Reklama pagrindinis rėmimo politikos elementas
5 (100%) 1 vote

Reklama pagrindinis rėmimo politikos elementas

Reklama – pagrindinis rėmimo politikos elementas

Potencialus vartotojas gali nusipirkti prekę tik sukaupęs apie ją pakankamai žinių. Vartotojui butina pranešti apie parduodamą prekę, jos kainą, pateikimo vietą ir laiką, paskatinti prekę pirkti. Taip perduodama informacija taikant marketingo programos elementą – rėmimą.

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams.

Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjo) ir klientų , pirkėjų, vartotojų (informacijos priėmėjų ). Šio ryšio tikslas – pasiekti, kad vartotojai reaguotų į pateikiamą informaciją. Būdingiausia atsakomosios reakcijos forma – įmonės prekių, paslaugų pirkimas. Siekiant šios pageidaujamos reakcijos, didelę reikšmę turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo būdas bei pateikta forma, laikas.

Yra skiriamos keturios rėmimo veiksmų grupės.

• Pardavimo rėmimas

• Reklama

• Populiarinimas

• Asmeninis pardavimas

Šių grupių veiksmai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl jų visuma vadinama rėmimo kompleksu, o kiekviena atskira grupė – tos programos elementu. Rėmimo efektyvumas priklauso tiek nuo atskirų elementų, tiek ir nuo tinkamo jų suderinamumo bei įvairių aplinkos sąlygų.

Dauguma vartotojų mėgsta rinktis ir pirkti prekes savarankiškai. Tačiau prekių labai daug, visų neįmanoma nei pastebėti, nei įsiminti. Pardavėjai tiesiog turi kovoti už pirkėjų dėmesį – jie nuolat stengiasi pirkėjams ką nors pranešti, aiškinti, raginti, priminti. Didžiają šio darbo dalį įprasta vadinti reklama.

Reklama – tai užsakovo apmokamos prekes, paslaugas ar idėjas pristatančios ir remiančios informacijos neasmeninis perdavimas.

Reklamą galima apibrėžti kaip trumpą, emocionaliai nuspalvintą informaciją, nukreiptą į potencialius pirkėjus, kad paskatinti juos atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu. Reklama realizuojama remiantis reklamos davėjo, vartotojo ir visos visuomenės tarpusavio interesais. Ji palengvina vartotojui išsirinkti prekę, suteikia kryptingą poveikį atskiriems pirkėjams ir platiems vartotojų sluoksniams. Reklama taip pat padeda formuotis interesams, papročiams, požiūriams, įveikti klaidas ir prietarus, tarnauja kultūriniam, politiniam, moraliniam ir estetiniam žmonių auklėjimui. Ji susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Reklama yra daugiafunkcijinė veikla ir daug tikslų gali būti siekiama jos pagalba.

Prekybinė reklama, taikydama įvairių būdų ir priemonių sistemą, siekia objektyviai informuoti gyventojus apie prekes, jų savybes, paskirtį, vartojimo būdus, apie prekybos firmas, parduotuves, pardavimo formas bei metodus, apie pirkėjams teikiamas paslaugas. Tačiau dažniausiai vien išsamia informacija neapsiribojama. Kartu reklama kreipiasi į vartotojus, ragindama nepraeiti pro šalį, o nusipirkti reklamuojamą prekę, ją vartoti ir savo pavyzdžiu užkrėsti aplinkinius, pažįstamus. Prekių reklama yra nukreipta į galutinį vartotoją ir apsiriboja individuolaus vartojimo prekių reklamavimu. Pagrindinis jos skirtumas nuo prekybinės reklamos yra tas, kad į pastarąją įeina ir prekių reklama (ne tik individuolaus vartojimo, bet ir pramoninės reikšmės prekių), ir informacija apie įmones, įstaigas, firmas, parduotuves bei įvairių organizacijų teikiamas paslaugas.

Ir prekybinės reklamos, ir prekių reklamos objektas iš esmės tas pats – prekė. Tačiau sąvoka “prekių reklama” yra siauresnė nei “prekybinė reklama” .Ji apima tik pačios prekės charakteristiką, vartojomo būdus, savybes,o platesnę informaciją apie įmonę palieka nuošalyje.

