Lietuvių kalba pasaulio universitetuose2
5 (100%) 1 vote

Lietuvių kalba pasaulio universitetuose2

Pasaulio kalbos

Jeigu prieš ketvertą šimtų metų su šiuo klausimu būtume kreipęsi į kokį nors mokytą anų laikų žmogų, jis mums trumpai ir aiškiai būtų atsakęs: dvylika. Mat 1538 m. prancūzų mokslininkas Gijomas Postelis parašė traktatą apie visas pasaulio kalbas ir rado jų dvylika. Šiandien jus turbūt juokas ima girdint tokias šnekas : kiekvienas, be abejo, sugebėsite išvardinti daugiau kalbų.

XVΙ amžiaus mokslo vyrai nesunkiai galėjo išskaičiuoti visas pasaulio kalbas, bet vėliau reikalai pablogėjo, nes XVΙΙΙ amžiaus pabaigoje Peterburge buvo išleistas lyginamasis visų kalbų ir tarmių žodynas, kuriame buvo 272 kalbos bei tarmės. Gal pagalvosite, kad per du šimtmečius pasaulyje atsirado dar 260 kalbų? Taip neatsitiko. Kalbų skaičius nepagausėjo, tik žmonės daugiau sužinojo apie pasaulio kalbas, mat jie pradėjo plačiau keliauti, ieškoti naujų kraštų.

Tačiau šiandien nei mokyčiausias kalbininkas nesugebėtų išskaičiuoti žinomų kalbų, nes jų yra apie tris tūkstančius. Vadinasi, per keturis šimtus metų žmogaus žinios apie kalbas išaugo pustrečio šimto kartų.

Per šį laiką pasikeitė ir tomis kalbomis kalbančiųjų žmonių skaičius. Vienur jis nepaprastai padidėjo, kitur gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, gretimoje Latvijos respublikoje dar galima išgirsti kalbant lyviškai. Šią kalbą dabar vartoja gal šimtas senesnio amžiaus žmonių, o anksčiau jų buvo žymiai daugiau. Lyvių kalba turėjo net nemažos įtakos literatūrinei latvių kalbai. Tai šiuos lyvius XΙΙΙ amžiuje pavergė vokiečiai. Nuo jų gavo vardą ir ilgus metus mūsų kraštą varginęs Livonijos ordinas.

Ypač tokių kalbų ‚,nykštukų‘‘ gausu Afrikoje, Australijoje, Amerikoje. Tačiau šalia šių ,,nykštukų‘‘ egzistuoja pasaulyje ir kalbų ,,milžinų‘‘. Pavyzdžiui, kinų kalbą vartoja apie 1000 milijonų žmonių, angliškai šneka 400 milijonų, rusiškai – 184 milijonai, vokiškai – 100 milijonų, ispaniškai – 300 milijonų žmonių.

Tiksliai neįmanoma pasakyti, kiek šiandien yra pasaulyje kalbų, nes ir mūsų laikais kalbos miršta , o, žiūrėk, kur nors Afrikos ar Pietų Amerikos džiunglėse koks nors misionierius suranda iki šiol jokiose kalbininkų knygose nepaminėtą kalbą. O kitas, gali jums pasirodyti net ir juokingas, dalykas, kad toli gražu ne visada galima pasakyti, kur yra atskira kalba, o kur tik tos pačios kalbos tarmė. Juk kartais žmonės, kalbantys atskiromis kalbomis, gali daug lengviau susikalbėti negu kurios vienos kalbos atskirų tarmių žmonės. Pešdamiesi kieme, čekų ir slovakų vaikai puikiausiai supras vienas kitą, nors kiekvienas kalbės savo gimtąja kalba Be ypatingo vargo, kalbėdami gimtosiomis kalbomis, gali bendrauti švedai ir norvegai. O pietų ir šiaurės kinai, mokėdami vien tik savo tarmes, nesusikalbės. Tačiau vieni ir kiti puikiai supras tą patį hieroglifais užrašytą raštą. Net ir Šveicarijos vokiečiai, jeigu juos taip galima pavadinti, mokantys tik savo gimtąją vokiečių tarmę, nesusikalbės su Berlyno ar Leipcigo vokiečiu, kalbančiu bendrine kalba.

