Statymai reglamentuojantys reklamą
5 (100%) 1 vote

Statymai reglamentuojantys reklamą

1121314151

TURINYS

ĮVADAS 3

1. PREKIŲ KOKYBĖ 4

1.1 Prekės ir jos kokybės samprata 4

1.2 Prekių kokybės reikalavimai 5

1.3 Prekių kokybės standartai 7

2. PREKIŲ REKLAMACIJA 9

2.1 Reklamos samprata 9

2.2 Reklamos principai ir bendrieji reikalavimai 10

2.3 Reklamos rūšys 12

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Kokybę galima apibrėžti kaip papildomas prekės savybes ar geresnes charakteristikas (lyginant su tradicinėmis prekėmis), suteikiančias jai papildomos vertės pirkėjų akyse. Tai gali būti didesnis gaminio patikimumas, ilgalaikiškumas, papildomos funkcijos, dizainas arba tokie nematerialūs dalykai kaip prekės ženklo populiarumas ir kita. Suprantama, ne visose pramonės šakose yra vienodos galimybės pasinaudoti kokybės teikiamais pranašumais. Kokybė itin reikšminga daugumoje šiuolaikinių technologijų pramonės šakų.

Šiuo metu didelę įtaką daro ir reklama. Be to, ji tapo būtinu mūsų gyvenimo atributu. Be jos neisivaizduojame ne tik prekybos, paslaugų teikimo, bet ir apskritai daugelio ekonominių sričių egzistavimo. Deja, kartais reklama gali ne tik padėti įmonei pagerinti savo padėtį, tačiau už netinkamos reklamos panaudojimą ji gali būti skaudžiai nubausta. Tad įmonėms yra ne tik svarbu į rinką pateikti aukštos kokybės produktą, kuris atitiktų standartus, bet ir pateikti teisingą teisingą informaciją reklamoje.

Tikslas – išanalizuoti prekių kokybės reikalavimus ir reklamaciją.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti prekės ir prekių kokybės sąvokos.

2. Išanalizuoti prekių kokybės reikalavimus.

3. Aprašyti prekių kokybės standartus.

4. Išanalizuoti reklamacijos sąvoką.

5. Išanalizuoti reklamos principus ir reikalavimus.

6. Išanalizuoti reklamos rūšis.

1. PREKIŲ KOKYBĖ

1.1 Prekės ir jos kokybės samprata

Ūkinė komercinė veikla duoda teigiamų rezultatų tik tada, jei ji visiškai atitinka vartotojų interesus. Tad vienas pagrindinių veiklos uždavinių yra prekių asortimento pagrindimas ir kokybės gerinimas.

Pagal R.Kuvykaitę „prekė yra visa tai kas siūloma rinkai siekiant patenkinti vartotojų norus ir poreikius, įskaitant fizinius objektus, paslaugas ir idėjas“ . V.Sūdžius pateikia platesnį prekės aprašymą: „prekės gali būti fiziniai objektai, paslaugos, asmenys, vietovės, organizacijos ar idėjos, – visa, kas gali tenkinti poreikius ar reikmes ir pateikiama rinkoje pritraukiant vartotojų ar pirkėjų dėmesį, formuojant jų norą įsigyti, naudoti ar vartoti“ . Pagal LR Vartotojų teisių gynimo įstatymą „prekė – bet koks kilnojamasis turtas (daiktas), parduodamas arba siūlomas parduoti vartotojams“ .

Taigi, prekė – bet koks kilnojamas turtas, kuris tenkina vartotojų poreikius.

Kuriant ir parduodant prekę reikia apibrėžti kokie bus jos privalumai. Vienas iš pagrindinių privalumų – kokybė. Tad verslo politika produkto kokybei turi skirti ypatingą reikšmę . Taigi pagal R. Kuvykaitę „prekės kokybė yra jos savybių visuma, įgalinti prekę tenkinti išreikštus ir numanomus pirkėjų poreikius“ . Pagal V. Pranulį „prekės kokybė – tai prekės savybių visuma, leidžianti tenkinti vartotojų poreikius“ . O LR Vartotojų teisių gynimo įstatymas nurodo tokį apibrėžimą: „prekė turi būti tinkamos kokybės, t. y. prekės savybės neturi būti blogesnės, nei yra numatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir prekės pirkimo–pardavimo sutartyje“ .

Taigi, galime teigti, kad prekės kokybė – tai prekės savybių visuma, kurios atitinka techninį reglamentą ir tenkina vartotojų poreikius.

