Lietuvos valstybės teritorijos administraciniai vienetai
5 (100%) 1 vote

Lietuvos valstybės teritorijos administraciniai vienetai

112131

ŠIAULIŲ KRAŠTO VADYBOS, TEISĖS IR KALBŲ KOLEGIJA

I kurso teisės specialybės neakivaizdinis skyrius

KONSTITUCINĖ TEISĖ

Lietuvos valstybės teritorijos administraciniai vienetai

Atliko: studentas V. Kazlauskas

Priėmė: dėstytoja V. Mataitė

2003

Šiauliai

Turinys

1. Valstybė ir jos samprata………………………………………………………………………..3

2. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai……..…………………… ………..…4

2. 1 Lietuvos Respublikos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės……………….4

2. 2 Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata……………………..4

2. 3 Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų vietovių samprata…………………..…..4

3. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis skirstymas………………………………..……5

3. 1 Lietuvos Respublikos savivaldybės ir jų centrai………………………………………5

3. 2 Lietuvos Respublikos apskritys, jų centrai ir teritorijos……………………………….6

4. Savivaldybių funkcijos………………………………………………………………………..7

5. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse…………………………………….….9

5. 1 Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais………………9

5. 2 Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais………………………………………………………………………….10

5. 3 Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais………………………………………………………………………….10

5. 4 Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais…………………10

5. 5 Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais………………………………………………………………………….11

6. Apskrities viršininko teisės…………………………………………………………………….11

7. Apskrities viršininko administracija……………………………………………………….……12

8. Literatūra…………………………………………………………………………………….13

Valstybė ir jos samprata

Valstybės esmė, kilmė, funkcijos ir raida – mokslo apie valstybę (valstybės teorijos) tyrimo objektas. Tačiau ir konstitucinėje teisėje valstybės sampratos klausimo negalima apeiti. Juk daugelis jos problemų vienaip ar kitaip yra susijusios su šiuo konstitucinės teisės aspektu. Tai valstybės organizacija, valstybės valdžios organizavimas ir veikla, asmens ir valstybės santykių pagrindai.

Kas yra valstybė? Vieniems valstybė – idėja, kitiems – visuomenės gyvenimo realybė, tretiems – abstrakcija, ketvirtiems – visą visuomenę jungianti organizacija, penkti valstybėje mato valdžią, kuriai paklūsta tauta, o dar kitiems valstybė yra tam tikras tautos gyvenimo būdas. Daugybė požiūrių, apibūdinimų. Ir patį žodį “valstybė” vartojame įvairiomis reikšmėmis. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” pateikiamos dvi pagrindinės žodžio “valstybė” reikšmės: 1) organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausią valdžią; 2) tokios bendruomenės valdomas kraštas. Atsižvelgiant į šio žodžio vartojimo kontekstą, žodžiu “valstybė” gali būti įvardijamos ir valstybės valdžios institucijos ( “valstybės nurodymu”), ir centrinė valdžia (valdžios ir savivaldybių santykiuose), ir valdantieji (santykiuose su valdomaisiais), ir t. t.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos mokslui teko iš naujo susidurti su valstybės sampratos problema. Politikos mokslui būdinga samprata formuluojama vadovėlyje “Šiuolaikinė valstybė”. Jos įvade nurodoma:

“Pirma – valstybė yra institucijų kompleksas. Šiame komplekse svarbiausios tos institucijos, kurios įgyvendina prievartą.

Antra – valstybė užtikrina tvirtą ir pastovų ryšį tarp žmonių bendruomenės ir jų gyvenamosios vietos ”. Atsižvelgiant į šiuos valstybės bruožus, daroma išvada: “tai reiškia, kad tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje valstybės institucijos formuoja “taisykles”, kurias pripažįsta ir kuriomis vadovaujasi visi tos teritorijos gyventojai” .

2000m. išleistame “Valstybės ir teisės teorijos” vadovėlyje S. Vansevičius, pritardamas valstybės kaip viešosios valdžios politiškai suverenios teritorinės organizacijos, turinčios specialų aparatą ir gebančios savo paliepimus padaryti privalomus visai šaliai, sampratai, siūlo tokį valstybės apibrėžimą: “Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti
visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką” . Toks apibrėžimas apima keletą elementų:

1) valstybė suprantama kaip visos visuomenės politinė organizacija;

2) valstybės paskirtis – tvarkyti visuomenės reikalus, užtikrinti visuomenės vienybę ir vientisumą;

3) valstybė savo suverenia galia teisei suteikia privalomą reikšmę;

4) valstybė turi garantuoti piliečių teises ir laisves, taip pat užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

Valstybę sudaro teritorija, tauta ir valdžia. Lietuvos respublikos teritorija užima 65 303 kvadratinius kilometrus. Gyventojų skaičius Lietuvoje apytiksliai 3,48mln (81,8% lietuvių, 8,1% rusų, 6,9% lenkų, 3,2%kitų tautybių). Valstybinė kalba – lietuvių. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, valstybės valdžią šalyje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Pagrindinis šalies įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija .

Lietuvos Respublikos administraciniai vienetai

Visa Lietuvos Respublikos teritorija yra padalinta į administracinius vienetus t. y apskritis ir savivaldybes, kurios turi savo ribas ir centrus .

