Organizacijų strategijų ypatumai vykdant tarptautines verslo operacijas
5 (100%) 1 vote

Organizacijų strategijų ypatumai vykdant tarptautines verslo operacijas

TURINYS

ĮVADAS 2

1. TARPTAUTINIS VERSLAS 3

2. STRATEGIJOS. JŲ PLANAVIMAS 6

2.1. Strategijų tipai ir elementai 7

2.2. Analizės stadija 12

2.2.1. Išorės veiksnių analizė. 12

2.2.2. Vidaus veiksnių analizė 12

2.3. Įmonės (organizacijos) strategija 13

3. STRATEGINIAI TARPTAUTINIO MARKETINGO LOGISTIKOS SPRENDIMAI 15

3.1. Paskirstymo kanalų nustatymas 15

3.2. Sprendimas dėl prekybos atstovų arba keliaujančių prekybos agentų 18

3.3. Sandėlių išdėstymo vietų nustatymas, jų rūšys, kiekis, nuosavybės formos 18

3.4. Sprendimas dėl nuosavo arba svetimo gabenimo 22

IŠVADOS 24

LITERATŪRA 25

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiuolaikinis verslas atsidūrė dinamiškoje aplinkoje, kurioje pokyčiai yra pastovus reiškinys. Dėl to firmoms atsirado būtinybė nusistatyti savo tikslus bei planus jiems pasiekti. Tai kiekvienoje organizacijoje tapo besitęsiančiu procesu.

Organizacija – tai socialinė grupė, nes suburia žmones ir organizuoja jų darbą, gamina ir teikia paslaugas, paskirsto uždirbtas pajamas, ji yra atvira aplinkai, nes bendrauja su bankais, įvairiomis institucijomis, su kitomis įmonėmis, esančiomis savo šalies viduje arba net už jos sienos ribų, turi tikslus veikti, išgyventi bei didinti pelną. Kad organizacijos veikla būtų sėkminga, reikia šiems veiksniams numatyti tam tikras strategijas, kurios užtikrintų stabilumą sprendimų priėmime ir leistų atitinkamam organizacijos vienetui kryptingai jos siekti.

Mūsų darbo tikslas nustatyti kokias strategijas organizacija naudoja vykdant tarptautines verslo operacijas.

Darbo uždaviniai:

· išsiaiškinti, kuo tarptautinės organizacijos skiriasi nuo vietinių,

· išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės strategijos, su kuriomis susiduria tarptautinės organizacijos,

· nustatyti tarptautinės įmonės strategines marketingo logistikos operacijų alternatyvas bei kas jas lemia.

Darbo metodika – mokslinės literatūros analizė, Interneto puslapių analizė.

1. TARPTAUTINIS VERSLAS

Tarptautinis verslas, tai verslas užeinantis už nacionalinių sienų, t.y. tarptautiniai prekių, paslaugų, darbo jėgos ir technologijų judėjimas; importas, eksportas, įvairūs tarpvalstybiniai susitarimai, investavimai ir t.t.(1)

Visos pagrindinės priemonės ir koncepcijos, apibrėžiančios vidaus verslą, tinka ir tarptautiniam verslui, todėl galima būtų išskirti tokius pagrindinius veiksnius, kurie yra svarbūs vykdant tarptautinį verslą: politiniai – teisiniai veiksniai, ekonominiai veiksniai, socialiniai – kultūriniai veiksniai, technologiniai veiksniai.