Aukšta prekės kokybė suprantama ne tik kaip geros fizinės, cheminės prekės savybės, madingumas, gera pakuotė ir t.t. gaminio kokybės rodikliai apima paties prekės jos gamybos eksploatavimo, vartojimo ar naudojimo, aptarnavimo prieš ir po pardavimo kokybinius parametrus .

1.2 Prekių kokybės reikalavimai

Kuriant prekę reikia apibrėžti, kokie bus jos privalumai. Šiuos privalumus nusako prekės charakteristikos: kokybė, savybės, stilius ir dizainas. Sprendimai dėl šių charakteristikų yra ypač svarbūs, nes jie daro didelį poveikį vartotojo reakcijai į produktą. LR Vartotojų teisių ginimo įstatymas nusako, kokios kokybės prekės turi būti: „prekės savybės atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, jeigu prekė atitinka prekės gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; prekė tinka naudoti tam, kam paprastai tokios rūšies prekės naudojamos; prekė atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į prekės prigimtį bei prekės gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl prekės kokybės .

Kokybė yra vienas iš svarbiausių rinkodaros specialisto įrankių, kuriuos jis naudoja produktui pozicionuoti rinkoje. Kokybė turi dvi dimensijas – lygį ir pastovumą. Kurdamas naują prkę, rinkodaros specialistas pirmiausia privalo pasirinkti kokybės lygį, remiantį prekės poziciją tikslinėje rinkoje. Čia prekės kokybė reiškia prekės gebėjimą atlikti savo funkcijas. Prekė turi būti patvarus, patikimas, tikslus, paprastas naudoti ir remontuoti, pasižymėti kitomis vertingomis savybėmis. Nors kai kurias iš šių charakteristikų galima įvertinti objektyviai, rinkodaros požiūriu jas reikėtų vertinti taip, kaip jas suvokia pirkėjas. Bendrovės retai
stengiasi pasiūlyti patį aukščiausią kokybės lygį – nedaug klientų nori ar pajėgia nusipirkti geriausios kokybės produktus, tokius kaip „Rolls-Royce“ automobiliai, šaldytuvai „Sub Zero“ ar „Rolex“ laikrodžiai. Tad bendrovės pasirenka tokį kokybės lygį, kuris atitinka tikslinės rinkos poreikius ir konkurentų prekės kokybės lygį .

Gera kokybė reiškia ne tik aukšta kokybės lygį, bet ir pastovumą, vadinasi, prekė yra be defektų arba nukrypimų ir visada veiks taip, kaip buvo pažadėta, bet ne visada pavyksta pateikti prekę geriausios kokybės, pasitaiko ir nekokybiškų prekių. LR Vartotojų teisių gynimo įstatymas reglamentuoja, kad: „jeigu vartotojui parduota ne maisto prekė yra netinkamos kokybės, jis turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke; neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti vartotojo išlaidas jiems ištaisyti; sumažinti prekės kainą; nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, išskyrus atvejus, kai prekės trūkumas yra mažareikšmis. Prekės trūkumo mažareikšmiškumo kriterijus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Prekės keičiamos ar grąžinamos prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje, pirkėjui patogioje vietoje. Pirkėjas pardavėjui pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus ir pirkėjo pasirinktą vieną iš šių taisyklių 4 punkto reikalavimų. Prie prašymo pridedama kasos aparato kvitas ar pirkimo-pardavimo kvitas, arba kitas prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybės garantijos terminas) .

Visuotinės kokybės aukščiausias tikslas – suteikti klientui didesnį pasitenkinimą bei vertę, o ne vien tik mažinti prekės defektus.

Siūloma prekė gali turėti skirtingas savybes. Išeities taškas yra „nurengtas“ modelis, tai yra prekė be jokių priedų. Bendrovė gali sukurti daugiau jo savybių, kaskart gamindama aukštesnio lygio modelius. Prekės savybės – tai konkurencinis įrankis, padedantis išskirti bendrovės produktą iš konkurentų gaminių. Vienas iš efektyviausių būdų konkuruoti yra tapti pirmuoju gamintoju, pasiūliusiu reikalingą ir vertingą naują savybę.

Klientui pateikti didesnę vertę galima ir pasitelkiant prekės dizainą. Kai kurios bendrovės, tokios kaip Black & Decker, kuri gamina belaidžius elektrinius buitinius prietaisus ir įrankius, garso aparatūrą gaminanti Bose, garsėja puikiu savo produkcijos stiliumi ir dizainu. Kai kurios bendrovės stilių ir dizainą įdiegė į savo veiklos kultūrą.