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės

Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldos institucijos.

Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą ir pavadinimą. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas kurorto statusas .

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata

Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu .

Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų vietovių samprata

Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.

Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.

Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.

Gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui, gali turėti kurorto statusą. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga .

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis skirstymas

Lietuvos Respublikos savivaldybės ir jų centrai

Lietuvos respublikoje pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės: Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Visagino miesto,Akmenės rajono, Alytaus miesto, Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos miesto, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės
Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus rajono, Zarasų rajono.

Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje:

1) steigiamos šios savivaldybės: Elektrėnų savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Rietavo savivaldybė;

2) įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;

3) pakeičiamos šių savivaldybių teritorijos ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;

4) pakeičiami šie savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos, Visagino miesto – į Visagino.

Nustatomos savivaldybės ir jų centrai: Akmenės rajono (centras – Naujoji Akmenė), Alytaus miesto (centras – Alytus), Alytaus rajono (centras – Alytus), Anykščių rajono (centras – Anykščiai), Birštono (centras – Birštonas), Biržų rajono ( centras – Biržai), Druskininkų (centras – Druskininkai), Elektrėnų (centras – Elektrėnai), Klaipėdos rajono (centras – Gargždai), Ignalinos rajono (centras – Ignalina), Jonavos rajono (centras – Jonava), Joniškio rajono (centras – Joniškis), Jurbarko rajono (centras – Jurbarkas), Kaišiadorių rajono (centras – Kaišiadorys), Kalvarijos (centras – Kalvarija), Kauno miesto (centras – Kaunas), Kauno rajono (centras – Kaunas), Kazlų Rūdos (centras- Kazlų Rūda), Kelmės rajono (centras – Kelmė), Kėdainių rajono (centras – Kėdainiai), Klaipėdos miesto (centras – Klaipėda), Kretingos rajono (centras – Kretinga), Kupiškio rajono (centras – Kupiškis), Lazdijų rajono (centras – Lazdijai), Marijampolės (centras – Marijampolė), Mažeikių rajono (centras – Mažeikiai), Molėtų rajono (centras – Molėtai, Neringos (centras – Nida), Pagėgių (centras – Pagėgiai), Pakruojo rajono (centras – Pakruojis), Palangos miesto (centras – Palanga), Panevėžio miesto (centras – Panevėžys), Panevėžio rajono (centras – Panevėžys), Pasvalio rajono (centras – Pasvalys), Plungės rajono (centras – Plungė), Prienų rajono (centras – Prienai, Radviliškio rajono (centras – Radviliškis), Raseinių rajono (centras – Raseiniai), Rietavo (centras – Rietavas), Rokiškio rajono (centras – Rokiškis), Skuodo rajono (centras – Skuodas), Šakių rajono (centras – Šakiai, Šalčininkų rajono (centras – Šalčininkai), Šiaulių miesto (centras – Šiauliai), Šilalės rajono (centras – Šilalė), Šilutės rajono (centras – Šilutė), Širvintų rajono (centras – Širvintos), Švenčionių rajono (centras – Švenčionys), Tauragės rajono (centras – Tauragė), Telšių rajono (centras – Telšiai), Trakų rajono (centras – Trakai), Ukmergės rajono (centras – Ukmergė), Utenos rajono (centras – Utena), Varėnos rajono (centras – Varėna), Vilkaviškio rajono (centras – Vilkaviškis), Vilniaus miesto (centras – Vilnius), Visagino (centras – Visaginas) ir Zarasų rajono (centras – Zarasai) .

Lietuvos Respublikos apskritys, jų centrai ir teritorijos

Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus – centras Alytaus miestas, Kauno – centras Kauno miestas, Klaipėdos – centras Klaipėdos miestas, Marijampolės – centras Marijampolės miestas, Panevėžio – centras Panevėžio miestas, Šiaulių – centras Šiaulių miestas, Tauragės – centras Tauragės miestas, Telšių – centras Telšių miestas, Utenos – centras Utenos miestas, Vilniaus – centras Vilniaus miestas.

Apskričių teritorijas sudaro šių savivaldybių teritorijos:

1) Alytaus – Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono savivaldybės;

2) Kauno – Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono savivaldybės;

3) Klaipėdos – Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Šilutės rajono savivaldybės;

4) Marijampolės – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės;

5) Panevėžio – Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Rokiškio rajono savivaldybės;

6) Šiaulių – Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Akmenės rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono savivaldybės;

7) Tauragės – Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono, Tauragės rajono savivaldybės;

8) Telšių – Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo, Telšių rajono savivaldybės;

9) Utenos – Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybės;

10) Vilniaus – Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybės .

Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1) savarankiškąsias,

2) priskirtąsias
(ribotai savarankiškas),

3) valstybines (perduotas savivaldybėms),

4) sutartines (įgyvendinamas sutartimis).

Savarankiškos savivaldybių funkcijos atliekamos pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesams. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą. Tai:

1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;

2) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;

3) suaugusiųjų neformalusis švietimas;

4) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;

5) socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;

6) savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;

7) gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas;

8) dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietos programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei traukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1975 žodžiai iš 3888 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.