Politiniai – teisiniai veiksniai. Čia atskirai vertinama tarptautinė ir tos šalies, kurioje daromas verslas, vidinė politinė situacija:

· tarptautinė politinė situacija: svarbi organizacijoms, eksportuojančioms savo produkciją arba importuojančioms medžiagas, turinčioms filialus užsienyje arba bendras įmones su užsienio kompanijomis; taip pat politiniai ir ekonominiai santykiai su užsienio šalimis, tarpvalstybinės sutartys dėl ekonominio bendradarbiavimo, prekybos, investicijų, tranzito ir t.t. Šie veiksniai tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoja daugelio įmonių veiklą;

· vidinė politinė šalies situacija: svarbu įvertinti skirtingų politinių partijų programines nuostatas su organizacijos veikla susijusiais klausimais, nes organizacijos strategijos įgyvendinimą gali įtakoti rinkimų rezultatai, naujos vyriausybės sudėtis ir pan.;

· teisinis reglamentavimas: įtakoja visų organizacijų (įmonių) veiklą, nes įstatyminės normos ir įstatymai nubrėžia organizacijų veiklos reguliavimo ribas ir pagrindžia teisinius veiklos pamatus (veiklos rūšis, mokesčius, darbo santykius ir pan.), todėl svarbu įvertinti šių normų pokyčius.

Kaip matome, šalies politinių veiksmų kryptis ir pastovumas yra labai svarbus veiksnys. Vyriausybės politikos, įstatymų raidos, politikos filosofijos pokyčiai gali versti organizaciją patikrinti ir pertvarkyti strateginius planus.

Ekonominiai veiksniai. Jie susiję su šalies ūkio, kuriame organizacija veikia, raida ir kryptimi. Todėl kiekvienai organizacijai svarbu susipažinti su ekonominiais projektais arba prognozėmis; ypač svarbu pažinti ekonominius veiksnius savo tikslinės rinkos viduje dar iki tol, kol šie veiksniai ją paveiks tiesiogiai. Reikia įvertinti:

· ekonominį augimą – bendrojo vidinio produkto (BVP) augimo tempai, galimi jame struktūriniai poslinkiai pagal atskiras ūkio šakas, augimo cikliškumas (pastebimas ekonominis augimas ar nuosmukis) įtakoja įmonės veiklą ir organizacijos sprendimai negali būti vienodi ekonominio augimo ir nuosmukio situacijose;

· infliaciją, nes jos įtaka pasireiškia visoms organizacijoms ir ypač toms, kurių veiklos rodikliai jautriai reaguoja į kainų svyravimus;

· užimtumą: situacija darbo rinkoje, bedarbystės lygio ir jos struktūros analizė ypač svarbi toms įmonėms, kurių veiklos išlaidose didelį lyginamąjį svorį turi darbo kaštai;

· valiutų kurso svyravimą: jis visada yra nepalankus arba importuotojams, arba eksportuotojams, todėl ir eksportuojančios, ir importuojančios prekes įmonės privalo sekti ir prognozuoti situaciją valiutų rinkoje;

· gamybos faktorių kainos – ne visi gamybos faktoriai vienodai svarbūs visoms organizacijoms: vienoms yra reikšmingos žaliavų, medžiagų kainos, kitoms – paslaugų,
energijos, darbo jėgos kainų pokyčiai.

Socialiniai – kultūriniai veiksniai. Čia paprastai vertinama:

· gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai – jie yra dinamiški ir apsprendžia atskirų produkcijos rūšių ir paslaugų realizavimo galimybes. Konkrečių prekių paklausa keičiasi priklausomai nuo demografinių, visuotinių įsitikinimų, vertybių, nuomonių, skonio ir gyvensenos pokyčių;

· gamtosaugos problemos – labai svarbios įmonėms, kurių veikla yra susijusi su gamtą teršiančiomis technologijomis: plėtojasi visuomeninės kovos už švarią aplinką formos; vis didėjančių gamtosaugos normatyvinių reikalavimų ir standartų užtikrinimas reikalauja kruopštaus technologijų parinkimo ir yra susijęs su padidintais gamybos kaštais;

· švietimas – visų organizacijų veiklos sėkmę įtakoja bendras gyventojų išsilavinimo lygis, be to išplėtota švietimo sistema užtikrina visoms įmonėms galimybes apsirūpinti aukštos kvalifikacijos specialistais;

· sveikatos apsauga – praktiškai kiekviena įmonė susiduria su kenksmingų darbo sąlygų panaikinimo ir atitinkamų sveikatingumo normatyvų užtikrinimo problemomis, be to bendras sveikatingumo lygis šalyje taip pat gali įtakoti gyventojų galutinio vartojimo pokyčius, o tuo pačiu ir įmonių veiklos rezultatus;

· kultūra – šalies bendras kultūrinis lygis lygiai taip pat, kaip ir švietimas bei sveikatos apsauga gali įtakoti ir organizacijų veiklos rezultatus.

