Lietuva tarptautiniu santykiu sistemoje
5 (100%) 1 vote

Lietuva tarptautiniu santykiu sistemoje

LIETUVA IR EUROPOS SĄJUNGA

Lietuvos pozicija Europos Sąjungos atžvilgiu

Atkūrusi savo nepriklausomybę 1990 metais, Lietuva ėmėsi vykdyti aktyvią politinių, ekonominių ir socialinių ryšių su ES stiprinimo politiką, savo saugumo ir stabilumo garantijas matydama transatlantinėse saugumo struktūrose. Lietuva prašymą dėl narystės ES pateikė 1995 m. gruodžio 8 dieną, o 1996 m. sausio 29 dieną ES Ministrų Taryba nusprendė pradėti įgyvendinti ES Sutarties O straipsnyje nustatytas procedūras, numatančias konsultavimąsi su Komisija.’

1997 m. liepos mėnesį komisija Tarybai pateikė išvadą, kurioje remdamasi ES Sutarties 0 straipsnio nuostatomis išdėstė savo rekomendaciją ryšium su Lietuvos prašymu dėl narystės Europos Sąjungoje. Komisijos nuomone, derybos su Lietuva dėl jos priėmimo į ES turi būti pradėtos iš karto po to, kai Lietuva pasieks pakankamą pažangą vykdydama būtinas narystei sąlygas, apibrėžtas ES viršūnių susirinkime Kopenhagoje. Ši rekomendacija rėmėsi Komisijos išvadoje pateikta analize, kurioje aiškiai atsispindėjo, jog: 1) Lietuvoje egzistuoja stabili institucinė sistema, užtikrinamas teisės viešpatavimas žmogaus teisių ir mažumų apsauga; 2) Lietuva padarė didelę pažangą kurdama rinkos ekonomiką, tačiau bent kol kas ji susidurtų su dideliais sunkumais siekdama atlaikyti Sąjungos konkurentų spaudimą ir jos rinkos jėgas; 3) Lietuva padarė tam tikrą pažangą implementuodama ES teisę į savo teisinę sistemą, ypač kas susiję su vieninga rinka, tačiau dar turi įdėti daug pastangų tam, kad galėtų visiškai laisvai dalyvauti vieningoje rinkoje.2

Sutartiniai santykiai

Diplomatiniai santykiai tarp Europos bendrijų ir Lietuvos buvo užmegzti 1991 m. rugpjūčio 27 dieną. 1992 m. gegužės 11 dieną buvo pasirašytas susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo, įsigaliojęs 1993 metais. Kitas susitarimas – 1994 m. liepos 18 dieną pasirašyta Lietuvos prekybos sutartis, kuri įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos. Šia Sutartimi buvo siekiama per pereinamąjį laikotarpį (kurio maksimali trukmė – šešeri metai) sukurti laisvos prekybos režimą tarp ES ir Lietuvos. Kai kuriuos sektorius (daugiausia tekstilės, žemės ūkio gaminius ir žvejybą) reguliavo atskiros taisyklės. Sutartyje taip pat buvo nuostatų, reguliavusių atsiskaitymų, konkurencijos ir teisės aktų derinimo klausimus.

Derybos dėl Europos Sutarties su Lietuva buvo baigtos 1995 metų pirmąjį pusmetį, o pati Sutartis pasirašyta 1995 m. birželio 12 dieną. Lietuva šią Sutartį ratifikavo 1996 m. rugpjūčio 5 dieną. Europos sutartis su Lietuva įsigaliojo 1998 m. vasario 1 dieną, t. y. ją ratifikavus visoms ES valstybėms narėms, ir taip pakeitus tiek minėtą susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo, tiek laisvosios prekybos sutartį.

Įsigaliojusi Europos Sutartis padėjo pagrindą santykiams tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos. Ja siekiama sukurti mechanizmą politiniam dialogui, skatinti prekybinių ir ekonominių ryšių plėtrą tarp sutarties šalių, padėti pagrindus Bendrijos teikiamai techninei ir finansinei pagalbai, sukurti mechanizmą, kuris padėtų Lietuvai laipsniškai integruotis į Sąjungą.

Institucinis Europos Sutarties mechanizmas ir jo funkcionavimas

Sutartyje įtvirtintas institucinis mechanizmas tarp susitariančių šalių visose srityse leidžia realizuoti ir kontroliuoti ryšius. Pakomitečiai klausimus nagrinėja techniniu lygiu. Asociacijos Komitetas3, į kurį įeina aukštesnio lygio pareigūnai, aptaria ir sprendžia Sutartį įgyvendinant iškylančius klausimus. Asociacijos Taryba4, į kurią įeina ministrų lygio pareigūnai, nagrinėja bendrą santykių būklę ir suteikia galimybę peržiūrėti Lietuvos pasiektą pažangą ruošiantis narystei. Galiausiai yra įkurtas Jungtinis parlamentinis komitetas5, į kurį įeina parlamentarai iš Lietuvos Seimo ir Europos Parlamento ir kuris turi teisę priimti neprivalomo pobūdžio rekomendacijas.

