Pamokos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Pamokos ypatumai

TURINYS

1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………..3p.

2. TYRIAMOJO DARBO STRUKTŪRA……………………………………………………………..4p.

3. ŠIUOLAIKINĖS PAMOKOS YPATUMAI……………………………………………………….5p.

3.1. Šiuolaikinės pamokos ugdymo aspektai……………………………………………………….5p.

3.2. Šiuolaikiniai mokymo tikslai, uždaviniai……………………………………………………..12p.

3.3. Šiuolaikinės pamokos mokymo struktūra…………………………………………………….13p.

3.4. Šiuolaikinės pamokos mokymo metodai, priemonės……………………………………..15p.

3.5. Šiuolaikinės pamokos mokytojo ypatybės……………………………………………………18p.

4. TYRIMO ANALIZĖ…….. ……………………………………………………………………………..21p..

5. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………….24p.

6. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………..25p.

Įvadas

Ši tema privertė mane dar labiau įsigilinti į šiuolaikinės pamokos svarbą, tiek ugdytojui, tiek ugdytiniui. Teorinėje kursinio darbo dalyje aprašiau pagrindines šiuolaikinės pamokos ypatybes: pamokos mokymo struktūrą, naudojamus mokymo metodus, priemones, mokytojo teigiamas ir neigiamas savybes pamokoje. Pamokos mokymo struktūra–privalomas pagrindinis mokymas arba mokymasis iki 18 metų įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme, šios struktūros pagrindinis tikslas – sudaryti visiems mokiniams vienodas sąlygas gauti vienodai gerą išsimokslinimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, tėvų socialinės padėties ir pan . Šiuolaikinės pamokos tikslas- bendrųjų programų, standartų ir naujųjų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių sąveika ir dermė, efektyvus jų panaudojimas ugdymo procese. Šiuolaikinės pamokos mokymo priemonės, vadovėliai, vaizdinės, garsinės ir kt. svarbu, kad jos būtų veiksmingos ugdant mokinį, tyrime aptariamos reikalingiausios, ir paklausiausios mokymo priemonės. Mokymo metodai-mokymo ir mokymosi proceso pagrindas, pamokos sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, kokius darbo metodus mokytojas yra įvaldęs ir kaip greitai gali juos panaudoti mokomajame procese. Šiuolaikinio mokytojo asm. savybės labai svarbios ugdant mokinius ir tyrimo metu bus atskleista kokios mokytojo savybės labiausiai skatina mokinį mokytis.

Praktinėje darbo dalyje, pateikiau mokiniams anketą, kurioje pateikti šeši klausimai su galimais keturiais atsakymų variantais. Anketa siekiama sužinoti mokinio požiūrį į šiuolaikinę pamoką, jos ypatumus.

Tiriamojo darbo struktūra

Tyrimo tikslas: siekiama sužinoti mokinių (jūsų) nuomonę apie šiuolaikinės pamokos teigiamus ir neigiamus ypatumus(mokymo struktūrą, metodus, priemones, popamokinę veiklą).

Tyrimo objektas: šiuolaikinė pamoka.

Tyriamieji : Žeimelio vidurinės mokyklos mokiniai

Tiriamieji mokosi : 6 klas4je

Tyrimo vieta: Žeimelio vidurinė mokykla

Tyriamųjų skaičius: 10 mokinių

Tyriamųjų merginų skaičius: 6

Tyriamųjų vaikinų skaičius : 4

Anketoje pateikti klausimai: 6

1 klausimu siekiau sužinoti ar dauguma mokinių patenkinti šiuolaikine pamoka ar ne.

2 klausimu siekiau sužinoti ar mokinius tenkina esama mokymo struktūra.

3 klausimu siekiau sužinoti daugumos mokinių nuomonę apie papildomo ugdymo naudingumą..

4 klausimu pasidomėjau kurios mokymo priemonės efektyviausios pamokoje iš paminetų variantuose.

5 klausimu siekiau sužinoti kuris iš pateiktų variantuose metodų efektyviausias šiuolaikinėje pamokoje.

