15. Pagoniška Lietuvos valstybės kultūra.
XIVa. Buvo vienintelė pagoniška valstybė tarp krikščioniškų Europos šalių. Pagonybėje išryškėjo viendievystė(tikėjimas vienu dievu). Pagal pagoniškus papročius numirėliai buvo deginami(su ginklais,žirgais,drabužiais) ir taip aukojami dievams.(bet žemaitijoje to nebuvo). Baltams Krivis buvo kaip popiežius(dalyvavo laidotuvėse,religinėse apeigose,kureno šventąją ugnį,gydė ligonius, buvo aiškiaregys,pranašas,žinys).Perkūnas-žemės derlingumo,vaisingumo dievas. Iki X. A baltų žemėse savų pinigų nebuvo.(buvo arabiškų , braziliškų kraštų monetos). Vyko papuošalų(vyti iš sidabro,vielos) gamyba.
Paplitęs geležis:įrankiai,ginklai(kirviai,peiliai,pjautuvas,žirklės,pjūklas,replės). Liutuvių įrankiai:šalmai,šarvai,kalavijai,skydai,ietis,kirviai,buožės,lankas. Pagonių tikėjimas buvo gamtos jėgų ir dvasių kulto apraiška. Pagonys turėjo 4 kulto objektus: ugnį,medžius,žalčius,mirusiųjų vėlės. Pagrindinis kultas-saulė.
Krikštas(1387m.) ir jo reikšmė.
Pagal Krėvos sutartį(1385 rugpjūčio 14d.) Jogaila įsipareigojo apkrikštyti lietuvius.
Krikšto etapai:
1. 1386m. Vasario 14d. Krokuvoje apsikrikštyjo Jogaila , jo brolis,giminaičiai,palidovai.
2. 1387m. Vasario mėnesį vilniuje apsikrikštijo žemesnieji lietuvių bajorai,miestiečiai.
Jogaila nutarė krikštyti tik pagonis ir nekrikštyti stačiatikių. Krikšto metu dalinami vilnoniai drabužiai ir kt. (Dėl to daugelis norėjo krikštytis 2 kartus.)Krikšto metu buvo naikinami pagonybės simboliai(kertami šventieji miškeliai,gesinama amžinoji ugnis).
Lietuvos krikšto reikšmė:
1389m. Balandžio 19 popiežius VI Urbonas pripažino Lietuvą katalikišku kraštu. Jo aktas sugriovė Vokiečių Ordino ideologinius pamatus.(Lietuva apginta nuo Vokiečių). Popiežius Bonifacijus XI pasiūlė ordinui susitaikyti su naujakrikštais lietuviais,uždraudė kryžiaus karus prieš juos. laikaisLietuvai atvertas naujas politinis,visuomeninis,kultūrinis kelias.
Jogaila 1387m. Įkūrė Vilniaus šventosios trejybės Katerdą,statė parapines bažnyčias,įsteigta vyskupija, o 1387 vaasrio 22d. Raštu Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais. Valstiečiai mokėjo dešimtinė(bažnyčios dvasininkams). Pagr.krikščionybės įvedimo dokumentas buvo 1387 vasario 17 privilegija vilniaus viskupystės vyskupui. Ji reiškė bažnytinės žemėvaldos įsteigimą.1387m. Vilnius gavo savivaldą. Žemaičiai katalikybę priėmė tik 1413m. Galutinai pagonizmas išstumtas XVI- XVIIa. , kontrreformacijos
Miestu augimas ir ūkio kultūra
Manoma , kad Lietuvoje miestai kūrėsi XIII-XIVa. Miestų atsiradimą lėmė amatų bei prekybos augimas.
Amatai ir prekyba skyrėsi nuo žemės ūkio, medžioklės ar drevinės bitininkystės ir telkėsi miestais virstančiuose papiliuose. Daugiausia prekiavo pajūrio gentys(ypač Kuršiai). Viena seniausių dabartinės Lietuvos gyvenviečių,turinti mietų bruožų, jau nuo Xa. Buvo Palanga. tuo laikotarpiu buvo išryškėję dideli prekybiniai arealai-Kauno,Vilniaus,Šiaulių,Ukmergės zonose. Miestai išaugo iš gyvenviečių , kurios susikurdavo didesnių pilių papėdėse. Dalis miestų(Apuolė,Maišiagala) sunyko,o kiti(Vilnius,Kaunas)išaugo į svarbius centrus.
XIII-XIVa. Miestai buvo mediniai. Viduje namų buvo grindys, krosnis(molinė),rūsys, šalia – tvartai. XIIIa. Vid. Paplito mūriniai pastatai.
Gotika .Architektūra.
Gotika – tai brandžiojo ir vėlyvojo viduramžių laikotarpio Europos architektūros ir dailės stilius. Gotika atsirado XIIa. , Prancūzijoje.(buvo visuose katalikiškuose Europos kraštuose). Pastatai: Šv. Onos bažnyčia,trakų pilis, gedimino pilis, Zapiškio bažnyčia, šv. Mykalojaus Bažnyčia. Gotikinio statinio būdingi bruožai: strėlinės langų ir durų arkos užima didesniąją sienų plokštumos dalį, sienos suskaidytos vertikaliomis linijomis, daug bokštelių, virš centrinio įėjimo puikuojasi akmens rožė, statinys daro lengvumo, veržimosi į viršų įspūdį. Kai kurių gotikinių statinių aukštis siekia 100 – 150 metrų.Pastatų viduje daug vertikalios erdvės, didžiuliai spalvoti vitražai skleidžia švelnią išsklaidytą šviesą.