Smulkus ir vidutinis verslas
5 (100%) 1 vote

Smulkus ir vidutinis verslas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Ekonomikos katedra

Aliona SABALIAUSKAITĖ

Žemės ūkio buhalterinės apskaitos ir finansų programos

dieninių studijų

1 kurso 6 grupės studentė

Studijų knygelės Nr.

SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS. JO BŪKLĖ LIETUVOJE

Mikroekonomikos referatas

Tikrino B. Vaznonis

Akademija, 2005

TURINYS

ĮVADAS 3

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS 4

1.1. Verslumas ir jį lemiantys veiksniai 4

1.2. Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija 6

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 7

2.1. Smulkaus ir vidutinio verslo privalumai 7

2.2. Smulkaus ir vidutinio verslo trūkumai 8

3. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO BŪKLĖ LIETUVOJE 9

3.1. Smulkaus ir vidutinio verslo Plėtros tendencijos 9

3.2. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros veiklos tikslai 10

3.3. Smulkaus ir vidutinio verslo integracija į tarptautines rinkas 10

IŠVADOS 15

LITERATŪROS SĄRAŠAS 16

ĮVADAS

Vis dažniau šiandien girdime apie smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vaidmenį šalies ekonomikai, tarp politikų tapo populiaru kalbėti apie susirūpinimą SVV Lietuvoje, apie pagalbą SVV, bei ypatingą dėmesį, kurį valstybė turėtų skirti SVV atstovams.

Darbo tikslas – supažindinti su smulkiu ir vidutiniu verslu ir jo būkle Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. supažindinti su smulkaus ir vidutinio verslo formavimosi sąlygomis;

2. išnagrinėti smulkaus ir vidutinio verslo privalumus ir trūkumus;

3. išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo būklę Lietuvoje.

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO FORMAVIMOSI SĄLYGOS

1.1. Verslumas ir jį lemiantys veiksniai

Verslui normaliai plėtotis būtinas kapitalas, personalas, daiktinės darbo priemonės, priimtinas visuomenei siūlomų prekių ir paslaugų rinkinys ir derinys bei verslumas. Pastarasis faktorius suvienija visus kitus ir užtikrina racionalų bei efektyvų turimų išteklių — materialių ir nematerialių, darbo ir finansinių — panaudojimą. Nuo veiklos sąlygų, nuo verslininkų iniciatyvos ir pastangų toleravimo bei gerbimo priklauso ir verslininkų verslumas. Verslumas — sudėtinga kategorija, lemianti verslininkystės gyvavimą ir esanti vienu pagrindinių verslo funkcionavimo faktorių. Tai daugiau kokybinė sugebėjimų ir savybių išraiška, būdinga atskiriems žmonėms, pasižymintiems:

• aktyvumu

• iniciatyva

• smalsumu, žiniomis ir patirtimi

• tvirtais įsitikinimais

• tvirta vidine motyvacija

• polinkiu naujovėms

• taupumu

• galimybe rizikuoti turtu, prestižu ir net gyvybe

Verslas socialinę ekonominę funkciją gali vykdyti tik tuo atveju, jei jo produktas visuomeniškai pripažintas ir reikalingas, gali būti realizuotas per rinką (teritorijos, laiko, kiekybės ir kokybės išlyginimą). Taip verslininkui sugrįš į verslą įdėtos lėšos, jis gaus papildomų pajamų veiklai plėtoti ir savo poreikiams tenkinti. Verslininkas privalo:

• priimti sprendimus nepalankiomis sąlygomis ir atsakingais momentais;

• pasinaudoti geromis progomis ir apsispręsti neturėdamas pakankamos informacijos;

• prasiveržti ir siekti laimėjimų;

• sunkiai ir atkakliai dirbti;

• mokėti aukotis ir atsisakyti dalies malonumų, bendravimo su artimaisiais;

• kitiems perkelti atsakomybę ir įgaliojimus veikti.

Institucinė funkcija yra valstybės garantuojama ir apsaugoma (bent turėtų būti) per atitinkamą teisinę norminę bazę. Garantuojama normali įmonių ir atskirų verslininkų veikla, leidžianti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, panaudoti turimą turtą ir patirtį.

Viena be kitos funkcijos negali būti vykdomos, nepriklausomai nuo visuomenės ir egzistuojančios politinės sistemos. Vienos funkcijos sureikšminimas, o kitos sumenkinimas, kaip rodo nesena praeitis, nieko gero neatnešė nei visuomenei, nei verslui.

JAV atliktų tyrimų duomenimis (Pruskus, 1997, p. 245), kiekvienoje tautoje verslumu pasižyminčių žmonių vidutiniškai yra 6 — 8%, tačiau vienoje tautoje jų kiek daugiau, kitoje — mažiau. Pavyzdžiui, tais pačiais tyrimais nustatyta, kad Japonijoje tokių žmonių yra 9—11%, Pietų Korėjoje – net 13%. Galėtume teigti, kad tarp žydų, arabų jų taip pat turėtų būti daugiau, nes jų religijos gana palankios verslui ir komercijai. To negalima pasakyti apie krikščionybę, kuri tiesiogiai ar alegorine forma ne visai palankiai atsiliepė apie verslininkus, ypač labiau pasiturinčius.

