Specialybės pamokos struktūra
5 (100%) 1 vote

Specialybės pamokos struktūra

Pamoka – tai dugiau ar mažiau išbaigtas mokymo proceso gabalėlis , ląstelė . Joje kaip van – dens lašelyje atsispindi įvairios mokymo proceso pusės , rekalavimai jam.

Pamoka , kaip mokymo forma , labai paranki profesiniam rengimui – ji leidžia išsaugoti mokinių darbingumą , dėmesį kaitaliojant dalykus , dėstytojus , mokymo turinį , mokymo , auklėjimo ir lavinimo tikslus ; tolygiai suskirstyti mokymo kursą į išbaigtas logiškas dalis ; planingai realizuoti pedagogo ir mokinių sąveiką , mokant , lavinant ir auklėjant juos ; formuoti pamokoje mokinių pažintinius ir psichinius gebėjimus , profesinį mąstymą ,valią , charakterį , asmenybę ; kaitalioti teoriją ir praktiką , darbą ir poilsį , formuoti grupės kolektyvą ir ugdyti stiprias , kultūrines asmenybes . Sunkus ir atsakingas darbas vesti pamoką . Mokytojas turi sutelkti visą dėmesį , įtempti valią , giliai mąstyti ,būti paslankus , operatyvus , lankščiai reaguo -ti , greitai persitvarkyti pamokoje , puikiai mokėti medžiagą , glaudžiai ją sieti su gyvenimu , sugebėti palaikyti glaudžius ryšius su auditorija , formuoti mokinių interesus , motyvus , poreikius , palankią nuostatą savai specialybei ir kt. Pamokos sėkmė priklauso nuo įvairių veiksnių sankaupos : dėstomo dalyko , didaktikos , psichologijos , metodikos teorinio ir praktinio išmanymo , mokymo proceso ir turinio dėsningumų , didaktikos principų ir taisyklių suvokimo , pedagogo erudicijos , jo reiklumo ir geranoriškumo , meilės ar abejingumo vaikams .

Pamokų efektyvumas priklauso ir nuo to , kokių pedagoginių ir psichologinių , teorinių pozicijų laikosi pedagogas , kokia vadovėlių kokybė , kokie kabinetai , dirbtuvės , koks mokinių požiūris į šias pamokas , kokia visų šių ir kitų veiksnių sąveika pedagoginiame procese .

Pamoka , kaip mikrokosmosas , kuriame geriau ar blogiau susiderina pedagogo dalykinės , pedagoginės , psichologinės ir kt. žinios : mokėjimai , įgūdžiai ir kūrybinė veikla , gamyba ir teorija , pedagoginis ir profesinis mąstymas , meistriškumas , mokinių gabumai , polinkiai ir interesai .

Pamoka kaip pedagoginio proceso dalis – tai keturių veiksnių : pedagogo – mokinio – mokymo turinio ir mokymo rezultato , produkto sąveika .

Pedagogas pamokoje – ne vien žinių šaltinis ir mokinių veiklos , rezultatų , produkto kontrolierius , o ir mokymosi proceso organizatorius , mokinių ugdytojas . Tačiau jo darbo sėkmė priklauso nuo mokinio darbo rezultatų , t . y . nuo mokinio mokymosi turinio , mokymosi metodikos , jo veiklos produkto , pedagogo ir mokinių sąveikos efektyvumo pamokoje . Mokinio profesinio tapsmo procese pedagogas yra savotiškas dirigentas . Jis pateikia reikiamą medžiagą , nukreipia mokinių savarankišką darbinę veiklą , kontroliouja ją , koreguoja , tuo nulemdamas mokinio darbinės veiklos sėkmę , priartėjimą prie norimo darbo rezultato .

Specialybės pamokos vedimas – tai ir mokslas , ir menas . Jos rezultatai priklauso nuo objektyvių ( mokymo teorijos , mokymo turinio ir proceso dėsningumų , mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų ir kt . ) ir subjektyvių veiksnių ( pedagogo meistriškumo , jo patirties , erudicijos , įtaigumo ,jo asmenybės , mokinių ir profesijos mokytojo patirties , įgūdžių ir kt . ) .