Iš tarmių atskiros kalbos kartais atsiranda ir dėl karų, užgrobimų, religijos keitimų. Štai dalis mūsų brolių latvių, ilgesnį laiką pagyvenę ne vokiečių, bet slavų valdžioje ir kaimynystėje, vos nepradėjo kalbėti savarankiška latgalių kalba. Kas ten žino, jeigu Vytautas, kadaise kryžiuočiams atidavęs žemaičių kraštą , būtų nesugebėjęs vėl atsiimti, gal šiandien būtų ne žemaičių tarmė, o atskira žemaičių kalba.

Seniausia pasaulio kalba

Istorijos mokslo tėvas graikas Herodotas, gyvenęs beveik prieš pustrečio tūkstančio metų, aprašė tokį atsitikimą. Egiptiečiai manė, kad iš visų žmonių giminių jie atsiradę pirmieji ir jų kalba yra seniausia. Tačiau Egipto valdovu tapęs Psametichas panoro sužinoti, ar tikrai taip buvę. Mat jam kilo abejonių, ar frigiečių kalba kartais nėra senesnė už egiptiečių. Kai anų laikų išminčiai Psametichui nesugebėjo šio klausimo išsiaiškinti, jis pats ryžosi ištirti tiesą ir sugalvojo tokį eksperimentą. Du ką tik gimusius prastų žmonių vaikus atidavė auklėti ožkaganiui. Aišku, kilmingų tėvų vaikų niekas piemenims neatiduos! Šiedu vaikai buvo laikomi nuošalioje pašiūrėje niekada neturėjo išgirsti jokios žmonių kalbos. Piemuo, atginęs ožkas, vaikus pamaitindavo ir, netaręs nė žodžio, visą laiką juos stebėjo. Taip praslinko dveji metai. Ir štai vieną kartą , atidarius duris, vaikai, ištiesę rankas, puolė prie jo, šaukdami ,,bekos, bekos!“ Pasikartojus tai iš eilės keletą sykių, ožkaganys nuvedė vaikus pas valdovą ir paaiškino, kas nutikę. Išgirdęs vaikų šauksmą, Psametichas liepė išklausinėti, kokie žmonės vartoja žodį bekos. Jam buvo pranešta, kad tokiu žodžiu frigiečiai vadina duoną. Ilgai negalvojęs, Egipto valdovas nutarė, kad frigiečiai už juos senesni ir jų kalba atsirado pirmiau. Sunku šiandien pasakyti, ar tai tikras atsitikimas, ar tik gražus pasakojimas. Žinoma, jei kas panašaus ir buvę, tai vaikams jokiu būdu negalėjo ateiti į galvą pasakyti frigietišką duonos pavadinimą. Jie tikriausiai mėgdžiojo ožkų bliovimą, kurį nuolatos girdėdavo, o piemeniui pasirodė, kad jie sakę kažkokį jam nesuprantamą žodį . Iš šio Herodoto pasakojimo
matyti, kad kalbos amžiaus klausimu žmonės domėjosi jau nuo senų laikų. O kuri pasaulio kalba seniausia, mes ir šiandien atsakyti negalime, nors kalbos mokslas pasiekė nepaprastai didelių laimėjimų.

Kartais įmanoma nustatyti, kada viena ar kita kalba atsirado. Pavyzdžiui, galima tvirtinti, kad pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje niekas nekalbėjo nei rusiškai, nei lenkiškai, nei bulgariškai, nei ukrainietiškai. Mat tuo laiku dar nebuvo suskilusi vadinamoji slavų prokalbė, iš kurios vėliau šios kalbos atsirado, ir tiek rusų, tiek lenkų protėviai dar nekalbėjo viena kalba. Tačiau šioje kalboje jau būta kai kurių tarminių skirtumų. Vėliau šie skirtumai didėjo, ir ilgainiui atsirado vakarinės, rytinės, ir pietinės slavų grupės, o šios dar vėliau suskilo į atskiras kalbas. Pavyzdžiui, rytiniai slavai suskilo į rusus, ukrainiečius ir baltarusius, ir mes galime apytikriai pasakyti, kad tai įvyko XΙV – XV amžiuose. Vadinasi, ukrainiečių kalba turi apie penkis šimtus metų.