Lietuvos ūkio istorija rodo, kad lietuviai labiau buvo linkę plėtoti tradicines šakas: žemės ūkį, apdirbamąją pramonę. Matyt M. Liubovskis neklydo teigdamas, kad lietuviai ir gudai miestiečiai neišsilavino to apsukrumo ir sumanumo, kuriais pasižymėjo žydai, bet atvirkščiai — turėjo savybių, įgimtų žemdirbių klasei — tam tikrą lėtumą ir nerangumą (Šalčius, 1998, p. 43). Prekyba, smulkūs amatai, buitinės, finansinės ir kitos paslaugos buvo žydų ir kitų nacionalinių mažumų prerogatyva. Daug netrūko, kad prekyba, finansai ir kitos paslaugos, iš esmės lemiančios viso šalies ūkio raidą, patektų vien į kitų tautybių vadovų ir savininkų (prieš karą į vienų, po karo — jau į kitų) rankas. Todėl ir šiuo metu didesnis
aktyvumas steigti naujas įmones sąlygiškai priklauso nacionalinėms mažumoms (nors specialių tyrimų, patvirtinančių šį teiginį, nėra atlikta).

Keičiantis visuomenės pažiūroms, į verslą ateinant naujai kartai, keičiasi ir padėtis. Ypatingą reikšmę turėtų įgauti naujų specialistų rengimas, ekonomikos mokslų studijavimas. Tačiau, jei nebus nusiteikta savarankiškai tvarkyti verslą, jokios studijos, dirbtinės priemonės ir parama verslumo nepakels.

Investicijos iš užsienio (tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų) yra atri teigiamas ekonominis reiškinys, leidžiantis sukurti šiuolaikinius ekonomikos pagrindus, sklandžiai pertvarkyti ūkio struktūrą, sukurti infrastruktūrą. Tačiau be investicijų mus pasiekia ir užsieniečių iniciatyva, kuri niekaip nedidina nacionalinio verslumo. Žinoma, jiems reikalingi parengti specialistai, pageidautina už valstybės lėšas, kurie būtų geri vykdytojai, bet ne naujo verslo iniciatoriai, potencialūs jų konkurentai.

Amerikiečiai yra linkę teigti, kad verslumas labiau įgimta žmogaus savybė ir jos išugdyti, neturint tam tikrų bruožų, neįmanoma. Dalis europiečių, tarp jų ir prancūzai, mano, jog iš dalies verslumą galimą išugdyti, jei turima tam kiek ir įgimtų savybių. Vokiečiai teigia, jog, esant tinkamai personalo rengimo sistemai, verslumo ugdymo problemos nėra. Šių teiginių nereikėtų tiesiogiai taikyti visur ir visiems, bet pasirenkant verslo mokyklas, programas ir planus reikėtų turėti omenyje ir šiuos užsienio specialistų samprotavimus apie tai, kokių specialistų reikia ekonomikai ir konkrečiai Lietuvos verslui:

• amerikietiškosios mokyklos ar labiau europietiškos;

• universalių, turinčių universitetinį aukštos kvalifikacijos išsimoks linimą, ar konkrečios specialybės, parengtų pagal profesines studijas;

tam tikros srities ar šakos specialistų arba daugiausia bakalauro lygio universalaus profilio, daug žadančių, bet be papildomo pasirengimo negalinčių dirbti atsakingo ir kūrybingo darbo [1].

1.2. Smulkaus verslo atsiradimo ir steigimosi motyvacija

Smulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XX a. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Ypač tai svarbu mūsų Respublikoje, kur ekonomika dažnai suprantama kaip monopolistinė didelių įmonių bei mastų pramonė, energetika, telekomunikacijos priemonės. Ir smulkios bei vidutinės įmonės iki galo nėra įvertinamos kaip efektyvi priemonė išeiti iš krizės.

Įvairių šalių mokslininkai neskiria pakankamai dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo (SW) plėtros problemoms, tačiau išreiškia atri įvairias, kartais netikėtas nuomones.

J. Salteris (Salter J. A. Allied schipping contiol. Oxford, 1921, p. 16-17) teigia, kad normali ekonominė sistema veikia savarankiškai. Anot A. Smitho, sistemą valdo nematoma ranka — pati rinka. Kad ši sistema veiktų, nereikia nei centralizuotos kontrolės, nei inspekcijos. Pagal visą veiklos spektrą pasiūla prisiderina prie žmonių poreikių. Pati gamyba, kaip savarankiškai veikianti sistema, operatyviai ir lanksčiai reaguoja į jai paduodamus signalus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1177 žodžiai iš 3872 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.