Rengiantis kiekvienai specialybės pamokai , reikia gerai apmąstyti ne vien medžiagą , numatyti kaip ją susisteminti , parinkti esminius duomenis , akcentus , išryškinti tarpdalykinius ryšius , bet ir numatyti jos pateikimo būdus , kaip gerinti ryšius tarp teorinių žinių ir praktikos , mokslo ir gyvenimo , išsamiau ir geriau perteikti amžiais sukauptą žmonijos , tautos , gamyb – os , kultūros patyrimą . Kartu būtina numatyti , kaip ugdyti moksleivių asmenybę , charakterį , jų dvasinę , bendravimo , elgesio kultūrą.

Pedagogo pasirengimas specialybės pamokai glaudžiai susijęs su mokinių kruopščiu pasirengimu jai . Todėl tikslinga , kad mokiniai susipažintų su perspektyviniu šio dalyko planu , žinotų būsimos pamokos temą . Perspektyviniame – teminiame plane nurodoma savaitė , pamokos tema , didaktiniai ir pagrindiniai pamokos uždaviniai , vaizdinės priemonės , metodai , kitos mokymo formos ( ekskursijos , seminarai ir kt . ) . Pamokos plane vadovaujantis pamokos struktūra pedagogas rašo tai , kas yra jam aktualu , ko negalima pamiršti , taip pat pasižymi įvairias mokinių savarankiško darbo užduotis , testus , instrukcinius nurodymus .

SPECIALYBĖS PAMOKOS STRUKTŪRA

Pamokos struktūra – tai nėra koks nors mechaniškas įvairių pamokos dalių sugrupavimas . Sudedamųjų pamokos dalių ryšys , sąranga priklauso nuo psichiloginių įsisavinimo , darbinių sugebėjimų ir įgūdžių įvaldymo ypatumų .

Siekiant , kad mokiniai giliau įgytų kokių nors žinių , reikia :

a ) palankios nuostatos , domėjimosi , poreikio joms ;

b ) šių žinių supratimo , suvokimo , jų įprasminimo ;

c ) žinių apmąstymo (susisteminimo ) , apibendrinimo , veiklos algoritmų , instrukcinių , technologinių kortelių sudarymo , parengimo ;

d ) išmokimo atpasakoti , išlaikyti atminty , prisitaikyti praktiškai ;

e ) kūribiško jų naudojimo naujomis situacijonis .

Pagrindiniai pamokos struktūriniai elementai yra šie

:

1 . Organizacinė dalis ( mokinių parengimas darbui , naujos medžiagos , temos suvokimui ; pamokos tikslų paskelbimas , naujos medžiagos aktualizavimas ) .

Nauja medžiaga : formuojamas tikslas , jis aktualizuojamas , parodoma naujos medžiagos svarba mokinių būsimai darbinei veiklai ; motyvuotai įvedama nauja medžiaga ; stebima moksleivių darbinė veikla ; pokalbio metu formuojamos taisyklės ;mokinių savarankiškas ir pusiau savarankiškas darbas , naudojant naują medžiagą ; vadovėlio medžiagos aktyvinimas ;

2 . Apklausa ( individuali , grupinė , frontalinė ) ir įvertinimas .

Individualios apklausos metu duodamos užduotys : sudaryti atsakymo planą , nurodyti pagrindinę mintį , pataisyti klaidas pagal turinį , kalbą , pakoreguoti minčių dėstymo seką , pasakojimo kokybę , būti pasirengus tęsti mokinio atsakymą , pailiustruoti jį pavyzdžiais , paklausti atsakinėjantį . Grupei duodamas klausimas : „ O kaip jūs galvojate ? “ . Duodamos užduotys atskiroms eilėms . Paskelbiama atsakinėjimo tema . Frontaliai apklausiant numatomas pasakojimo planas ir kt . Frontalios , grupinės ir individualios apklausos derinys : grupei duodami klausimai , dalomoji medžiaga . Mokiniai papildo vienas kito atsakymus ; viena grupė duoda klausimus kitai grupei ; vieni ruošiasi atsakynėti , kiti atsakynėja frontaliai , o individualiai besirengiantys atsakinėti braižo lentoje brėžinį ir pan . Profesijos mokytojas gali pasitirinti , ko jis išmokė moksleivius šioje pamokoje . Šiuo tikslu duotina , pavyzdžiui , pamokos pabaigoje trumpa raštu ar žodžiu naujos medžiagos apklausa .

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 926 žodžiai iš 1683 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.