6 klausimu siekiau sužinoti kurios šiuolaikinio mokytojo savybės labiausiai skatina mokinius mokytis.

3. ŠIUOLAIKINĖS PAMOKOS YPATUMAI

3.1. Šiuolaikinės pamokos ugdymo aspektai

1. Praktiniai etninių vertybių perdavimo būdai

Padėti suvokti etninės kultūros idėjas ir tikslus. Formuoti naują pedagoginį požiūrį į etninę kultūrą, jos vietą ugdymo procese. Skatinti mokytojus siekti kokybinio dorinių nuostatų ugdymo per tam tikras etnokultūros sritis, atitinkančias pedagogo asmenines galimybes. Žadinti pedagoginę savimonę, profesinį aktyvumą, asmeninį tobulinimąsi. Per mokytoją į vaiką, per vaiką į šeimą. Etninės vertybinės nuostatos atgis, pradės „gyventi”. Duos impulsą mokytojams gilintis į etninių vertybių atgaivinimo ir perteikimo būdus. Vertybinių nuostatų skalė. Supratimo ir nuovokos jausmo tradicinei kultūrai ugdymas. Etninės kultūros integravimo į ugdymo turinį formos, būdai ir metodai. Kūrybinės veiklos poreikio ugdymas. Vaiko kūrybinė raiška. Etnoekologijos samprata. Dorinių vertybių atgaivinimo ir perteikimo būdai.

2. Papildomojo ugdymo modelis modernioje pradinėje mokykloje

Mokyklos kaita ir kaitos tikslai. Kaitos rezultatas: efektyvi mokykla – moderni organizacija. Papildomasis ugdymas – sudėtinė ugdymo dalis. Papildomojo ugdymo modelio teorinė konstrukcija: moksleivių amžiaus tarpsnių ypatumai – psichologinis papildomojo ugdymo pagrindas.
Modelio tikslai, uždaviniai, principai. Papildomojo ugdymo modelio turinys: mokyklos renginiai (organizavimo principai ir formos), popamokinė veikla, bibliotekos veikla. Papildomojo ugdymo modelio realizavimas, vertinimo būdai, įtaka asmenybės raidai, moksleivių interesams ir savęs vertinimui. Papildomojo ugdymo kokybė – svarbus mokyklos įvaizdžio kūrimo veiksnys.

Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose – viena papildomojo ugdymo formų. Kauno Panemunės pradinės mokyklos papildomojo ugdymo modelio realizavimo apžvalga.

3. Ugdymo turinio integravimas pradinėje mokykloje

Suteikti pradinių klasių mokytojams žinių apie ugdymo turinio integravimą įgyvendinant pradinės mokyklos ugdymo reikalavimus. Suteikti mokytojams dalykų teorijos bei jų dėstymo metodikos naujausių žinių. Mokytojai gauna naujausių žinių apie įvairesnius mokomosios medžiagos perteikimo būdus, daugiau sužinos apie išsilavinimo standartus ir jų taikymą bei ugdymo turinio integravimą. Integracijos samprata, jos tikslai, pagrindiniai reikalavimai. Sociakultūrinė ir tarpdalykinė integracija, vidinė dalyko integracija. Ugdymo turinio integravimas pradinėse klasėse. Individualių programų sudarymas, jų realizavimas. Darbas pagal integruoto ugdymo planą – galimybių įvairovė. Nnauji darbo būdai bei metodai.

4. Protinės, emocinės ir fizinės sveikatos ugdymas mokykloje

Diegti holistinį (visuminį) sveikatos supratimą, t.y. fizinę, dvasinę,protinę, emocinę ir socialinę gerovę laikyti itin svarbia asmeniui ir visai mokyklos bendruomenei.

Teikti žinių, padedančių formuotis įgūdžiams, reikalingiems išlaikyti ir stiprinti savo ir kitų mokyklos bendruomenės narių protinę, emocinę ir fizinę sveikatą, kurti sveiką mokyklos aplinką. Pasidalyti metodinio darbo patirtimi, apžvelgti gerąją pedagogų patirtį, ugdant mokyklos bendruomenės narių sveikatą. Šioje programoje didelis dėmesys skiriamas ir mokinių, ir mokytojų protinės, emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimui, tikintis, kad jeigu mokytojas jaučiasi ramus, saugus ir vertinamas, tai su tokia pačia pagarba, užuojauta ir supratimu jis dirbs su savo mokiniais, sieks sukurti sveikesnę mokyklos aplinką.