Dizainas yra platesnė sąvoka nei stilius. Stilius tiesiog apibūdina prekės išvaizdą. Įspūdingas stilius gali patraukti dėmesį ir sukelti estetinį pasigerėjimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog produktas geriau veiks. Kai kuriais atvejais patrauklus stilius netgi gali pabloginti prekės savybes. Geras dizainas suteikia prekei naudingų savybių ir pagerina jo išvaizdą.

Intensyvėjant konkurencijai, dizainas taps vienu iš galingiausių įrankių išskiriant produktus iš konkurentų produktų ir formuojant gaminių įvaizdį .

Prekių pardavimas kai yra pasibaigęs jų tinkamumo naudoti terminas yra draudžiamas, t.y. prekės pardavimas neatitinkant jos kokybės reikalavimų, tai apibūdina LR Vartotojų teisių gynimo įstatymas t.y. “parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs, Lietuvos Respublikoje draudžiama. Vartotojas, nusipirkęs prekę, kurios tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs, turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytomis teisėmis“ .

Prekės keičiamos ar grąžinamos prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje, pirkėjui patogioje vietoje. Pirkėjas pardavėjui pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus ir pirkėjo pasirinktą vieną iš šių taisyklių 4 punkto reikalavimų. Prie prašymo pridedama kasos aparato kvitas ar pirkimo-pardavimo kvitas, arba kitas prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybės garantijos terminas).

Kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl prekės kokybės įvertinimo, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas nedelsdamas apie tai pranešti pirkėjui. Jei pardavėjas nevykdo minėtų reikalavimų, pirkėjas turi teisę pats kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas apie tai pranešti pardavėjui.

1.3 Prekių kokybės standartai

Sparčiai kuriant ir naudojant naujas technologijas, rinka užpildoma įvairiais produktais, o to pasekoje didėja konkurencija. Tuomet pirmenybė teikiama ne produktų kiekiui, o jų kokybei.

Pagal LR standartizacijos įstatymą: standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintos įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje .

Prekių kokybei įmonės gali taikyti Lietuvos standartus
kurį apibrėžia LR Standartizacijos įstatymo 5 str. arba rengti įmonės standartus (ĮST). Įmonių veikloje pirmenybė turėtų būti teikiama Lietuvos standartams, kurie yra priimti, remiantis tarptautiniais ir Europos standartais. Tarptautiniai bei Europos standartai Lietuvos standartais tampa, jeigu jie išverčiami į lietuvių kalbą ir juos priima atitinkamas standartų technikos komitetas. Rečiau vartojami standartai gali būti priimami ir viršelio būdu – į lietuvių kalbą išvertus tik standarto pavadinimą.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių didinti prekių, paslaugų konkurencingumą, yra kokybė, jos stabilumas. Verslo klientus domina kiekvienos įmonės sugebėjimas tvarkytis ir organizuoti savo veiklą, siekiant rinkai pateikti keliamus reikalavimus atitinkantį produktą. Todėl, renkantis tiekėją ar verslo partnerį, vertinamas ne tik tiekiamas produktas, bet ir tiekėjo patikimumas kokybės srityje, kuris labai priklauso nuo taikomų kokybės vadybos metodų bei aplinkosaugos vadybos sistemų (ISO 9000 ir ISO 14 000).

Norint užtikrinti tinkamą prekių bei paslaugų kokybę, įmonėse diegiami standartai, reglamentuojantys kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą. Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleista serija normų, reglamentuojančių kokybės sistemų įvairiose veiklos srityse įgyvendinimo reikalavimus, vadinama ISO 9000. Su ISO 9000 standartais tiesiogiai susijęs kokybės sistemų sertifikavimas. Vadybos sistemos sertifikavimas – tai nepriklausomų ekspertų organizacijos (sertifikavimo įstaigos) patvirtinimas, kad įmonėje įdiegta vadybos sistema atitinka jai keliamus reikalavimus. Tačiau reikia akcentuoti, kad ISO 9000 standartų taikymas ir įmonės kokybės sistemos sertifikavimas nėra tapatūs dalykai. Vadybos sistemų standartai nereikalauja sertifikuoti įmonėje įdiegtos sistemos, todėl pati įmonė apsisprendžia, ar verta naudotis sertifikavimo įstaigos, galinčios patvirtinti vadybos sistemos atitikimą standartų reikalavimams, paslaugomis. Labai dažnai kokybės sertifikatas tampa vienu iš pagrindinių privalumų ar net būtina sąlyga, tiekiant produktus į ES ar kitas Vakarų šalis. Šių standartų dėka įmonė gali užtikrinti nuolatinę produktų kokybę bei įrodyti savo galimybes tai padaryti. Lietuvos standartizacijos departamentas kaupia informaciją apie tas įmones, kurios turi sertifikuotas kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.