ES ir Lietuvos asociacijos tarybos pirmasis posėdis įvyko 1998 m. vasario 23 dieną. ES pateikė Liuksemburge Įvykusio Europos Tarybos susitikimo, kuriame buvo priimtas istorinis sprendimas pradėti bendrą plėtimosi procesą išvadas. Europos Taryba nusprendė, jog pasirengimas deryboms su Lietuva turi būti pagreitintas, ypač kas susiję su analitine ES teisės peržiūra.

Asociacijos Taryba nagrinėjo Lietuvos pasirengimo narystei būklę. Šia prasme ji palankiai sutiko Lietuvos pateiktą informaciją apie tai, kad rengiama Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa. Asociacijos Taryba pabrėžė, jog Lietuva aktyviai vykdo būtinus parengiamuosius darbus ryšium su ES teisės analitine peržiūra, kaip numatyta Europos Tarybos Liuksemburgo susitikimo išvadose. Teisės aktų derinimas buvo progresyviai vykdomas įgyvendinant Nacionalinę teisės derinimo darbų programą ir ,,Baltąją knygą“.

ES ir Lietuvos asociacijos komiteto pirmasis posėdis įvyko Briuselyje 1998 m. birželio 25 dieną. Jame buvo nagrinėjama Lietuvos pasirengimo narystei būklė Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos prasme. Lietuvos atstovai Komisiją informavo, kad per pirmuosius 1998 metų mėnesius Lietuvos valdžios institucijos priėmė ne mažiau kaip 71 priemonę vykdant Įstojimo partnerystėje apibrėžtus trumpalaikius prioritetus.6

1998 metų sausio mėnesio pabaigoje Briuselyje įvyko antrasis ES ir Lietuvos jungtinio
parlamentinio komiteto posėdis. Jame daugiausia buvo diskutuota apie Lietuvos pasirengimą stojimui į ES, o būtent apie institucijų formavimą bei valstybinio valdymo problemas Lietuvoje, Lietuvos integraciją į ES vidaus rinką, finansinius ES plėtimosi aspektus. Komitetas pabrėžė tokios valstybinio valdymo sistemos sukūrimo svarbą (kuri būtų pajėgi efektyviai rengti ir įgyvendinti naujus teisės aktus) ir paragino Lietuvos Vyriausybę, Europos Komisiją bei ES valstybes nares dirbti kartu tobulinant valstybinį valdymą Lietuvoje. Be to, Jungtinis parlamentinis komitetas paragino Lietuvos Vyriausybę ir toliau aktyviai tęsti privatizavimo procesą, ypač tokiose srityse kaip žemės ūkis ir energetika, taip pat skatinti įmonių restruktūrizavimą.

Nacionalinės struktūros integruojantis į ES

Kad būtų įgyvendinama Lietuvos Vyriausybės politika Europos integracijos srityje, 1997 metais Vyriausybė įsteigė premjero vadovaujamą Vyriausybinę Europos integracijos komisiją. 0 visą su integracijos procesu susijusią veiklą tenka koordinuoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentui.7 1997 metų kovo mėnesį buvo sudaryta Pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacija.

1995 metų Komisijos parengtoje “Baltojoje knygoje” buvo išdėstyti teisės aktai, kuriuos valstybės kandidatės turi inkorporuoti į savo nacionalinės teisės sistemas ir juos įgyvendinti, taip pat nurodyti esminiai vidaus rinkos įgyvendinimo elementai (žinomi kaip “1-osios stadijos priemonės“), į kuriuos turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys. Darbui “Baltojoje knygoje” išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti Lietuvos ministerijose buvo įsteigta 10 darbo grupių. 1996 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Seimas patvirtino Nacionalinę teisės derinimo darbų programą, kurioje numatytas Lietuvos teisės derinimo su ES teise tvarkaraštis. Tai atitinka bendrąją derinimo teisės srityje strategiją, kurios tikslas – EB vidaus rinką reguliuojančių teisės aktų įsigaliojimas Lietuvoje iki 2000-ųjų metų. Šia prasme pažanga jau yra pasiekta daugelyje sričių, įskaitant bankininkystę, draudimą, muitus, apmokestinimą, transportą, gamtosaugą ir vartotojų apsaugą.

Kalbėdamas bendrame ministrų susitikime Briuselyje 1998 m. kovo 30 dieną, Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas patvirtino, kad Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa yra tiek Lietuvos Vyriausybės atliktos 1997 metų Komisijos išvadų gilios analizės rezultatas, tiek Įstojimo partnerystėje išdėstytų prioritetų įgyvendinimo būdų ir priemonių atspindys. Faktiškai minėta programa tapo Lietuvos Vyriausybės veiklos programos 1998 metams sudedamąja dalimi.