Toks ugdymas tai savęs suvokimo ir savigarbos ugdymas. Protinės, emocinės ir fizinės sveikatos samprata. Jaunimo poreikių ir suvokimo tyrimai. Efekktyvus klausymas ir reagavimas. Streso įveikimas mokykloje: streso sąvoka, priežastys, išvengimo bei įveikimo metodai. Psichotechniniai protiniai žaidimai. Fizinės saviugdos metodika. Pasikeitimų vykdymas mokyklose.

5. Psichologiniai ugdymo aspektai

Padėti pedagogams įsisąmoninti psichologinius pokyčius pertvarkomoje mokykloje, plėsti psichologinę kompetenciją, gebėjimus humanistinės psichologijos nuostatas sieti su mokyklos realybe, stiprinti tikėjimą kiekvieno vaiko unikalumu ir jo galia tobulėti. Didesni gebėjimai įžvelgti, įprasminti psichologinius ugdymo bei vaiko asmenybės pokyčius, juos koreguoti, teigiamos nuostatos pschologinėms bei pedagoginėms inovacijoms. Skirtingi psichologiniai mokyklų požiūriai į žmogų ir jo ugdymo galimybes. Vaikystės svarba tolesnei asmenybės raidai. Mūsuose vyraujanti ugdymo samprata, jos psichologinis nepagrįstumas, vaikų niveliavimas, teigiami poslinkiai. Aktualios vaiko asmenybės ugdymo psichologinės problemos, teigiamas savęs vertinimas, mokymosi motyvacija, bendravimas, kūrybiškumas, gebėjimas valdyti savo emocijas, įveikti nerimą ir kt. Vaiko aktyvumo vaidmuo ugdantis ir mokantis. Pamokos vertingumo psichologiniai kriterijai.

6. Pedagoginės raiškos tobulinimas

Mokytis iškalbos meno, atsižvelgiant į kalbos aplinkybes:

– kas kalbama,

– kam skiriama kalba,

– kaip kalbama,

– kur kalbama.

Mokytojai galės greitai ir tinkamai pasirengti pamokai (kalbai), surinkti medžiagą ir ją suklasifikuoti, logiškai sugrupuoti kalbos elementus, profesionaliau bendrauti su auditorija.

Šiuolaikinės kalbos meno situacijos analizė. Įmanomos tobulėjimo kryptys. Kalbos rengimo metodika. Pedagogo saviruoša. Pasirengimas bendrauti su auditorija ir bendravimas. Auditorijos valdymas ir aktyvinimas. Pantomimika, gestai ir mimika. Praktiniai užsiėmimai. Parengtų įvairaus tipo trumpų kalbų klausymas ir jų analizė.

7. Spec. poreikių vaikų mokymo ypatumai

Supažindinti mokytojus su negalių įvairove, spec. poreikių vaikų ugdymo ypatumais, integruoto ugdymo galimy-bėmis.

Tolesnis spec. poreikių turinčių mokinių pažinimas, įvairesnių pedagoginio darbo metodų ir ugdymo būdų taikymas.

Vystymosi sutrikimai. Specifiniai pažintinių procesų sutrikimai sukeliantys mokymosi negales. Integruoto ugdymo galimybės. Kaip vaikams padėti priimti kitokį draugą. Diferencijuotas ugdymas. Ugdymo turinio pritaikymas. Ugdytinių žinių vertinimas. Kryptinga kasdienė mokytojo pagalba vaikams su mokymosi negale.

8. Šiuolaikinė pamoka ir pedagogo saviruoša

Aptarti mokymo organizavimo formas. Supažindinti mokytojus su mokymo per pamoką modeliu ir etapais (planavimu ir sąveika), pedagogo saviruoša.

