TURINYS
1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..2
2. Necenzūrinė kalba yra universali……………………………………………………………………3
3. Necenzūrinių žodžių paskirtis…………………………………………………………………………….3
4. “Tarptautiniai” necenzūriniai žodžiai………………………………………………………………….4
5. Populiariausi lietuviški “keiksmai”…………………………………………………………………….4
6. Ištiktukai…………………………………………………………………………………………………………6
6. Išvados……………………………………………………………………………………………………………7
7. Literatūra………………………………………………………………………………………………………..8
Įvadas
Žemėje yra įvairaus amžiaus žmonių. Jie kalba skirtingomis kalbomis, skirtingai mąsto ir elgesi. Kiek žmonių tiek ir nuomonių.
Žmonės skiriasi išvazda, lytimi, pomėgiais, balso tembru. Jie dainuoja, piešia, kuria ir mokosi, tačiau, kad ir kaip būtų keista, visi jie nors karta gyvenime ištaria necenzūrinį ar bereikšmį žodį. Vieni – juos kartoja nuolat, kiti – tik supykę, treti – stengiasi nevartoti necenzūrinių “terminų“.
Bet… didėjant mokslo naujovėms ir jam judant sparčiu žingsniu į priekį žmonės nenori ir nesistengia kalbėti taisyklinga, išsilavinusia kalba. Kyla klausimas: kas įtakoja visuomenę “keiktis“? Ką reiškia vartoti necenzūrinius žodžius? Visa tai ir dar daugiau apžvelgsime šiame referate.
“Necenzūrinė kalba” yra universali
Prisiminkime vieną nelabai malonią situaciją, kai Lietuva buvo priimama į Europos Sąjungą. Iškilmės, šventimas. Iš minios mestas butelis pataiko į galvą . Kam? Švietimo ministrui. Didelė tikimybė, kad ir tas, kuris sviedė butelį, ir švietimo ministras, pajutęs smūgį į galvą, o vėliau galbūt ir žinių vartotojai, ištarė kokį nors “necenzūrinį” žodį, galbūt net visi – tą patį, ir tikrai ne lietuvišką. Vadinasi, reikia daryti išvadą, kad “necenzūrinė” kalba yra nuostabiai tinkama ir universali.
Nagrinėjant šią temą iškilo mažiausiai trys klausimai, kuriuos ir noriu aptarti:
Kokią reikšmę, t.y. svarbą, savo gyvenime teikiame “necenzūriniams žodžiams”?
Ką reiškia terminas “necenzūriniai žodžiai”?
Kokie yra lietuviški “keiksmai“?
Necenzūrinių žodžių paskirtis
Pagrindinę necenzūrinių atitikmenų dalį lietuvių kalboje sudaro rusiški žodžiai. Internetinis pasaulio keiksmažodžių žodynas “Swearsaurus” skelbia net 189 lietuviškų keiksmažodžių sąrašą. Atmetus visiškai negirdėtus, lieka 55, iš jų 19 yra rusiški. (Palyginkime: latviškų keiksmų skelbiama 76, iš jų – 4 rusiški; estiškų – 90 ir nė vieno rusiško.)
Kalėjimas, kariuomenė, mokykla – buvo tie universitetai ( rusų okupacijos metais), kur žmonės mokėsi nepadoraus kalbėjimo meno.
Šiandien, pasikeitus aplinkai, ir patiems rusams kelia nuostabą, ypatingas tam tikrų rusų kalbos ir kultūros elementų reiškimąsis lietuvių kalboje. Tačiau, keiksmai yra daug rimtesni, negu daugeliui atrodo.
Žinome, kad to, ką vadiname keiksmažodžiais, paskirtis ne visada yra ką nors keikti. Dažniausiai jie vartojami visai kitais tikslais. Įsivaizduokime: kokia prasmė (koks tikslas) po kiekvieno žodžio sakinyje įterpti vienokį ar kitokį visiškai nereikšmingą žodį.
Lietuviškame kontekste įsigalėjęs rusiškas keikimosi būdas, jei lygintume su kitų “didžiųjų” pasaulio kalbų istorija, yra labiausiai panašus į ritualinio užkalbėjimo praktiką. Yra teorijų, kad rusiški keiksmai kilo iš vaisingumo ritualų, tai yra užkoduoti magiški žodžiai, kuriuos senovėje vartodavo tik tam tikro luomo atstovai – žyniai, burtininkai, o ne paprasti žmonės. Dabar populiarūs keiksmai su perkūno ir velnio paminėjimu – su dangaus ir požemių jėgomis, – ko gero, buvo žinomiausi ir senovėje.