Aplinkos apsaugos klausimai šiuo metu įgauna vis didesnę reikšmę. Besikeičiantis požiūris į aplinkos apsaugos problemas ir jų sprendimo kelius atsispindi vis griežtesniuose aplinkos apsaugos įstatymuose bei standartuose. Tarptautinė standartizacijos organizacija yra parengusi ISO 14000 serijos aplinkos apsaugos standartus. Šiuose standartuose pateiktos priemonės ir būdai, kurie padėtų įmonėms valdyti aplinkai daromą neigiamą poveikį. ISO 14001:1996 skirtas įmonėms, norinčioms įdiegti ir gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą, taip pat parodyti, kad įmonė laikosi aplinkos apsaugos politikos.

Lietuvoje šie standartai išleisti su žymenimis LST EN ISO 14001:1999 ir LST EN ISO 14004:1999, kurie reiškia, kad Lietuvos standartas tapatus Europos Sąjungos (EN) ir tarptautiniam (ISO) standartui. Vadybos sistemų diegimas pagal tokį plačiai taikomą standartą suteikia garantijas, kad Lietuvos įmonėse veikiančios sistemos visiškai atitinka kitų šalių įmonėse pagal tą patį standartą įdiegtas sistemas.

ISO 14000 vadybos sistemų diegimas būna pravartus aplinką teršiančioms įmonėms, kurių būklė aplinkos apsaugos srityje dar nėra gera. Įdiegiant šią sistemą (ir ypač siekiant sertifikavimo), atsiranda puiki galimybė iš esmės sutvarkyti savo santykius su aplinka, tuo labiau, kad dabar aplinkos apsaugos klausimas labai aktualus pasaulyje .2. PREKIŲ REKLAMACIJA

2.1 Reklamos samprata

Mūsų gyvenimas tampa vis įdomesnis, sudėtingesnis, gauname vis daugiau įvairios informacijos. Padidėjo prekių ir paslaugų pasiūla, gerokai išaugo vartojimo kultūra. Tik ar visada sugebame atskirti, kur yra reklama, o kur ne? Atskleisiu pagrindinius reklamos principus, pagal kuriuos ją būtų galima atskirti nuo kitos informacijos.

Prekės ir paslaugos reklama paprastai yra tik produkcijos pardavimo kampanijos dalis. Visuomeninių santykių palaikymas, kaip ir reputacijos kėlimas – tai sėkmės strategija, o veiklos rėmimas ir reklama – daugiau taktika. Taigi reklama padeda pasiekti geresnių rezultatų versle .

Reklamos įstatymo 2 str. 7 dalyje pateikiamas toks reklamos apibrėžimas: „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“. V. Sūdžius teigia, kad „reklama – tai glausta informacija, kurioje ryškiai suvokiamai ir prieinamai atskleidžiamos esminės siūlomų prekių ir paslaugų savybės“ . Taigi galime teigti, kad reklama – tai informacija skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis ir atskleidžiamos jų savybės.

Reklamos įstatyme 2 str. yra išvardintos reklamos rūšys:

1. Išorinė reklama – reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose. Šioms pateikimo priemonėms
priskiriamos įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) reklamos pateikimo priemonės.

2. Klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

3. Lyginamoji reklama – reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos.

4. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama .

2.2 Reklamos principai ir bendrieji reikalavimai

Nesunku suprasti, kad reklaminės informacijos tikslas visų pirma grindžiamas komercinės naudos siekimu. Reklama tarnauja abiem prekybinių santykių šalims: pardavėjui padeda parduoti prekę ar paslaugą, o pirkėjui sudaro galimybę išsirinkti norimą prekę iš daugelio pasiūlymų rinkoje. Neabejojama ir dėl reklamos poveikio – ji yra vienas svarbiausių rinkos kūrimo veiksnių. Taigi reklamą galima laikyti reiškiniu, kuris yra neišvengiamas, tačiau būdamas nekoordinuojamas jokių teisės aktų ir nekontroliuojamas jokių institucijų, gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos, t. y. iškreipti sąžiningą konkurenciją.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2577 žodžiai iš 5094 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.