Pamokos planas – politologija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Pamokos planas – politologija dokumentas

Vilnius 2007

Pamokos motyvacija: ši pamoka skirta tam, kad moksleiviai susipažintų su viena pagrindinių valdžios institucijų – parlamentu.

Pagrindinis didaktinis tikslas: supažindinti moksleivius su nauja medžiaga ir ją įtvirtinti.

Pamokos tipas: žinių perteikimas ir įtvirtinimas.

Pamokos tikslai:

Mokomieji:

a) po pamokos mokiniai turėtų mokėti paaiškinti pagrindines šios temos sąvokas.

b) po pamokos mokiniai turėtų mokėti svarbiausius apibrėžimus.

c) po pamokos mokiniai turėtų žinoti parlamento struktūrą, funkcijas.

Lavinamieji:

a) po pamokos mokiniai turėtų suvokti parlamento reikšmę visuomenės gyvenime.

b) po pamokos mokiniai turėtų žinoti įvairių šalių parlamentų struktūrą ir suvokti kaip parlamentas funkcionuoja.

Auklėjamieji:

a) po pamokos mokiniai turėtų domėtis Lietuvos parlamento veikla bei kitų šalių parlamentais.

Pamokos uždaviniai:

a) Išsiaiškinti pagrindinius apibrėžimus, kuriuos vartosime pamokos metu.

b) Išsiaiškinti palamento struktūrą, darbo organizavimą, funkcijas.

c) Paiškinti kuo svarbus parlamentas.

Mokymo metodai: paskaita (naujos medžiagos pateikimas), individualus darbas.

Mokymo priemonės: lenta, vaizdinė medžiaga (skaidrės), dalomoji medžiaga (užduoties lapai).

Vertinimo sistema: kadangi pamokos metu bus pateikiama nauja medžiaga, mokiniai pažymiais nebus vertinami. Pamokos pabaigoje, mokytojas aptars su mokiniais darbo rezultatus, ką išmoko. Aktyviai pamokoje dalyvavusiems mokiniams, mokytojas savo sąsiuvinyje pasižymi pliusiuką.

Pamokos eiga:

1.Pamokos pradžia (2-3min.).Mokytojas pasisveikina su mokiniais ir užpildo klasės žurnalą, bei pažymi pamokoje nedalyvaujančius mokinius. Pristatau ir užrašau naują temą ant lentos : Parlamentas.

2.Naujos medžiagos dėstymas (25 min.). Supažindinu su parlamento raida, struktūra, darbo organizavimu. Išdėsčius visą medžiagą paklausiu mokinių kokie kyla klausimai.

3.Savarankiškas darbas 10 min. (Klausimai).

4.Žinių įvertinimas. Aptariame klausimų atsakymus. Gerai atsakiusiems mokiniams sudedu pliusiukus.

5.Pamokos pabaiga. (2 min.) Užduodu pasikartoti šios pamokos medžiagą. Padėkoju už dalyvavimą pamokoje. Atsisveikinu.

Užsirašome pagrindinius apibrėžimus, kuriuos naudosime pamokos metu.

Parlamentas (prancūziškai parler-kalbėti)-vyriausybės organas, turintis įstatymų leidimo valdžią ir sudarytas iš rinkimus laimėjusių tautos atstovų.

Opozicija (lot. Oppositio-prieštaravimas, priešprieša)-frakcijų ar partijų koalicija parlamente, sudaranti mažumą ir nepritarianti daugumos sudarytos vyriausybės politinei linijai.

Pozicija (lot. positio-padėtis, išdėstymas)-daugumą sudaranti ir vyriausybę formuojanti frakcijų ar partijų koalicija parlamente.

Parlamento statusas-parlamento vidaus darbo tvarką reguliuojantis specialus dokumentas.

Skiperis (angl. to speak-kalbėti)-kai kuriose valstybėse (pavyzdžiui Dižiojoje Britanijoje) parlamento arba parlamento žemųjų rūmų pirmininkas.

Interpeliacija-pareikštas nepasitikėjimas atskiru ministru, premjeru arba visa vyriausybe.

Frakcija (lot. frakctio-laužymas)-arba organizuota partijos narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politiką, arba politikų grupuotė partijos viduje, atsiradusi dėl nesutarimo su bendrąja politine partijos linija.

