Smulkus ir vidutinis verslas
5 (100%) 1 vote

Smulkus ir vidutinis verslas

TURINYS

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………….. 3

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių

galimybių gerinimas……………………………………………………………………………………………..4

Smulkaus ir vidutinio verslo teisinės ir

ekonominės aplinkos tobulinimas………………………………………………………. 5

Verslo savivaldos plėtojimas………………………………………………………………………………….6

Didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių

bendradarbiavimo skatinimas…………………………………………………………………………………7

Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo

paslaugų teikimas…………………………………………………………………………….7

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose…………………………………………. 8

Mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo šalies ūkyje …………………………………………9

Eksporto plėtra………………………..………………………………………………………. 10

Apibendrinimas ………………………………………………………………………………. 11

Literatūra………………………………..……………………………………………………. … 12

Įvadas

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros skatinimas yra vienas svarbiausių ekonominės plėtros uždavinių, nes pagrindiniai šalies raidos tikslai – kurti naujas darbo vietas, stiprinti viduriniąją klasę, spartinti BVP augimą, mažinti regionų socialinius – ekonominius skirtumus – negali būti pasiekti, labiau neišplėtojus SVV įmonių tinklo. SVV plėtra siejasi su inovacijų komercializavimu, smulkių ir stambių įmonių bendradarbiavimu, verslo infrastruktūros bei savivaldos plėtojimu, ir tai veikia visos šalies ekonomikos ir mokslo raidą. Būtiniausios SVV plėtros sąlygos – žinios, lėšos ir

atitinkama aplinka, skatinanti įmones augti ir stiprėti. Kalbant apie žinias, akcentuotina informacijos apie verslą sklaida ir mokymo bei konsultavimo paslaugų prieinamumas. Gerinant SVV subjektų finansines galimybes, svarbų vaidmenį turėtų vaidinti gerai organizuota ir būtiniausia finansinė valstybės parama. Aplinkos tobulinimas – tai pirmiausia – SVV teisinės ir ekonominės aplinkos gerinimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių patirtį. Tų trijų būtiniausių sąlygų įgyvendinimas, siekiant paminėtų tikslų,

ir sudaro SVV strateginės raidos esmę . Tikslinti strategines SVV plėtros kryptis ir numatyti bei įgyvendinti tam reikalingas priemones, gerai apgalvoti jų veiksmingumą ir kompleksiškumą, finansines valstybės paramos galimybes, lėšų efektyvaus naudojimo kontrolės metodus, galimybę pritraukti tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių techninę pagalbą, sėkmingo bendradarbiavimo su verslo savivaldos organizacijomis ir regioninėmis verslo rėmimo institucijomis būdus – tai valstybės valdymo ir administravimo institucijų sudėtinga užduotis, kurioje susipina šalies politikų, valstybės tarnautojų, verslininkų, regionų ir savivaldybių, užsienio valstybių atstovų ir kt. interesai. SVV plėtros strateginių krypčių realizavimo proceso tobulinimą galima būtų apibūdinti

kaip naująją viešąją vadybą, kur valstybė minimaliomis pastangomis (finansinėmis, teisinėmis, organizacinėmis, ekonominėmis) siekia efektyviausių SVV plėtros rezultatų.

Šis sudėtingas vadybos procesas reikalauja atitinkamos to proceso dalyvių kvalifikacijos ir nemažų jų pastangų, siekiant nukreipti raidą reikiama linkme. Šio straipsnio tikslas – išryškinti SVV plėtros strategijos formavimo problemas, susijusias su ribotomis valstybės

paramos galimybėmis, lėšų administravimo decentralizavimu į regionus, palikus valstybės mastu centralizuotą to administravimo kontrolę, bei įvertinus dabartiniu laikotarpiu ryškėjančias tendencijas siekti SVV plėtros, pasitelkus įvairias galimybes – gaunant tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių finansinę ir techninę pagalbą, taikant naujausias technologijas ir kt.