Technologiniai veiksniai. Pasaulyje vyksta techninės revoliucijos procesas. Naujai atsirandantys techniniai procesai keičia organizacijos veiklos pobūdį ir tikslus. Naujos technologijos keičia gamybos, informacijos tvarkymo ir išlaidų mažinimo būdus. Nauja technika ir technologija gali sukurti naujas rinkas, naujus gamybos ir marketingo metodus, naujus produktus, paslaugas, kurie užgožia iki tol gamintuosius. Visa tai keičia ir verslo tvarkymo būdus. Ši analizės sritis ypatingai svarbi toms įmonėms, kurių veikla susijusi su mokslui imliomis technologijomis, todėl reikia įvertinti:

· valstybės technologijų politiką – kokiu mastu ir kokiose srityse valstybė remia fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, projektavimo – konstravimo veiklą, kaip skatina įmonių dalyvavimą tokių tyrimų finansavime; kokia valstybės vizija perspektyvai dėl krašto bendros konkurencinės galios pasaulinėje rinkoje technologiniu požiūriu;

· naujas technologines galimybes – technologijos užtikrina organizacijoms ilgalaikius konkurencinius pranašumus rinkoje.Todėl svarbu įvertinti konkurentų mokslinius pasiekimus; reikia analizuoti naujų technologinių procesų plitimo ir atsinaujinimo greitį; tikslinga analizuoti tendencijas, kurios klostosi gretimose veiklos sferose, galinčiose įtakoti organizacijos veiklą ateityje.

· Organizacijos vadovybė privalo svarstyti ir analizuoti kiekvieną naujovę, apgalvoti ir įvertinti jos poveikį.

Šiomis dienomis nereta organizacija savo veikla vysto ne tik savo šalies viduje, bet ir už jos ribų, todėl esminių tarptautinio verslo principų žinojimas, analizavimas ir jų įvertinimas yra vertingas kiekvienai kompanijai. (2)

2. STRATEGIJOS. JŲ PLANAVIMAS

Kalbant apie strategijas, dažnai naudojamos sąvokos: įmonės politika; organizacijos filosofija, organizacijos kultūra; strategija, programa ir kt. Todėl trumpai apibūdinsime šias pagrindines sąvokas:

Organizacijos kultūra – tai darbuotojų tarpe paplitusi vertybių ir tikėjimų sistema, kuri vystoma organizacijos viduje ir įtakoja jos narių elgesį. Todėl ji susijusi su žmogiškuoju bendradarbiavimu, tarpusavio pasitikėjimu ir santykių atvirumu; saviraiškos galimybėmis; individo ir grupės santykių derinimu; santykiais su vadovu; baimės atmosferos panaikinimu; kolektyviniu konfliktu sprendimu ir t.t. (tai – organizacijos klimatas).

Organizacijos (įmonės) politika – tai įmonės bendriausių nuostatų sistema, kuriomis jos darbuotojai (tiek aukščiausio lygio, tiek žemesnių lygių valdymo personalas) privalo vadovautis spręsdami įvairius uždavinius. Pvz., paruošti ir skirti vadovus tik iš savo specialistų tarpo; gamybos planavimo funkcijas vykdantis personalas turi turėti atitinkamą technologinį ir ekonominį išsilavinimą ir pan. Formuojant įmonės politiką, pirmenybė atiduodama etinėm, moralinėm normoms ir socialiniams tikslams, kurie dažnai apsprendžia ir įmonės ekonominius tikslus. Įmonės politika išreiškiama bendriausiais teiginiais: pvz., “organizacijos vystymas finansuojamas tik iš savo šaltinių”; “mūsų gaminiai – techniškai tobuli gaminiai”; “bendradarbiai dalyvauja pelno paskirstyme”, “jie turi pirmumą, įsigyjant įmonės akcijas” ir t.t. Minėti teiginiai yra gana abstraktūs, todėl gana ilgai išlieka stabilūs. Tačiau, keičiantis aplinkos bei vidaus situacijai , jie gali keistis. Įmonės politika apsprendžia visą tolesnę jos elgseną.