DĖSTOMOJI MEDŽIAGA: Parlamentas yra pagrindinė politinio gyvenimo institucija. Jo narius išrenka visi šalies gyventojai, parlamentarai yra tautos atstovais. Į parlamentą gali būti išrinktas bet kuris šalies gyventojas. Jame yra svarstomi patys svarbiausi ir aktualiausi visuomenės gyvenimo klausimai.

Žodis parlamentas šiuo metu turi apibendrinančią prasmę. Įvairiose pasaulio valstybėse tautos atstovų institucijos vadinamos skirtingai: kongresu JAV, nacionaliniu susirinkimu Prancūzijoje, medžlisu Turkijoje, atstovų rūmais Japonijoje, parlamentu Didžiojoje Britanijoje, Singapūre ir kitose šalyse, seimu Lietuvoje, Lenkijoje ir tt.

Parlamento kilimas. Tam, kad suprastume parlamento kaip politinės institucijos reikšmę ir svarbą, pravartu prisiminti jo atsiradimo istoriją. Parlamento šaknys yra viduramžių Europoje. Parlamentų tikslas buvo atstovauti svarbiausius visuomenės sluoksnius-dvasininkus, pasaulietinius feodalus ir miestiečius (visų kitų gyventojų sluoksnių atstovavimas parlamentuose prasidėjo tik 18 a. pabaigoje ir įsigalėjo 19a.). Pirmasis istorijoje parlamentas atsirado Anglijoje 1265 m. Stiprėjant paminėtiems gyventojų sluoksniams ir augant jų reišmei, karaliai buvo priversti tartis su jais mokesčių, karo paskelbimo ar taikos sudarymo bei valdymo klausimais. Vėliau parlamentų vaidmuo nuolatos augo, o galiausiai jie tapo svarbiausiomis politinėmis institucijomis. Kiekvienoje šalyje šis procesas vyko skirtingai ir šio proceso priežastis bei jo raidą aiškina istorijos mokslas.

Parlamento struktūra. Šiuo metu visose pasaulio valstybėse egzistuojančius parlamentus galima apibūdinti dviem bendrais bruožais:

1.kiek rūmų (vieneri ar dveji-aukštesnieji ar žemesnieji) sudaro šalies parlamentą; 2.kiek juose yra narių ir kokiu būdu šie nariai tampa parlamentarais.

Pirmas bruožas.Absoliuti dauguma parlamentų, egzistuojančių dabartiniame pasaulyje, yra vienerių rūmų parlamentai. Vienas ketvirtadalis šiuolaikinių parlamentų turi dvejus rūmus.
Ar vienerių, ar dviejų rūmų parlamentas egzistuoja šalyje, priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma, kai kuriose šalyse dviejų rūmų parlamentas yra istorinė tradicija. Akivaizdžiausias to pavyzdys yra Didžioji Britanija. Antroji priežastis yra šalies struktūra. Valstybė gali būti unitarinė (Lietuva, Lenkija), kurioje visos pagrindinės kompetencijos priklauso centrinei vyriausybei, o ji savo ruožtu suteikia įgaliojimus vietinės savivaldos institucijoms. Tokiose šalyse paprastai egzistuoja vienerių rūmų parlamentai. Valstybėse, kurios yra federacinės ir kurias sudaro gana savarankiškų teorijų sąjunga (JAV, Vokietija, Indija) parlamentą sudaro dveji rūmai. Būtina paminėti ir kitą svarbų momentą-po Antrojo pasaulinio karo kai kurios šalys panaikino aukštesniuosius parlamento rūmus, laikydamos juos atgyvenusiais ir neatitinkančiais demokratinės pasaulio raidos. 1950 m. tai padarė Naujoji Zelandija, 1954 m.Danija, 1971 m. Švedija.

Skaidrė Nr. 1 Dviejų parlamento rūmų priežastys.

Šalis Žemesnieji rūmai Aukštesnieji rūmai Priežastis

Jungtinė Karalystė Bendruomenių rūmai Lordų rūmai Tradicija

Kanada Bendruomenių rūmai Senatas Federacinė struktūra

Jungtinės Amerikos Valstijos Atstovų rūmai Senatas Federacinė struktūra

Vokietija Bundestagas Bundesratas Federacinė struktūra

Japonija Atstovų rūmai Tarėjų rūmai Tradicija

Antrasis bruožas. Žemesnieji parlamento rūmai paprastai visur yra išrenkami tiesioginiuose rinkimuose. Auštesniųjų rūmų sudarymo tvarka įvairiose šalyse yra skirtinga.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 947 žodžiai iš 1884 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.