Pozityvizmas
5 (100%) 1 vote

Pozityvizmas

Pozityvizmas

Empirizmas arba pozityvizmas yra gnoseologinė pažiūra, kuri realaus pažinimo vertę teikia tik juslinei patirčiai teigdama, kad mes tikrai pažinti galime tik tai, ką galime jusliškai patirti.

Yra 2 sv.pažinimo būdai – aiškinimas ir supratimas. Aiškinimo paskirtis – nustatyti dėsningu-mus. Šis būdas sociologijoje vadinamas pozityvizmu.(Todėl, kad panašus į gamtos mokslus).

A.Comte savąją filosofiją pavadino pozityviąja filosofija; 19 a.vid.jis išrado žodį soc.fizika, vėliau – sociologija. Jis parašė „Pozityviosios filosofijos kursas“.Išskyrė žmonijos vyksmą į 3 tarpsnius: religinį, metafizinį ir pozityvinį.

Pozityvistiniu nusistatymu tikruoju bet kokio pažinimo pagrindu tenka laikyti tik jusles. Tarp proto ir juslių esminio skirtumo nėra. Protinio pažinimo rezultatas – sąvokos, nėra dalykų esmės išraiška, o tiktai etiketinis jų apibendrinimas. Šita prasme pozityvizmas kartu yra ir sensualizmas, ir nominalizmas. Kadangi juslės teatskleidžia atskiras juslines savybes, tai pozityvizmas yra pri-verstas mūsų pažinimą apriboti tiktai apraiškų (fenomenų) pažinimu. Tuo būdu pozityvizmas sa-vaime yra ir fenomenalizmas, t.y. kraštutinis požiūris, kuris sako, kad mūsų protas yra patyrimo duomenų sankaupa.

Norint pozityvizmą kritiškai vertinti, tenka vertinti ir visas pozityv.išvadas (sensualizmą,nomi-nalizmą) , nes jos yra ne tik pozit.išvados, bet ir prielaidos.

Pozityv.yra teisingas, kiek jisai nurodo, kad kiekv.žmogiškasis pažinimas prasideda patirtimi, bet neteisingas, kiek jisai teigia, kad kiekv.žmog.pažinimas ir baigiasi tiktai patirtimi.

Metafizine prielaida –„Tėra realu, ką galime juslėmis patirti“ atsiskleidžia visas vidinis pozityviz-mo prieštaringumas. Tokia prielaida yra metafizinė 2 prasmėm: 1)kad liečia pačią tikrovės visumą, 2) ji nėra nei betarpiškai juslinė, nei ja paremta mokslinė išvada. Vadinasi, neigdamas metafiziką, pozityvizmas patsai virsta metafizika, ir tik iš t.t.metafizinių nusistatymų yra išaugęs.Anot A.Comte‘o sociologija kaip empirinis, pozityvus, tikslus bei konstruktyvus mokslas turėtų tapti priešinimu metafizinės filosofijos svarstymams, kuriuos jis laikė nekonstruktyviais, retrogradiškais ir nenaudingais.

Mokslas privalo būti prognostinis, t.y. numatyti tolesnę raidą, nori matyti, kas bus toliau, kaip plėtosis sociologinė raida. 19 a. sociologus- A.Comtas, K.Marxas, H.Spenceris –užvaldė ta pati idėja: spręsti spciologijos objekto klausimą ir atskirti jį nuo kitų mokslų. Jei nebūtų soc.aplinkos, neatsirastų ir dėsniai. Tačiau visiems reikia prognostikos.

Ėjimas nuo faktų prie apibendrinimų – indukcija, nuo apibendrintų teiginių prie dalinių – dedukcija.

Čia – ta skalė

Priežasties padarinio nustatymas

1923 m. susiformavo loginio pozityvizmo m-kla.Jos lygeris- Morisas Šlikas. Šis metodas buvo paplitęs Europoje, populiarus visur. Loginis pozityvizmas sukūrė metodologiją nustatyti koreliaci-jas.

Priežastis – pozityvizmo tradicija. (koreliacija – asociacinis ryšys:vienas padidėja, tai kinta ir kt.kintamasis).

Metodai, būdai ; pažinimas kyla iš metaforų

Reikalinga atranka ir abstrahavimas. Aš atrenku vienus, pasitelkus 1 būdą; kitas- kitus, su kt.būdu.