Organizacijos filosofija nusako pagrindinius siekius, įsitikinimus, vertybes ir filosofinius prioritetus, kurių laikosi vadovybė. Pvz., organizacija gali pareikšti, kad orientuojasi į darbuotojus, siekiančius aukštesnio išsilavinimo, ir remia jų ketinimus. Svarbiausia filosofijos formulavimo taisyklė – akcentuoti stipriausias organizacijos ir vadovybės savybes ir neminėti trūkumų. Paprastai pagrindinė organizacijos filosofija yra glaudžiai
susijusi su įvaizdžiu, kurį ji siekia sudaryti. Pvz., “Cross Pen” tikina gaminanti kokybiškus rašiklius; “Corverttes” – gaminanti galingus automobilius; “Gerber and Johnson & Johnson” viešai teigia, kad gamina saugius produktus.

STRATEGIJA – žodis kilęs iš graikų kalbos (“strategos” – “generolo menas”); būtent “strategos” padėjo Aleksandrui Makedoniečiui užkariauti pasaulį. Strategija yra organizacijos vadybos planas, sudaromas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jame pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizacijos paskirčiai ir tikslams pasiekti. Būdingiausi strategijos bruožai:

1. Strategijos sudaromos tam tikram konkrečiam tikslui pasiekti.

2. Mobilios rinkos sąlygomis tikslai yra dinamiški, todėl ir strategijos turi būti dinamiškos, greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką .

3. Strateginės informacijos tikimybinis pobūdis ir rinkos mobilumas sąlygoja strateginio planavimo daugiavariantiškumą.

4. Strategiją nulemia ne tik tikslas, bet ir ištekliai, todėl:

· kiekviena strategija turi turėti konkretų vykdytoją;

· kiekviena strategija sudaroma, orientuojantis į konkretų jai skiriamų išteklių kiekį (limitą).

Jei strategijoje numatyti terminai, ištekliai, konkretūs vykdytojai, ją galima sutapatinti su programa. Todėl tikslinis programinis valdymas (planavimas) yra viena iš konkrečių strateginio planavimo išraiškų. Tikslinėse programose detalizuojamos atskiros bendrų strategijų dalys arba dalinės strategijos. (2)

2.1. Strategijų tipai ir elementai

Strategijos parinkimas ir jos įgyvendinimas yra pagrindinis strateginio planavimo uždavinys. Konkretus strategijos turinys priklauso nuo įmonės situacijos: jos būklės ir padėties rinkoje. Tačiau strateginio planavimo teorija pateikia kai kuriuos apibendrintus požiūrius į bendros įmonės (organizacijos) strategijos formavimą. Čia kalba eina tik apie bendrą įmonės strategiją; šie apibendrinimai neliečia funkcinių strategijų. Bendroji strategija – bendra įmonės (organizacijos) veiklos schema.

Ruošiant ir pasirenkant įmonės strategiją, vadovams, kaip taisyklė, visada reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kurį verslą nutraukti? kurį verslą tęsti? į kurį verslą pereiti?

Vienas žymiausių strateginio valdymo specialistų M.Porteris teigia, kad rinkos ekonomikoje egzistuoja trys strategijų formavimo kryptys:

1. Įmonė siekia tapti lyderiu gamybos išlaidų mažinimo srityje: turėdama mažiausias išlaidas (lyginant su konkurentais), įmonė galės nustatyti mažesnę kainą ir turės galimybę užimti didesnę rinkos dalį. Įmonės, kurios įgyvendina tokią strategiją, turi turėti našų ir gerai organizuotą technologinį procesą, stiprią inžinerinę-konstruktorinę bazę, gerai organizuotą produktų pristatymo vartotojams sistemą . Marketingo vystymas, šiuo atveju, nėra svarbus.