Praktinis įgytų žinių taikymas. Pamokos efektyvinimo ir tobulinimo galimybės. Geresnis pasirengimas pamokų planavimui.

Pamokos struktūra, tikslas, planavimas ir sąveika. Mokymo metodų derinimas, ryšiai tarp metodų. Mokomosios medžiagos atrinkimas ir klasifikavimas. Teigiamo psichologinio klimato formavimas. Klasės etosas.
lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės. Mokymosi motyvacijos žadinimas. Pedagogo pasirengimas pamokai: balso lavinimas, intonacija, gestai ir mimika, laikysena. Įmanomos tobulėjimo galimybės.

9. Integruoto ugdymo aspektai ir realizacija

Supažindinti su mokinių integruotu mokymu kaip plataus aspekto kompleksiniu ugdymu, su to ugdymo plėtojimu kiekvienoje atskiroje klasėje (ypač – kai dirbama pagal „Skaičių šalies” mokymo priemones). Aptarti pradinių klasių mokinių integruoto mokymo per matematikos pamokas planavimo ir vykdymo būdus. Mokytojų iškeltų problemų sprendimas..

Įgytų žinių taikymas praktikoje.

Dažnas pedagogas integruotą mokymą supranta pernelyg siaurai, dėl to nepasiekia ir reikiamos ugdymo kokybės. Geriau pavyksta išlaikyti sąsajas tarp atskirų dalyko temų. Blogiau išlaikomos natūralios sąsajos tarp planinių mokomųjų dalykų: remiamasi išgalvojimais, beprasmiais darbais. Pernelyg mažai dėmesio skiriama pagrindinei integracijos krypčiai – sąsajoms su realia aplinka: aplinkos reiškinių bei procesų pažinimui, visapusiškam vaikų kultūriniam, ekonominiam, techniniam ir t.t. prusinimui, bendrųjų psichinių galių ugdymui. Šiuo metu itin aktualu nedelsiant atskleisti bent tas galimybes, kurias teikia mūsų mokyklos dabartinės mokymo priemonės ir panaudoti jas. Trafaretiškai suprantant integruotą mokymą, nepajėgiama suvokti atitinkamų aspektų, kurie šiek tiek užslėpta forma glūdi mokymo priemonėse.

10. Kūrybiškumas – moksleivio saviraiška ugdymo procese

Išsiaiškinti kūrybiškumo – svarbiausios moksleivio saviraiškos – ugdymo procese idėjas, nužymėti jų realizavimo kelius, susipažinti su galimais darbo būdais, priemonėmis bei metodais, kelti pradinių klasių mokytojų gebėjimą kūrybiškai dirbti.

Gilesnis, kūrybiškesnis savo darbo įprasminimas, nauja patirtis ir naujos idėjos, jų realizavimo galimybė darbo praktikoje. Mokytojai gaus žinių apie įvairesnius darbo būdus, metodus bei priemones, ugdymo turinio integravimą.

Kūrybiškumo samprata, kūrybiškumo kaip saviraiškos suvokimas ir mokytojui ir mokiniui. Kūrybiškumo išraiška per priemones, darbo būdus, metodus, dalykų integraciją. Kūrybiškumo ugdymo svarba asmenybės formavimui. Saviraiška – priemonė socializacijai bendruomenėje.

11. Pradinių klasių mokinių sakytinės kalbos ugdymas lietuvių kalbos pamokose

Atskleisti pradinių klasių mokinių sakytinės kalbos ugdymo(-si) galimybes panaudojant E. Marcelionienės, V. Plentaitės paruoštas lietuvių kalbos mokymo priemones. Parodyti, kokiais pasakymais, posakiais (frazėmis), frazeologizmais gali jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai reikšti emocijas. Suteikti žinių, kaip projektuoti gimtosios kalbos pamoką, kurios vienas iš uždavinių – mokinių žodyno plėtimas emocijas išreiškiančiais pasakymais. Sudaryti galimybes įgyti mokinių sakytinės kalbos ugdymo(-si) per gimtosios kalbos pamokas projektavimo patirties.