Accfuis Communautaire priėmimas

Sąjungai plečiantis, jos teisės sistema tampa vis sudėtingesnė ir prisitaikyti prie jos būsimoms ES narėms bus vis sunkiau. Lietuvos sugebėjimas įgyvendinti šią teisės sistemą bus esminis kriterijus, rodantis, kad valstybė sėkmingai gali funkcionuoti Sąjungoje.

Bendras reikalavimas nacionalinę teisę derinti su ES teise yra įtvirtintas Europos Sutarties tarp ES ir Lietuvos 69 bei 70 straipsniuose, kurie nustato:

“69 straipsnis

Šalys pripažįsta, kad svarbi Lietuvos ekonominio integravimosi į Bendriją sąlyga yra dabartinių ir būsimų Lietuvos įstatymų derinimas su Bendrijos įstatymų baze. Lietuva stengiasi užtikrinti, kad įstatymų bazė būtų laipsniškai suderinta su Bendrijos įstatymais.

70 straipsnis

Įstatymų suderinimas apima šias sritis: muitų, įmonių ir bankinę teisę, įmonių finansinę atskaitomybę ir apmokestinumą, intelektualinę nuosavybę, finansines paslaugas, konkurencijos taisykles, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos bei gyvybės apsaugą, darbuotojų apsaugą, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, vartotojų apsaugą, netiesioginį apmokestinimą, technines taisykles ir standartus, branduolinės energijos įstatymus ir taisykles, transportą, telekomunikacijas, gamtosaugą,viešuosius pirkimus, statistiką ir atsakomybę už produktais padarytą žalą.

Tarp šių sričių ypač sparti pažanga reikalinga derinant įstatymus vidaus rinkos, konkurencijos, darbuotojų apsaugos, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos srityse.“

Keturios laisvės – vidaus rinkos šerdis

Visos įmonės nepriklausomai nuo jų veiklos srities turi būti pasirengusios vykdyti savo veiklą pagal tam tikras bendras taisykles. Šios taisyklės reguliuoja konkurencijos (konkurencija tarp įmonių ir valstybės pagalba) ir mokesčių klausimus, viešųjų darbų, tiekimo ir paslaugų kontraktų suteikimą, taisyklių intelektualinės nuosavybės klausimais derinimą (įskaitant taisykles dėl Europos patento), įmonių veiklą ir buhalteriją reguliuojančių taisyklių derinimą, asmens duomenų apsaugą, bylų perdavimą iš vieno teismo į kitą bei priimtų sprendimų pripažinimą (EB Sutarties 220 straipsnis).

Be to, būtina pabrėžti, kad pagrindas laisvam paslaugų judėjimui yra diskriminacijos uždraudimas (ypač diskriminacijos pilietybės pagrindu), taip pat skirtingų nacionalinės teisės aktų derinimas. Šios nuostatos paprastai yra susijusios tiek su teise įsikurti, kuri savo ruožtu yra susijusi su laisvu asmenų judėjimu, tiek su laisve teikti paslaugas. Tokių nuostatų įgyvendinimui reikia atitinkamų administracinių struktūrų (kontrolės, reguliuojančių
pan.) sukūrimo bei didesnio bendradarbiavimo tarp valstybių narių dėl vieningo taisyklių laikymosi užtikrinimo (susitarimai dėl abipusio pripažinimo ir pan.).

Daugybė teisės aktų, taikomų laisvam paslaugų judėjimui, yra susiję su finansinėmis paslaugomis. Tai taip pat liečia klausimus, susijusius su nacionalinių rinkų atvėrimu tuose sektoriuose, kuriuose tradiciškai vyrauja monopolijos (t.y. telekomunikacijos ir tam tikru mastu energetikos bei transporto. sektoriai).

a) Viešieji pirkimai

Europos Sutarties nuostatos viešųjų pirkimų srityje yra įtvirtintos jos 68 straipsnyje, kuris nustato:

“ 1. Šalys mano esant pageidautina viešuosius kontraktus skirti nediskriminavimo ir abipusiškumo, ypač atsižvelgiant į GATT’o ir Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) kontekstą.

2. Lietuvos bendrovėms … remiantis Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėmis, kurios pagal statusą yra ne mažiau palankios negu tos, kurios taikomos Bendrijos bendrovėms, yra suteikiama galimybė dalyvauti Bendrijos kontraktų skyrimo procedūroje.

Vėliausiai nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos (1999 m.) Bendrijos bendrovėms … yra suteikiama galimybė dalyvauti kontraktų skyrimo procedūroje Lietuvoje pagal statusą, ne mažiau palankų negu tas, kurį turi Lietuvos bendrovės.

… Lietuvai priėmus atitinkamus įstatymus, šio punkto nuostatos galioja ir viešiesiems kontraktams, kuriuos reglamentuoja 1993 m. birželio 14 dienos Direktyva 93/38/EEC.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1675 žodžiai iš 5523 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.