Lietuvių kalba atsirado suskilus vadinamajai baltų prokalbei. Žymusis mūsų kalbininkas Kazimieras Būga teigė, kad baltų prokalbė ne vėliau kaip ΙV – ΙΙΙ a. pr. Kr. Suskilo į prūsų ir lietuvių – latvių grupes, o lietuvių – latvių grupė į atskiras kalbas pasidalijo po kokio tūkstančio metų. Taip galime spėti, kad mūsų kalba nuo latvių kalbos atsiskyrė maždaug prieš tūkstantį tris šimtus metų. Žinoma, šis atsiskyrimas – tai ne vienos dienos padarinys: jis galėjo užtrukti net keletą šimtmečių.

Pasaulio kalbų istorijoje esama ir tokių atvejų, kai galima tiksliai pasakyti kalbos atsiradimo metus. Tokių kalbų yra irgi nemaža, tai vadinamos dirbtinės kalbos. Pavyzdžiui, esperanto kalba gimė 1887 m., kai Liudvikas Zamenhofas (jis kurį laiką gyveno Lietuvoje) Varšuvoje išleido pirmąjį šios kalbos vadovėlį. Taigi dėl esperanto kalbos senumo mokslininkams niekada nereikės laužyti galvų.

Lituanistikos židiniai Vokietijoje

Augustas Šleicheris. 1852 metų gegužės mėnesį Prahoje lankosi Austrijos – Vengrijos švietimo ministras grafas Leonas Tun – Hohenšteinas. Su dideliu palydovų būriu šiam einant į puotų salę, koridoriuje kelią pastoja gražaus sportiško sudėjimo vyriškis. Ministras susinervina, palydoje sumišimas – laikai juk neramūs… Visi atsikvepia, kai nepažįstamasis paprašo ministro leisti jam vykti į Lietuvą tirti to krašto žmonių kalbos . Džiaugdamasis, kad taip laimingai pasibaigė netikėtas susidūrimas, ministras, nesileisdamas į ilgesnius samprotavimus, pažada įvykdyti savo keisto interesanto norą, o šis jau spėja pasisakyti esąs Prahos universiteto profesorius Augustas Šleicheris.

Į Lietuvą, tuo metu kalbos mokslui dar mažai žinomą kraštą, Šleicheris buvo užsispyręs žūtbūt patekti.Jis nedavė ramybės universiteto vadovybei, rašė prašymus Vienos mokslų akademijai. Iš niekur negavęs konkretaus atsakymo, iš vieno savo bičiulio, kurio sesuo buvo paskirta patarnauti aukštesniems svečiams, sužinojęs tikslią ministro iškilmingų pietų vietą ir laiką, Šleicheris ryžosi ką tik minėtam ,,pasikėsinimui”.

Ministras pažadą įvykdė:Vienos mokslų akademija Šleicheriui paskiria šešis šimtus guldenų, ir dar to paties mėnesio 25 dieną Šleicheris pradeda reikšmingiausią lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijoje kelionę. Iš Prahos atvyksta į Drezdeną, kur atsiima skirtuosius guldenus. Porą dienų pasisukioja Berlyne. Iš Štetino po trisdešimt šešių valandų kelionės audringa jūra 1582 metų gegužės 31 dieną atvyksta į Karaliaučių. Karaliaučiuje Šleicheris pirmiausia pasibeldžia į jam jau gerai žinomo lietuvių kalbos tyrinėtojo, Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos lektoriaus Frydricho Kuršaičio duris. Tačiau išeina pro šias duris labai nusiminęs: tikėjosi geresnio priėmimo. Kuršaitis šiek tiek paegzaminavo Šleicherį iš lietuvių kalbos linksniavimo, paklausinėjodar vieno kito dalykėlio, ir viskas. Į Šleicherio pageidavimą pamokyti lietuvių kalbos Kuršaitis atsako taip miglotai, kad anas nesupranta, ką tai reiškia. Šlaicheris mandagiai paprašo, kad šis apsigalvojęs bent raštu praneštu savo atsakymą, ir nueina pas kitą žymiausią anų laikų Karaliaučiaus lituanistą profesorių Ferdinandą Neselmaną. Bet šis – vokietis, lietuvių kalbos pramokęs iš knygų, mažai jam gali padėti. Nesulaukęs Kuršaičio atsakymo, giliai širdį jį keiksnodamas, Šleicheris palieka Karaliaučių ir iškeliauja į lietuviškus Rytų Prūsijos kaimus lietuvių kalbos mokytis iš paprastų žmonių, be lektorių ir profesorių pagalbos.