Mokytojai mokės projektuoti gimtosios kalbos pamokas, kurių vienas iš ugdymo(si) uždavinių – mokymas, kaip tinkamai reikšti emocijas.

Jausmų, emocijų, empatijos esmė ir prasmė. Bazinės emocijos. Pradinių klasių mokinių empatiškumas. Emocijų raiškos formos. Gimtosios kalbos kūrinių dialogų skaitymas bei apmąstymas – pradinukų kalbėjimo gebėjimų plėtojimo metodas. Mokymasis kalbėti atsižvelgiant į pašnekovo išgyvenimus. Pasakymai, kuriais jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikas galėtų reikšti emocijas. Pedagogo emocijų raiška – vienas iš būdų plėtoti pradinukų žodyną patarlėmis, priežodžiais, mandagiais pasakymais, frazėmis.

12. Vizualinio mąstymo strategijos, dailės ir darbelių pamokų integravimas

Atskleisti vizualinio mąstymo strategijass, dailės ir darbelių pamokų integravimo galimybes. Supažindinti su įvairiais darbo būdais bei metodais. Skatinti pedagogų kūrybinę veiklą. Kurti išlaisvintos vaizduotės erdvę pamokoje.

Naujų darbo būdų kūrybiškas taikymas dailės ir darbelių pamokose. Praktinės veiklos gairės. Pažintis su integruota meno pažinimo veikla.

Dailės ir darbelių vizualinio mąstymo strategijos sąlytis. Meno pažinimo specifika pradinėje mokykloje. Patirtų įspūdžių apibendrinimas po VMS pamokų, kūrybinės minties skatinimas, vaizduotės išlaisvinimas nuo stereotipų, praktinio darbo užduoties pasirinkimas. Atlikto darbo vertinimo būdai, meninio vaizdo analizė, dailės pažinimo žodynas. Praktinis užsiėmimas: darbo užduoties formulavimas, darbo atlikimas ir analizavimas.

13. Vizualinio mąstymo metodų taikymas matematikos, gimtosios kalbos ir pasaulio pažinimo pamokose

Supažindinti mokytojus su vizualinio mąstymo strategijų metodais ir atskleisti šių metodų galimybę matematikos, gimtosios kalbos, pasaulio pažinimo pamokose. Leisti mokytojams pajausti, kaip išauga mokinių saviraiškos galimybės.

Gebėjimas taikyti VMS programos siūlomus į vaiką orientuotus ugdymo metodus kitose pamokose.

VMS programos klausimų algoritmas ir jų efektyvus pritaikymas gimtosios kalbos, matematikos,pasaulio pažinimo pamokose. Geranoriškumo, atsipalaidavimo, suinteresuotumo atmosferos kūrimas pamokose. Lanksčios struktūros pamokos. Mokytojo vaidmuo gimtosios kalbos pamokoje diskusijos metu. Įvairių metodų taikymas mokinių kalbos kultūros ugdymui, taisant kalbos klaidas gimtosios kalbos pamokose,
supančio pasaulio pažinimui. Metodiniai atradimai raštingumui ugdyti.

14. Dorinis ugdymas pradžios mokyklose

Išsiaiškinti dorinio ugdymo pradinėje mokykloje paskirtį, tikslus, didaktines nuostatas. Susipažinti su dorinio ugdymo I-II klasėse turiniu, darbo metodais. Išsiaiškinti dorinio ugdymo vadovėlio I-II klasėms „Aš, tu ir mes” autorinį sumanymą, darbo su juo galimybes.

Mokytojai susipažins su naujuoju vadovėliu ir mokymo priemonėmis.

Dorinio ugdymo pradinėje mokykloje paskirtis, tikslai, didaktinės nuostatos. Dorinio ugdymo programa, jos realizavimo gairės (programos adaptavimas, aktualizavimas, pritaikymas sau). Dorinio ugdymo turinys, medžiagos parinkimas ir naudojimas, darbo metodai. Dorinio mokymo priemonės (esamos ir numatomos). Vadovėlio analizė, darbo su juo ypatumai. Vertinimas, siekiant dorinio ugdymo tikslų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2170 žodžiai iš 7134 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.