Būtina atrinkti soc.reiškinių aspektus. Kuo l.pažinsi teoriją, tuo l.žinosi praktiką.

Metodologija –pažinimo galimybių struktūra. Kuris metodas tinkamas konkrečiu tyrimo atveju – nustatome per metodologiją. Tai ir problemiškas požiūris į metodų naudojimą, metodų savivoką. Į klausimą – KAIP?.

Modeliai yra: funkcinis, konflikto, fenomenologijos, šnekos analizės. Jie l.susiję su metaforomis – pažinimo ištakomis, analogijomis.

Organicistinis modelis – 19 a. tai panašu į analogiją gyvūno ar žmogaus organizmui. Buvo manoma, kad visuomenė – organizmas, sudarytas iš viena su kita susijusių dalių. Šiuo principu vadovavosi A.Comtas, Spenceris.

Neokantininkai suabejoja naujo mokslo – sociologijos- galimybėmis. Kilo konfliktas, nes yra individai, o ne visuomenė.

Dabar mokslas remiasi pliuralistiniu pagrindu – daug modelių.

Vyrauja ideologinės orientacijos : konservatyvioji , liberalioji, radikalioji.

Bendrosios prielaidos : socialinio veiksmo problema

socialinės tvarkos problema (struktūra, sandara)

S t r u k t ū r a

Kokį soc.veiksmo tipą pasirenkame prielaidų lygmenyje, tokie didžiąja dalimi yra ir teorijos rezultatai.

M.Weberis

1. tikslinis racionalus. *Remiasi efektyviu priemonių ir tikslų derinimu*

2. vertybinis racionalus *priemonės yra racionalio, o tikslas- neracionalu *

3. afektyvus (su emoc.jausmais)

4. tradicinis *amžina vakar dienos būsena* (nekeisti rytdienos,nematyti inovacijų, atmetami pokyčiai).

S o c. t v a r k o s p r o b l e m a

Hobbesas kūrė politinę teoriją, kaip atstatyti pokarinę netvarką. Jis skyrė 2 bendruomenės būsenas: pirmykštę ir sutarties. 1. Pirmykštė – kova visų su visais, amžina konflikto, nesantaikos, chaoso būsena. 2. Visuomeninė sutartis – kai žmonės susitaria racionaliai, t.y. nutaria perleisti teisingumo organams.

Ž.Ž.Russo – „bendroji valia“. Tai ne racionalus susitarimas, bet valia.

Skiriama bendroji valia ir visų valia. Jo tvarkos sprendimo būdas – vertybinis (vertybiškai racionalus).

Pirmykštėje bendr.valia apibrėžiama atskirai nuo visuomenės, o taip negali būti.

Vertybinio neutralumo nuostata : mokslininkas t.b. nepriklausomas, nešališkas, nuo vertybių atsijęs.

Visi kriterijai, kuriais vadovaujasi pozityvizmas

V e r i f i k a c i j a (tikrinimas)

Visi teiginiai t.b. tikrinami empiriškai

Problemos formulavimas (sunkus darbas, susijęas su problemos tikslinimu)

Hipotezė (reikalauja sukonkretinti, nustatyti koreliacinį ryšį)

Kintamieji dydžiai ( pozityvizmas reikalauja apibrėžtai tikrinti kintamas sąvokas ir dydžius).

———————

T.Parsonso sociologijos teorija yra paskutinė įtakinga vieno mokslo ir metodo paradigma, kuri klasikinį sociologijos paveldą padalija į metodologinius vienetus, simetriškas dalis ir visa tai įtrau-kia į savo modelį. Šios paveldo dalys – sudedamieji evoliuciškai brendusios mokslinės sociologijos pagrindai. Visus sv.pradmenis didysis modernybės teoretikas surenka į visumą, sujungia pagal griežas diferenciacijos linijas ir sukuria daugybę sąvokų ‚ddėžučių‘, kuriomis užpildoma intelek-tinė analitinio realizmo sistema. AGIL . T.P.soc-jos teorija kritiškai atmeta nereikalingas klasikinių soc.teorijų dalis ir sukuria pagrįstą – universalų –sociologinio aiškinimo modelį, tinkamą visiems istoriniams, geografiniams, mikro ir makroanalizės atvejams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 946 žodžiai iš 3009 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.