmoko kalbėti iš paukščių; Amerikos genetikai Alekas Nite ir Džoana Mauntein iš Stenfordo universiteto, teigė, kad žmonijos kalba kilo iš klegesio garsų ; XVIII a. vokiečių filosofas Gerderis įrodė, kad pirmieji žodžiai atsirado iš natūralių žmogaus šūksnių ir emocijų, tokių, kaip skausmas ir džiaugsmas.
Pagal istorikų aiškinimą ,manoma, kad žmogus kalbėti pradėjo nuo tada, kuomet grandiozinė mutacija, įvykusi maždaug prieš 35 tūkstančius metų, pakeitė žmogaus gerklų struktūrą ir tuo pačiu suteikė galimybę aiškiai tarti kalbinius garsus. Geriau išsivysčiusio smakro ir gerklės dėka, Homo sapiens įgijo žymų pranašumą už ankstesnius hominidus –kalbėti. Taip pamažu pradėjo vystytis kalbos reikšmė žmogaus raidai. ,,Kalba- tai miestas, į kurios statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas Žemėje, atneša savo akmenį.‘‘ (R. W. Emersonas)
Žmonės pradėjo bendrauti, susišnekėti, stengėsi kiekvienam daiktui, gamtos reiškiniui suteikti pavadinimą. Kalba kaip žmogus pradėjo augti, bręsti, vystytis, tobulėti kartais ir numirti-išnykti, kuomet nelikdavo tos tautos žmonių, kurie kalbėtų sava kalba. Taigi kalbos susiformavimas suteikė didžiulį postūmį žmonių civilizacijos tobulėjimui; ji sudarė galimybes atsirasti naujiems pažinimo veiksniams . Vienas iš tų veiksnių – raštas.
Spėjama ir bandoma įrodyti, kad raštas atsirado apie VII -VIII tūkst. m. pr. m. e. Yra žinomi trys pagrindiniai rašto tipai, istoriškai keitę vienas kitą arba egzistavę ir dabar egzistuojantys vienas greta kito -tai piktografija, ideografija ir fonografija. Seniausiai atsiradęs raštas yra piktografija. Piktografijoje tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Ideografija – toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Fonografija – raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenis, fonemas.