Reklamuojant asmeninio ir gamybinio vartojimo prekes, skiriasi reklamos pobūdis. Pirmosios įgyjamos be kokios nors specialios konsultacijos su kitais žmonėmis, nebent su šeimos nariais, todėl reklama šiuo atveju turi būti suprantama eiliniam žmogui. Pramoninio pobūdžio prekės, atvirksčiai, įgyjamos be emocijų. Paprastai, priimant sprendimus pirkti prekę, dalyvauja didelis žmonių kolektyvas – vadovai, verslininkai ar pan. Todėl šios reklamos tikslas – pasiekti svarbiausius asmenis, sprendžiančius tokius klausimus. Pramoninės reikšmes prekes reklamuoja ne tik prekyba, bet taip pat ir pramonė. Pastaruoju metu, pramonės įmonių darbą pradėjus vertinti pagal realizuotą produkciją, padidėjo ir jos suinteresuotumas savo gaminių reklama. Pramonės organizuojama reklama dažniausiai reklamuoja tik savo produkciją iš dalie ir pačias pramonės įmones bei jų teikiamas gyventojams paslaugas ir patarnavimus. Svarbus pramonės uždavinys reklamos srityje yra tas, kad ji, išleisdama prekę, turi aprūpinti didmeninę ir mažmeninę prekybą reklamine medžiaga: prekės charakteristika, paskirtis, savybes, priežiūra. Pramonei daug lengviau reklamuoti savo gaminius nei prekybai, nes ji yra prekės gamintojas, žino jos gamybos technologijos įpatumus, žaliavų gaminio paskirtį ir gali geriau prekę apibūdinti. Pagaliau, pramonės reklama didina jos įmonių prestižą ir, reklamuodama įmonių firminius ženklus garantuoja pirkejams savo gaminių kokybę.

Prekyba skirtingai nuo pramonės, reklamuoja ne vieną kurią prekę, o daugelio gamybos įmonių vienos gamybos šakos prekes (didmeninė prekyba) arba daugelio
prekių grupių ir gamybos šakų prekes ( mažmeninė prekyba).

Reklama gali būti išreiškiama ir kaip komunikacijos ryšio tarp gamybos ir vartojimo forma, nes šis ryšys sutampa su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Reklama yra būtina prekinei gamybai, nes be jos negali įvykti visuomeniniai mainai “prekė – pinigai”. Per reklamą “gamyba – vartojimas” sistemos dalyviai siekia realizuoti savo interesus, kurie yra būtini, kad ši sistema normaliai funkcionuotų. Bet kadangi aktyvioji reklamos proceso pusė yra reklamos teikėjas, tai reklama, kaip socialinis reiškinys, daugiausiai išreiškia reklamos teikėjo interesus.

Iš aukščiau pasakyto, galima trumpai apibrėžti reklamos proceso esmę: reklama yra tam tikro pirkėjo įvaizdžio apie prekės vartojiškas savybes formavimas, vardan šios prekės gamintojo ekonominio intereso.

Reklama kaip procesas susideda iš keturių sudedamųjų dalių:

• Reklamos teikėjai;

• Reklamos agentūros;

• Reklamos nešėjai (reklamos priemonės);

• Vartotojai (auditorija, kuriai skirta reklama ).

Reklamos teikėjai – tai gamintojai, didmenininkai ir mažmenininkai, prekybininkai, paslaugų įmonės, profsajungos, asociacijos, mokyklos , bažnyčios, valstybiniai organai, politiniai veikėjai, privatūs asmenys ir kiti. Pagrindiniai reklamos davėjų tipai – tai bendranacionaliniai ir vietiniai reklamos davėjai.

Reklamos agentūros – tai nepriklausomos įmonės, kuriose dirba verslininkai ir kūrybininkai darbininkai, projektuojantys, kuriantys ir parengiantys reklamą tam tikrose reklamos priemonėse užsakovams, siekiantiems savo prekėms ir paslaugoms rasti pirkėjus. Agentūros savo potencialiems klientams siūlo įvairių specialistų paslaugas. Tai ir tekstų kūrėjai, dailininkai, televizijos bei radio prodiuseriai, poligrafijos specialistai, visuomeninės nuomonės tyrinėtojai ir kiti. Reklamos teikėjai dažnai naudojasi agentūrų paslaugomis. Reklamos agentūros gali būti dvejopos:

• Savarankiškos;

• Priklausančios užsakovui.

Firmai, turint savo agentūrą, nauda yra ta, kad informacija apie firmos planus nepasklinda už jos ribų ir atskiroms reklamos priemonėms sunaudojama mažiau lėšų. Tuo tarpu, savarankiškų agentūrų veikla laikoma labiau kvalifikuota ir efektyvesnė. Agentūros gali teikti visas su reklama susijusias paslaugas arba specializuotis siauroje veiklos sferoje.

Reklamos nešėjai yra tos priemonės, kuriomis užsakovas stengiasi pasiekti ir užkariauti norimą auditoriją. Reklama visų pirma yra masinio įtikinėjimo formos, ir užmegzti kontaktą su auditorija jai padeda masinės informacijos priemonės. Pasirenkant reklamos priemones yra tiriamas rinkos taikinys, patikslinamas jo dydis ir svarbiausi vartotojų bruožai. Tai leidžia parinkti tokius informacijos perdavimo būdus, kuriais pasiekiama auditorija yra artima rinkos taikiniu. Galutinį pasirinkimą lemia išlaidų, reikalingų kiekvienam reklamos būdui, dydis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1163 žodžiai iš 3821 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.