Prijungiamieji žodžių junginiai
5 (100%) 1 vote

Prijungiamieji žodžių junginiai

TURYNIS

ĮVADAS 1

PRIJUNGIAMIEJI ŽODŽIŲ JUNGINIAI 3

SUJUNGIAMIEJI ŽODŽIŲ JUNGINIAI 5

TARPUSAVIO SĄSAJOS ŽODŽIŲ JUNGINIAI 5

ŽODŽIŲ JUNGINIO SĄVOKA 6

ŽODŽIŲ JUNGINIŲ KLASIFIKACIJA 8

IŠVADAS 12

LITERATŪRA 13

ĮVADAS

Žodis ne sakinyje nėra kalbos elementas. Jau senovės graikai suprato, kad nėra izoliuoto žodžio. Galime pasakyti vieną žodį saulė, bet mūsų galvose šis žodis vis tiek gyvena kontekstuose (šviečia saulė, raudona saulė, skaisti saulė, ryški saulė; nusileido, užtekėjo saulė ir t.t.). Žodžių tarpusavio ryšius nagrinėja gramatikos dalis – sintaksė, sakinių sandarą, jų sudarymo būdus ir taisykles. Žodžių junginys, tai pagrindinės sintaksės sąvoką.

Sintaksė tiria žodžių santykius, jų jungimo būdus. Žodžių junginio ryšius rodo žodžio forma, ypač linksnis, pvz.,

sodinau beržą., džiaugiuos beržu,

kartais linksnis, skaičius, giminė, pvz.,

baltas beržas.

Žodžių junginio ir sakinio dėmenys vienas su kitu yra susiję tam tikrais sintaksiniais ryšiais. Skiriami trys šių ryšių tipai:

1. Prijungimas

Prijungiamuoju ryšiu būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis, o antras nuo jo priklausomas.Pastaruoju paprastai atsakoma į klausimą, kuris keliamas iš pagrindinio žodžio arba sudėtinio sakinio dėmens.

Platus kelias (Koks kelias? – platus.

Rašo laišką (Ką rašo) – laišką.

garsiai kalba (Kaip kalba? – garsiai;

2. Sujungimas

Sujungiamuoju ryšiu sakinyje būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso. Jais kas nors išskaičiuojama, greitinama, priešinam, skiriama. Sujungiamieji žodžiai atsako į tą patį klausimą, keliamą iš vienos kurios nors sakinio dalies.

Visa klasė sujudo, subangavo, sušnarėjo.

Ką padarė klasė? – sujudo, subangavo, sušnarėjo

Valandos slenka lėtai, skausmingai

Kaip slenka? – skausmingai

Mes būsime parke arba prie upelio

Kur būsime? – parke arba prie upelio

Sujungiamąjį ryšį rodo intonacija, jungtukai ir, o, bet, tačiau, nei, ar, arba;

3. Tarpusavio sąsaja

Šiam tipui būdinga tai, kad žodžių sintaksinis ryšys yra abipusis, t.y. kad iš pirmojo dėmens galima kelti klausimą antrajam dėmeniui ir atvirkščiai – iš antrojo pirmajam. Tokiu dvikrypčiu ryšiu yra susiję veiksnys ir tarinys.

Aliukas atsargiai slinko paežere.

Kas slinko? – Aliukas.

Ką veikė Aliukas? – slinko.

Kiekviena motina savo vaiką giria.

Kas giria? – motina

Ką veikia motina? – giria;

O dabar išnagrinėsime kas tai yra, žodžių junginys. Du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu sintaksiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį. Pagal sintaksinį ryšį skiriamos trys žodžių junginių rūšys:

· Prijungiamieji

· Sujungiamieji

· Tarpusavio sąsajos.

Žodžių junginiai susidaro sakinyje ir yra jo komponentai. Antai sakinyje

Berniukai gerai matė mišką

užtvanką ir visą senąjį malūną yra šių tipų žodžių junginiai:

1) prijungiamieji:

matė mišką (Ką matė? — mišką.)

matė užtvanką (Ką matė? — užtvanką.)

matė malūną (Ką matė? — malūną.)

gerai matė (Kaip matė? — gerai.)

senąjį malūną (Kokį malūną? — senąjį.)

visą malūną (Kokį malūną? — visą.)

2) sujungiamieji:

mišką, užtvankų ir malūną

3) tarpusavio sąsajos:

berniukai matė (Kas matė? — berniukai; ką veikė berniukai? — matė.)

Tie sakinio žodžiai, kurie neturi tiesioginio sintaksinio ryšio, žodžių junginio nesudaro, pavyzdžiui: berniukai ir mišką, gerai ir užtvanką ir t.t.

Iš visų žodžių junginių gausiausi ir įvairiausi yra prijungiamieji žodžių junginiai.

