Leksikos morfologijos ir žodžių darybos klaidos Lietuvos spaudoje labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Leksikos morfologijos ir žodžių darybos klaidos Lietuvos spaudoje labaratorinis

TURINYS

1. Turinys…………………………………………………………………………………2

2. Įvadas…………………………………………………………………………………3

3. Tyrimas……………………………………………………………………………….5

4. Išvados………………………………………………………………………………..7

5. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………8

6. Priedai…………………………………………………………………………………9

ĮVADAS

Lietuvių kalba- viena sudėtingiausių pasaulio kalbų. Taigi, kuo kalba sudėtingesnė savo gramatika, fonetika, tuo sunkiau kalbėti ir rašyti taisyklingai. Klystama visur- mokslinėje literatūroje, inteligentų sluoksniuose, kasdieniniame gyvenime ir žinoma žiniasklaidoje- spaudoje.

Ką rašo, kalba ir kaip pateikiama informacija spaudoje, turi labai didelės įtakos skaitytojo, žiūrovo kalbos taisyklingumui. Todėl informacinių technologijų kalba turi būti taisyklinga.

Atlikdama šį darbą bandžiau surasti, išsiaiškinti ir susipažinti su dažniausiai lietuviškoje spaudoje pasitaikančiomis leksikos, morfologijos ir žodžių darybos klaidomis. O kokios jos būna?

Leksika- kurios kalbos, tarmės, grupės ar atskiro žmogaus žodžių visuma; kalbos žodyno sudėtis. Leksikos klaidos tai kalbos normų neatitinkantys žodžiai. Jų atsiranda dėl žodžių reikšmės ir vartosenos iškraipymų ir dėl kitų kalbų poveikio. Leksikos klaidos pagal kilmę yra svetimybės, pagal kalbos sitemos pažeidimus- neteiktini vertiniai, pagal vartoseną- žargonizmai. Nevartotina leksika:

Barbarizmai- nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitalų.

Vertalai- tai netinkamai, nekūrybiškai arba be rikalo išsiversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų. Jie neatitinka lietuvių kalbos žodžių darybos ar žodžių junginių sudarymo polinkių. Jie gadina kalbą.

Hibridai- žodžiai, sudaryti iš įvairių kalbų sudedamųjų dalių. Vartotinų hibridų lietuvių kalboje nedaug( dantistas, ultragarsas), daugiausia yra nevartotinų hibridų.

Semantizmai- žodžiai, pavartoti netinkama reikšme.Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema. Rečiau ne tą reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.

Žargonai- tai kurios nors socialinės ar profesinės žmonių grupės kalba, kurioje daug žodžių ar posakių, neatitinkančių bendrosios kalbos dėsnių ir normų. Žodžiai nevykusiai trumpinami.

Morfologija- mokslas apie žodžių ryšius, santykius. Bet kuri kalba reikalauja, kad žodžiai tarpusavy būtų susieti. Tai skaičiaus, giminės, laipsnių kategorijų vartojimas.

Giminė- yra dvi daiktavardžių giminės( vyriška ir moteriška), bei trys būdvardžio giminės- vyriška, moteriška ir bevardė.

Skaičius- lietuvių kalboje turime du skaičius: vienaskaitą ir daugiskaitą.

Laipsnis- yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis.

Žodžių daryba- žodžių darymas, kūrimas iš kitų žodžių arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių.

Formantai- žodžių šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga.

Darinys- žodžio darybos rezultatas, žodis, kurio reikšmė paaiškinama remiantis kitu žodžiu: mokykla ,, pastatas, vieta kur mokomasi’’, mokytojas ,, asmuo, kuris moko’’. Darinys dažniausiai esti sudėtingesnis už paprastąjį žodį, bet jo esmę lemia ne žodžio sudėtis, o santykis su darybos pamatu, kuris savo ruožtu gali būti ir paprastas, ir darinys.

Dūriniai- sudurtiniai žodžiai, yra sudaryti iš dviejų žodžių kamienų, kurie dažnai sutampa su šaknimis, bet gali ir nesutapti, o buvusio antrojo žodžio, jeigu jis daiktavardis, galūnė pakinta.

Vediniai- jie remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra priesagų, priešdėlių ir galūnių vediniai.

Galūnė- po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis. Ji kinta linksniuojant, asmenuojant, keičiant giminę, skaičių, linksnį, asmenį, nuosaką, laiką.

Darbas buvo labai varginantis, sudėtingas, bet kartu ir įdomus, sukeliantis juoką- nejaugi žurnalistai( išsilavinę asmenys) nepastebi tokių grubių kalbos klaidų?

Skaičiau, nagrinėjau tris lietuviškos spaudos leidinius- ″ Vakaro žinias″, ″ Rinkos aikštę″ ir ″ Panelę″.

TYRIMAS

1. Telefonspynės( = telefoninės spynos- Žodžių daryba)

2. Sabas daužys politikų snūkius(= Sabonis…veidus- Leksika)

3. – Pankuoji, bobule?(= … močiute, senute?- Leksika)

4. … puikūs batai aukšta pakulne ir lengva žydra tašytė(= … rankinė, krepšelis- Leksika)

5. … Rokiškio
sūrių konfederacija ir dar šurkusžiu kur(= …Šurkus žiūri, žino kur- Žodžių daryba)

6. Prisiminkime mūsų invazijas į skandinavijų braškynus, į ispanijų apelsinų giraites(= … Skandinavijos… Ispanijos…- Morfologija( skaičius))

7. – Tai čia ne Velso princas, apsinuoginęs prieš maudynes Baldžio ežere?- nuliūdino paparacis(= … žurnalistas, korespondentas- Leksika)

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 704 žodžiai iš 1373 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.