Tokio mokymosi praktiką Šleicheris jau turi neblogą: juk čekų kalbą jis išmoko ne universitete, o Prahos baruose , prie putojančio alaus bokalo su įkaušusiais čekais svarstydamas visai ne kalbos mokslo problemas.

Vienas po kito į Prahą, Vieną pasipila Šleicherio laiškai, kuriuose lyg gyvi iškyla devynioliktojo šimtmečio vidurio Rytų Prūsijos lietuvių kaimo paveikslai. Šleicheris suspėja visur. Žiūrėk, tia jis linksminasis su kaimo žmoneliais krikštynose, girdamas naujągimį ir linkėdamas jam laimingo gyvenimo kelio. Tai jis klebančiame būryje sėdi prie vestuvių puotos stalo, klauso piršlio oracijų ar, ant kelių pasidėjęs sąsiuvinį, skuba užsirašyti
liūdnos mergaičių dainos melodiją. Tai vėl su nuomėtuotomis moterėlėmis traukia į šermenis. Didelio džiaugsmo Šleicheriui sukelia rugiapjūtės pabaigtuvės. Paskutiniai pradalgiai nukirsti. Pjovėjai, iškėlę iš varpų ir gėlių nupintą vainiką, dainuodami grįžta namo. Prie durų juos pasitinka šeimininkai. Vainiką atnešusį pjovėją laisto vandeniu… Šleicheris, gimęs ir augęs mieste, panašių dalykų nebuvo matęs. Lietuvių kalbą mokytis jam labai gerai sekasi. Jau birželio 11 dienos laiške slovėnų slavistui rašo, jog šiandien lauku o se pirmą kartą užkalbino žmogų. Liepos 6 dienos laiške draugui pasigiria, kad iš bėdos su lietuviais galįs susikalbėti, o suprantąs jau visiškai gerai.

A.Leskynas. Leskynas išleido labai įdomų veikalą apie baltų, slavų ir germanų kalbų linksniavimo sistemas. Už šį veikalą jam buvo paskirta speciali premija. Originaliai spręsdamas minėtų kalbų giminystės klausimus , Leskynas pamėgino sutakyti ,,bangų” ir ,,medžio” teorijas, parodydamas, kad jos viena kitai ne prieštarauja, o tik viena kitą papildo.

Savo metu labai reikšmingi buvo Leskyno veikalai ,,Lietuvių kalbos vardažodžių daryba”. Jie padėjo pagrindus tolesniam šių lietuvių kalbos problemų tyrimui. Leskynas taip pat atrado dėsnį apie lietuvių kalbos žodžių galūnių trunpėjimo ryšį su šių galūnių priegaide. Atradėjo garbei šis dėsnis buvo pavadintas Leskyno vardu. Paskutinis svarbus Leskyno kituanistikos darbas buvo lietuvių kalbos vadovėlis. Šį vadovėlį jis baigė rašyti prieš pat mirtį, jau sunkiai sirgdamas. Paskutinis Leskyno lituanistikos veikalas buvo išspausdintas po autoriaus mirties . Iš šios Leskyno knygos pirmuosius pirmuosius lietuvių kalbos pagrindus gavo beveik ištisa užsienio indoeuropiečių karta.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1957 žodžiai iš 6298 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.