PRIJUNGIAMIEJI ŽODŽIŲ JUNGINIAI

Prijungiamąjį žodžių junginį sudaro derinimo, valdymo arba šliejimo būdu susiję žodžiai. Tas žodis, iš kurio gali būti keliamas klausimas, yra pagrindinis dėmuo, o tas, kuriuo į tą klausimą atsakoma, – priklausomasis. Priklausomieji žodžiai prie pagrindinio žodžio gali būti prijungiami trejopai. Vieni priklausomieji dėmenys yra tos pačios giminės, to paties skaičiaus, to paties linksnio kaip ir pagrindiniai žodžiai (aukštas kalnas, aukšto kalno, aukštam kalnui…, aukšti kalnai, aukštų kalnų…). Kiti būna tam tikro linksnio (ieškau knygos, radome knygą, domisi knyga…). Jei priklausomieji žodžiai yra nekaitomi, jie paprasčiausiai prie pagrindinių dėmenų prišliejami pagal prasmę (gražiai rašo, sėdi namie, gyvena netoli…). Pagal tai skiriami trys prijungimo būdai:

1. Derinimas, tai toks prijungimo būdas, kai priklausomojo žodžio giminė, skaičius ir linksnis parenkami pagal pagrindinį žodį. Tai rodo priklausomojo žodžio galūnė:

ariamas laukas, ariami laukai – koks? kokie?

ariamo lauko, ariamų laukų
– kokio? kokių?

ariamam laukui, ariamiems laukams… – kokiam? kokiems?

ariamą lauką… – kokį?

Pateiktajame pavyzdyje su pagrindiniu žodžiu laukas priklausomasis žodis ariamas yra suderintas gimine, skaičiumi ir linksniu (nepasakysi ariama laukas, ariami laukas, ariamą laukas…). Keičiant pagrindinio žodžio skaičių ar linksnį, reikia keisti ir priklausomojo žodžio skaičių ir linksnį (ariamas laukas, ariamo lauko, ariamam laukui…, ariami laukai, ariamų laukų…).

Su pagrindiniu žodžiu derinami būdvardžiai (platus kelias, nauja vieta…),būdvardiškieji įvardžiai ir skaitvardžiai (visi žmonės, tokia diena, penki kamuoliai, antras sąsiuvinis…), dalyviai (ariamas laukas, žvilgąs sniegas…), taip pat daiktavardžiai (skulptorius Juozas Zikaras, poetė Salomėja Nėris…).

2. Valdymas, tai toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikro priklausomųjų žodžių linksnio arba linksnio su prielinksniu

laukia autobuso – ko? stovi prie autobuso – prie ko?

moja autobusui – kam? lipa į autobusą – į ką?

stabdo autobusą – ką? lipa iš autobuso… – iš ko?

važiuoja autobusu… – kuo?

Valdomieji žodžiai paprastai reiškiami daiktavardžio ir įvardžio kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku ir vietininku, taip pat linksniu su prielinksniu.

Dažnas žodis, ypač veiksmažodis, gali valdyti kelis linksnius:

rašo laišką – ką? rašo tušinuku – kuo?

rašo draugei – kam? rašo į Vilnių… į ką? kur?

Vieni žodžiai būtinai reikalingi tam tikro linksnio (tvarko — ką?, gėrisi — kuo?, neturi — ko?), kitų priklausomojo žodžio forma priklauso nuo sakiniu reiškiamos minties: eina — ko? (knygos, vandens…), kuo? (keliu, taku…), į ką? kur? (į miškų, į salę…).

Kalbos praktikai svarbu įsidėmėti šių žodžių valdymą:

atstovauti — kam? (atstovauja mokyklai, miestui, Lietuvai…), atitikti —ką? (atitinka programų, reikalavimus…), atsiskaityti — kam? (atsiskaito direktoriui, auklėtojui…), nusimanyti — apie ką? (nusimano apie krepšinį, meną…), dėkoti — kam? (dėkoja tėvams, jums…), kreiptis — į ką? (kreiptis į merą, į mokinius…), skolintis — iš ko? (pasiskolino iš draugo, iš kaimynų…), klausti ir prašyti — ko? arba ką? (klausti auklėtojos, klausti auklėtoją, prašyti tėvą…), turtingas — ko? (turtingas pinigų, knygų…), gabus — kam? (gabus sportui, muzikai…).

3. Šliejimas, tai toks prijungimo būdas, kai su pagrindiniu žodžiu pagal prasmę susiejamas nekaitomas žodis.

garsiai kalba, ėmė bėgti, daug dirba, parėjo pietauti, tamsiai rudas, šiandien nesnigs, eina šalia, lėkte atlėkė

Šliejamieji žodžiai reiškiami prieveiksmiais (garsiai, daug, tamsiai…), padalyviais (lyjant, auštant…), būdiniais (lėkte, bėgte…), veiksmažodžio bendratimi (bėgti, pietauti…).

Priklausomieji žodžiai

Pavyzdžiui, sakinyje

Mėlynajame eglės bokšte saldžiai miega vėjas

yra 4 prijungiamieji žodžių junginiai, kurių pagrindiniai dėmenys miega, bokšte, o priklausomieji – saldžiai, mėlynajame, eglės, bokšte.

saldžiai miega mėlynajame bokšte

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1184 žodžiai iš 3887 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.