1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas

SVV subjektų finansinės galimybės iki šiol nėra geros, nors ir nemažai stengiamasi jas pagerinti. Pagal ES PHARE kreditines linijas nuo 1993 m. buvo paskirtos 407 paskolos, kurių bendra suma – daugiau kaip 29,5 mln. Vokietijos markių. I ir II kreditinių linijų lėšos 1993 m. ir 1995 m. buvo skirstomos pagal ES SVV įmonių statuso apibrėžimą. Nemaža tų lėšų dalis (apie 4,6 mln. Vokietijos markių) tuo metu „užsigulėjo“ bankuose ir į verslo įmones nepateko. 1998 m. priimtas SVV plėtros įstatymas , nusakantis SVV įmonės statusą, ir SVV asocijuotų organizacijų spaudimas pagerino paskolų skyrimo santykį SVV įmonių naudai. Įmonėms, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, skirta didžioji dalis (317) paskolų, iš jų 124 paskolos skirtos smulkiosioms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Panaudojus šias lėšas, numatoma sukurti beveik 3000 naujų darbo vietų. Tame kreditavimo procese ypač geranoriškai ir intensyviai su SVV įmonėmis
dirbo

AB Šiaulių bankas. Valstybės draudimo garantijos, realizuojamos per UAB draudimo įmonę Lietuvos eksporto ir importo draudimas, mažai skatino bankus teikti SVV subjektams draustus kreditus: iš viso buvo apdrausti tik 35 projektai ir tik 16 įmonių pasinaudojo dalinio paskolų palūkanų kompensavimo lengvata. Tačiau iki šiol buvusi parama netenkina SVV verslininkų poreikių, Lietuvos bankai ir įvairių finansinių institucijų sistema mažai ką nuveikė SVV subjektų labui. Todėl valstybės finansinė parama, numatyta strateginėse kryptyse, turėtų būti įvairiapusiškesnė ir geriau organizuota bei suderinta su Europos Sąjungos taisyklėmis. Realizuojant strategines priemones, siekiant gerinti SVV subjektų finansines galimybes, Lietuvos ūkio institutas prie Ūkio ministerijos yra parengęs finansinės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui teisinio reglamentavimo projektą, kuris numato naujas paramos formas: paskolų garantijų teikimą, rizikos kapitalo investavimą, mikrokreditavimo sistemos

sukūrimą. Taip pat numatoma decentralizuoti SVV skatinimo fondo lėšas, koordinuoti institucijų, dirbančių su SVV įmonėmis, veiklą, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir

geriausios patirties sklaidą. Pradedantiems verslininkams ilgalaikius ir trumpalaikius

mikrokreditus jau teikia Kredito unijos. 2000 m. padarytos Kredito unijų įstatymo pataisos paskatino ryškų kredito unijų narių ir jų aktyvų augimą ir tų metų pabaigoje ji jau vienijo beveik 6000 narių su beveik 14 mln. Lt aktyvais. Numatoma parengti mokestinių paskolų SVV subjektams teikimo tvarką, supaprastinti ir liberalizuoti

mokestinių paskolų sutarčių sudarymo tvarką ir kt. Finansinė parama pradedantiems verslininkams ir kitiems SVV subjektams turi apimti didelę įvairovę finansinių paslaugų – nuo nedidelių paskolų mikrokreditavimo forma iki stambesnių (apie 1 mln. Lt) kreditų su valstybės garantija ir rizikos kapitalo investavimu, išperkant dalį įmonės akcijų ir dalyvaujant jos valdyme iki sėkmingo įmonės plėtros plano įgyvendinimo. Būtina padidinti valstybės paramos SVV įmonėms skaidrumą, pagerinti tos paramos koordinavimą ir jos efektyvumo kontrolę, čia pasinaudoti kitų šalių, ypač Europos Sąjungos valstybių, patirtimi. Valstybės finansinė parama SVV daugiausia turėtų būti teikiama per valstybinį vystymo banką. Tokia praktika taikoma ES šalyse. Tačiau 2000 m. įvykdytas Lietuvos vystymo banko privatizavimas (prieštaraujant

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 919 žodžiai iš 2870 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.