2. Įmonė siekia tapti lyderiu atitinkamos produkcijos gamyboje: šiuo atveju pirkėjo pasirinkimą lemia produkto markė, kurią pirkėjas renkasi netgi jei kaina yra aukšta. Įmonės, įgyvendinančios tokią strategiją, turi turėti išvystytą mokslinį-technologinį potencialą, aukštą gamybos specializavimą, gerą marketingo programą, gerai organizuotą produkcijos kokybės užtikrinimo sistemą.

3. Įmonė pasirenka atitinkamą rinkos segmentą (užima nišą), kuriame koncentruoja visas savo pastangas: šiuo atveju įmonė nesistengia dirbti visoje rinkoje, o dirba tik tiksliai apibrėžtame (nustatytame) rinkos segmente; remiasi ne bendru rinkos poreikiu, bet orientuojasi į konkrečių vartotojų poreikius. Norėdama geriau patenkinti jų poreikius įmonė gali pasirinkti tris būdus:

1. Siekti mažinti gamybos išlaidas;

2. Gilinti produkcijos gamybos specializavimą;

3. Derinti pirmas dvi kryptis.

Šių išvardintų krypčių rėmuose gali būti pasirenkamos įvairios strategijų formos. Tačiau ir esant gausybei įvairių strategijų variantų ir galimybių, galima išskirti keturias strategines alternatyvas, kurias įmonė renkasi esant atitinkamai situacijai. Šioms keturioms alternatyvoms priskiriama: koncentruotos (ribotos) plėtros strategija; integruotos plėtros strategija; diversifikuotos plėtros strategija; mažinimo strategija (žr. 1 pav.).

1 pav. Įmonės (organizacijos) strategijų tipai

Paprastai šios strategijos vadinamos bazinėmis arba etaloninėmis. Jos atspindi penkių pagrindinių strategijos elementų (produkto, rinkos, šakos, įmonės padėties šakoje, technologijos) būklę. Kiekvienas šių elementų gali būti vienoje iš dviejų būklių: naujoje strategijoje paliekamas esamoje būklėje arba keičiamas. Trumpai aptarsime minėtas bazines strategijas.

Koncentruotos (ribotos) plėtros strategija: apima tas strategijas, kurios susijusios su produkto ir rinkos kitimu. Keičiami du strategijos elementai (produktas ir rinka); kiti elementai (šaka, įmonės padėtis šakoje, technologijos) paliekami esamoje padėtyje. Jei įmonė pasirenka šį strategijos tipą, tai ji stengiasi pagerinti savo produktą arba pradėti gaminti naują, nekeisdama šakos. Tuo pačiu metu įmonė ieško galimybių pagerinti savo padėtį esamoje rinkoje arba bando pereiti į naują rinką. Konkretūs šios grupės strategijos tipai būtų:

1. Produkto vystymo strategija (nauji produktai esamoje rinkoje). Ši strategija numato didinti pardavimų
gaminant naujus produktus, kuriuos planuojama realizuoti jau įsisavintoje rinkoje.

2. Pozicijų rinkoje stiprinimo strategija (tas pats produktas, ta pati rinka). Ši strategija numato priemones ir veiksmus, kurie turėtų padėti įmonei išsikovoti geresnes pozicijas esamoje rinkoje, nekeičiant gaminamo produkto. Šios strategijos įgyvendinimas reikalauja didelių marketinginių pastangų, kurios gali būti papildomos tokiais horizontalios integracijos veiksmais, kaip pvz.: įsigyti konkurentų akcijų ir pradėti kontroliuoti jų verslą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2197 žodžiai iš 7235 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.